Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasi LR CPK 142 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės (toliau-UAB) ,,Finansų bitė“ ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Dėl skolos

Atlikus formalų ieškovės byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog šalys 2018-05-03 sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 14184, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 560,00 Eur kreditas, 36 mėnesių terminui, įsipareigojant mokėti 27,00 procentų palūkanas. Kreditas turėjo būti grąžintas iki 2021-05-03 dalinėmis įmokomis pagal patvirtintą grafiką. Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, 2020-01-06 įspėjimu atsakovei buvo pranešta, kad skola šios dienos paskaičiavimu yra 420,42 Eur, kurią sudaro: 379,05 Eur paskola, 23,72 Eur palūkanos ir 17,65 Eur administravimo mokestis. Atsakovė į priminimus nereagavo, todėl vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020-01-20, atsakovė (ieškovės paskaičiavimu) liko skolinga ieškovei 364,89 Eur negrąžintos paskolos ir 73,13 Eur administravimo mokesčio pagal sutartį.

Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1–6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė suteikė atsakovei vartojimo kreditą, tačiau atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovė pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, nepateikė, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteistina 364,89 Eur negrąžinta paskola ir 73,13 Eur administravimo mokestis, kurio mokėjimas buvo sutartas sutartimi bei paskirstytas mokėti dalimis pagal grafiką (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Dėl palūkanų

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 42,16 Eur palūkanų paskaičiuotų nuo 2019-12-04 iki 2020-05-07 už 156 dienas ir 27 procentų dydžio sutartinių (pelno) palūkanų už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pasisakė, jog pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kurį sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Taigi, pagal naujai suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento.

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog sutartis 2020-01-20 ir į Kasacinio teismo naujai formuojamą praktiką, iš atsakovės ieškovui priteistinos 12,97 Eur palūkanos už laikotarpį nuo ieškovės nurodytos 2019-12-04 datos iki sutarties nutraukimo dienos - 2020-01-20, t. y. už 48 dienas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Tuo pagrindu prašymas priteisti 27.00 proc. dydžio sutartinių (pelno) palūkanų už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl prašymas priteisti ieškovei iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nagrinėjamu atveju patyrė 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 93,74 proc. ieškinio reikalavimų (prašoma priteisti suma 480,18 Eur, priteistina suma 450,10 Eur), iš atsakovės ieškovei priteistina 14,06 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog šioje civilinėje byloje susidariusios 1,79 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos iš atsakovės valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi ir 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 364,89 Eur (tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus 89 ct) negrąžinto kredito, 12,97 Eur (dvylika eurų 97 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 73,13 Eur (septyniasdešimt tris eurus 13 ct) administravimo mokesčio, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (450,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020-05-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,06 Eur (keturiolika eurų 06 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.