- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- e2-383-503/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-383-503/2016 pagal Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei A. J. dėl žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo, atsakovei už akių
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. sausio 26 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teisme priimtas ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys atsakovei A. J., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės 108,65 Eur sumą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2016 m. vasario 22 d. atsakovei buvo tinkamai (viešo paskelbimo būdu) įteiktos ieškinio ir jo priedų kopijos su teismo pranešimu, atsakovė įpareigota per 20 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo jai dienos privalomai pateikti teismui nustatytos formos ir turinio atsiliepimą į ieškinį, atsakovei išaiškintos atsiliepimo nepateikimo teisinės pasekmės. Teismo nutartimi nustatytas procesinis terminas atsakovės atsiliepimui pateikti baigėsi, šio termino pratęsti atsakovė neprašė ir atsiliepimo be pateisinamų priežasčių teismui nepateikė.
Kadangi ieškovė prašo tokiu atveju priimti sprendimą už akių, ir teismas turi tokią teisę, ieškovės reikalavimai byloje išspręstini priimant byloje sprendimą atsakovei už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, pasitarimų kambaryje atlikęs formalų įrodymų tyrimą pagal ieškinį ir ieškovės pateiktus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, nustato, kad:
Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. lapkričio 23 d. buvo gauta pažyma – sąskaita iš Vokietijos kompetentingos įstaigos, kuria patvirtinta, kad atsakovei šioje šalyje buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba, paslaugų apmokėjimui atsakovė pateikė Europos sveikatos draudimo kortelę. Už atsakovei suteiktas paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina – 108,65 Eur. Remiantis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, medicinos paslaugų suteikimo metu (nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) atsakovė nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelės Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai. Apie neteisėtai gautas nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir įpareigojimą grąžinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą atsakovė buvo informuota 2015 m. lapkričio 23 d. raštu. Taip pat atsakovei pranešta, kad jei paslaugų teikimo metu ji buvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu ir turi tai patvirtinančius dokumentus, privalo juos kuo skubiau pateikti teritorinei ligonių kasai. Dokumentų, patvirtinančių draustumą privalomuoju sveikatos draudimu, atsakovė nepateikė, žalos neatlygino.
1971 m. birželio 14 d. Tarybos Reglamento Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje 22 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis numato, kad pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo, įvykdęs kompetentingos valstybės teisės aktais nustatytas sąlygas teisei į išmoką, gauna išmokas natūra, kurias kompetentingos įstaigos sąskaita teikia buvimo ar gyvenamosios vietos įstaiga pagal jos administruojamų teisės aktų nuostatas, tartum šioje įstaigoje jis būtų apdraustas. T. y. asmuo, būdamas kitoje valstybėje narėje ir įvykdęs kompetentingos valstybės teisės aktais numatytas sąlygas teisei į išmoką, gauna būtinosios medicinos pagalbos paslaugas (išmokas natūra). Suteiktų paslaugų išlaidas apmoka medicinos paslaugas suteikusios šalies kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Šiuo ginčo atveju už atsakovei suteiktas asmens sveikatos priežiūros išlaidas sumokėjo Vokietijos kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga.
1972 m. kovo 21 d. Tarybos Reglamento Nr. 574/72, nustatančio Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką, 21 straipsnis (šio straipsnio nauja redakcija išdėstyta 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 631/2004 iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, ir Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 574/72, nustatantį Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką, dėl teisių suderinimo ir tvarkos supaprastinimo 2 straipsnio 5 dalyje) numato, kad tam, kad gautų išmokas natūra, nustatytas pagal reglamento 22 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčio nuostatas, pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo pateikia priežiūrą teikiančiam subjektui kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinant jo teisę gauti išmokas natūra. Kompetentingos įstaigos išduotas dokumentas dėl teisės gauti išmokai pagal reglamento 22 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį kiekvienu atskiru atveju priežiūrą teikiančiam subjektui turi tokį pat poveikį kaip ir nacionalinis įrodymas dėl asmenų, apdraustų buvimo vietos įstaigoje, teisių. Šiuo atveju šis dokumentas yra Europos sveikatos draudimo kortelė, kurią atsakovė pateikė Vokietijos gydymo įstaigai.
1971 m. birželio 14 d. Tarybos Reglamento Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje 36 straipsnio 1 dalis numato, kad išlaidos už išmokas natūra, kurias teikia vienos valstybės narės įstaiga kitos valstybės narės įstaigos sąskaita, turi būti visiškai kompensuotos.
Prie Europos Komisijos veikiančios Darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinės komisijos sprendimo Nr. 189 2 straipsnio 2 punktas nustato, kad išlaidos, kurias buvimo vietos įstaiga sumokėjo už sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas galiojančios Europos sveikatos draudimo kortelės pagrindu, turi būti kompensuotos.
Apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statusą ir atvejus kuomet asmuo yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu – draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos šio įstatymo nustatyto dydžio įmokos. Įmokų mokėtojų kategorijas ir dydžius nustato minėto įstatymo 17 straipsnis.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.
A. J. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalis numato prievolę atsakingam asmeniui padarytą žalą visiškai atlyginti. Tarp minėto asmens veiksmų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, 2016 m. sausio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, atsakovei taip pat tenka pareiga atlyginti valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 96 straipsnio 1 dalies). Valstybė šioje civilinėje byloje iš viso patyrė 15,58 Eur bylinėjimosi išlaidų: 15,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), bei 0,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės (jai už akių) – A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 108,65 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 65 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (108,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2016 m. sausio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, Kaunas, naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas 73000.
Priteisti iš atsakovės – A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,58 Eur (penkiolika eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Atsakovė A. J. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui motyvuotą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.