- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- eAS-745-575/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01317-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- N. S., D. S.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams N. S. ir D. S. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovų N. S. ir D. S. (toliau – ir Atsakovai) nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir bylinėjimosi išlaidas, kuris buvo priimtas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutartimi.
Centras pateikė teismui atsisakymą nuo prašymo ir prašymą bylą nutraukti, nes Atsakovai su pareiškėju atsiskaitė ir prašomą priteisti skolą sumokėjo. Centras nurodė, kad Atsakovai nesumokėjo Centro patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinis teismas Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punktu, nutarė administracinę bylą pagal Centro prašymą Atsakovams dėl vietinės rinkliavos priteisimo nutraukti, šalims išaiškinti skundo atsisakymo pasekmes, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o Centro prašymą priteisti 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atmesti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Centras advokatui už prašymo parengimą ir atstovavimą teisme sumokėjo 15 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies, įvertino Centro vidinius administravimo ir teisinio atstovavimo pajėgumus ir nustatė, kad Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyboje dirba 15 darbuotojų, tame tarpe yra specializuota skolų išieškojimų grupė, kurioje dirba 4 darbuotojai. Įvertinęs tai, teismas priėjo prie išvados, kad prašymas nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota teismų praktika, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Tokiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinė, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir panaudojant vidinius administravimo ir teisinius pajėgumus.
Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus ABTĮ Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį Centras galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas.
Teismas, įvertinęs, kad nagrinėjamu atveju nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, Centras turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą, padarė išvadą, kad Centro parašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl jų nepriteisė.
Šalies argumentai
Centras atskirajame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir priimti naują sprendimą – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti visiškai.
Centras nurodo, kad analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos.
Žemesnės instancijos teismas
Centras atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog Centras būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Nors, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, teikiamuose prašymuose dėl vietinės rinkliavos priteisimo nėra formuluojama nauja teisinė problema, tačiau, tai nepaneigia Centro teisės, siekiant tinkamai užtikrinti jai pavestos funkcijos – vietinės rinkliavos administravimo – įgyvendinimą, už protingą ir proporcingą reiškiamam teisiniam reikalavimui kainą, pasitelkti teisininkus profesionalus, kokių Centras savo struktūroje neturi ir kurių samdymas, priešingai, būtų neproporcingas bei perteklinis visų rinkliavą mokančių gyventojų lėšų švaistymas.
Centro nuomone, skundžiamojoje nutartyje minimo Centro struktūrinio padalinio veikla nėra susijusi su atstovavimu teismuose, siekiant prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, šiame padalinyje dirbantys darbuotojai neturi teisinio išsilavinimo, o tik vykdo skolų administravimo funkcijas, tame tarpe ir informacijos apie įsiskolinimus ir skolininkus rinkimą bei perdavimą procesinius dokumentus ruošiančiai advokatų kontorai. Centro struktūroje dirbantys asmenys yra užimti jiems pavestų funkcijų vykdymu, o teisminė veikla nėra jų specializacija, todėl, paneigus Centro teisę net į minimaliais kaštais užtikrinamą tinkamą ir profesionalų jo interesų atstovavimą, būtų paneigta teisės į teisingą teismą užtikrinimo esmė. Toks aiškinimas būtų prieštaringas iki šiol suformuotai teismų praktikai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo panašaus pobūdžio bylose.
Centras pažymi, kad administracinius teismus saisto jo paties sukurti precedentai. Nagrinėjamu atveju nusprendus visiškai netenkinti Centro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos vienodumas, nuoseklumas ir tęstinumas.
Pateikdamas konkrečius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Regionų administracinių teismų praktikos pavyzdžius, Centras nurodo, kad priteisiamų bylinėjimosi išlaidų vidurkis svyruoja 15 Eur dydžio sumoje, kas yra dešimtimis kartų mažesnė suma, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius ir nurodytus kriterijus. Tokių minimalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atitinka sąžiningumo, teisingumo principus bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, o taip pat nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas susijęs su tam tikru kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu. Todėl visiškas bylinėjimosi išlaidų nekompensavimas reikštų tik formalų teisingumą, iš esmės nesukeliantį jokių neigiamų pasekmių ir atsakomybės už pažeidėjo netinkamą ir priešingą visuomenei elgesį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutarties dalies, kuria netenkintas Centro prašymas priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Centro parašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, netenkino Centro prašymo priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Centras, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaiko analogiško pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos, netenkindamas Centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pažeidžia Centrui suteiktą procesinę teisę gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma išreiškia administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).
Vertindama Centro atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).
Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad Centras teismui prašymą padavė 2021 m. birželio 28 d., aktualu pažymėti, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriuose įtvirtina supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. ABTĮ 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 131² straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 131⁴ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus ABTĮ 131⁶ straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą.
Teisėjų kolegija, aptartą teisinio reguliavimo kontekstą įvertinusi kilusio ginčo atžvilgiu, daro išvadą, kad Centras, siekdamas prisiteisti iš Atsakovų vietinės rinkliavos įsiskolinimą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarka, t. y. teismo įsakymo institutu. ABTĮ įtvirtinus šią supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarką iš esmės nebeliko prasmės naudotis advokato pagalba, siekiant prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, nes teikiant pareiškimą išduoti teismo įsakymą pakanka užpildyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) nustatytą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl Centro apeliacinio skundo argumentai, susiję su Centro struktūrinio padalinio veikla, jame dirbančių darbuotojų išsilavinimu ir vykdomomis funkcijomis, atmetami kaip nepagrįsti.
Vertindama Centro atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, ir savo paties suformuotų precedentų, teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Pirma, pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o ne žemesnės instancijos teismai. Antra, aptarti Centro argumentai iš esmės jau paneigti naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-919-552/2021; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-711-492/2021; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-962-624/2021; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-941-415/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-949-968/2021; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-675-525/2021; 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021), pagal kurią prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, tiesiog nepasinaudojus supaprastinta kreipimo į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nepateikiant jokių tokį pasirinkimą pagrindžiančių išskirtinių aplinkybių ir priežasčių, nėra priteisiamos.
Nustačiusi, kad naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota po aptartos supaprastintos kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarkos įsigaliojimo, analogiško pobūdžio bylose kaip nagrinėjamu atveju, įvertinus panašius argumentus, kuriuos dėsto ir Centras atskirajame skunde, ir vadovaujantis panašiais motyvais, teisėjų kolegija neturi pagrindo nuo jos nukrypti (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Todėl nagrinėjamu atveju neaktuali Centro atskirajame skunde nurodyta ankstesnė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus bendra tvarka dėl vietinės rinkliavos priteisimo, gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteisiamos.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad likusių Centro atskirajame skunde išdėstytų argumentų vertinimas teismo išvados nepakeis, todėl dėl jų detaliau nepasisakoma.
Apibendrindama teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitiko būtinumo kriterijaus ir šiuo atveju, nustačius, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, tokio pobūdžio bylose jau yra suformuota teismų praktika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, Centras galėjo kreiptis į teismą supaprastinta tvarka – pasinaudodamas teismo įsakymo institutu ir nepateikė jokių išskirtinių priežasčių ir aplinkybių, kodėl ja pasinaudoti negalėjo, yra perteklinės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos nutartį Centro atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl Centro atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 1 dalimi ir 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutarties dalį dėl 15 Eur bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.