Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-11 · Administracinė byla Nr. I-1567-189/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-11
Bylos Nr.
I-1567-189/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03098-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Liudmila Zaborovska, Nijolė Žalnieriūnienė, Bronius Januška
Pareiškėjas
S. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-1567-189/2013Proceso Nr. 3-61-3-03098-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 21., 15.2.3.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju kolegija, susidedanti iš teisėjų Bronius Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Nijolės Žalnieriūnienės,

dalyvaujant pareiškėjui S. M. (S. M.),

atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atstovui Gintarui Motuzui,

vertėjai Eleonorai Pikulik,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui dėl neturtinės žalos priteisimo ir sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundais (b. l. 1-3, 4-6) prašydamas (atkreiptina, jog pareiškėjas paduodamas du skundo egzempliorius, skunde b. l. 4-6 įrašė papildomą reikalavimą – panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2012-10-25 raštą Nr. 22-2698, todėl sprendžiant bylą bus nagrinėjami skundo (b. l. 4-6) reikalavimai)):

1) Priteisti iš Lietuvos valstybės 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos;

2) Panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2012-10-25 raštą Nr. 22-2698 (b. l. 8);

3) Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012-11-15 raštą Nr. 2S-5296 (b. l. 11).

Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2010-01-18 iki 2011-10-05 buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K). Lukiškių TI-K buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, t. y. nesuteikiant minimalaus gyvenamojo ploto. Dėl to jautėsi pažemintas, buvo apribota judėjimo laisvė, negalėjo tinkamai ruoštis teismo posėdžiui, apėmė depresija, dėl pastovios įtampos stipriai nervinosi. Taip pat, kai kuriose kamerose buvo silpnas apšvietimas, todėl, būnant mažai apšviestoje patalpoje negalėjo skaityti, rašyti.

Nurodė, kad gyvenant netinkamomis sąlygomis buvo pažeisti Normos HN76:2010 reikalavimai, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimas (vienam asmeniui tinkamas gyventi plotas turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m.), taip pat Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija). Tuo pagrindu, atsižvelgiant į pažeidimo trukmę ir mastą, mano, kad iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjo naudai turėtų būti priteista 20000 Lt. moralinės žalos.

Prieštaraudamas netinkamoms gyventi sąlygoms kreipėsi į Lukiškių TI-K. Pareiškėjo teigimu, atsakovas raštu Nr. 22-2698 pareiškėjo problemų neišsprendė, o tik formaliai atsakė, todėl šis raštas turėtų būti naikintinas. Lukiškių TI-K raštą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), kuris 2012-11-15 raštu Nr. 2S-5296 taip pat pareiškėjo išreikštos problemos nesprendė.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į Departamento atsiliepimą (b. l. 55-57), prašė Departamento atsiliepimą laikyti nepagrįstu. Taip pat, atsiliepimu į Lukiškių TI-K atsiliepimą (b. l. 58-59), prašė Lukiškių TI-K atsiliepimą laikyti nepagrįstu.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas, kartu atstovaudamas ir Lietuvos valstybę atsiliepimo (b. l. 21-28) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Pateikdami pareiškėjo judėjimo grafiką, nurodė, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Todėl pasitaiko, kad kai kurios kameros gali būti perpildytos. Tačiau pažymėjo, kad esant tokiai situacijai yra stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiose kamerose būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.

Dėl kamerų higieninių sąlygų pažymėjo, jog Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinį patikrinimą. Remontai kamerose atliekami pagal iš anksto sudarytą planą ir gavus lėšas iš valstybės biudžeto.

Dėl apšvietimo reikalavimų pažeidimų pažymėjo, kad Visuomenės sveikatos centras yra pažymėjęs, kad tinkamas apšvietimo užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Lukiškių TI-K neturėtų būti taikomas.

Pabrėžė, jog pareiškėjo skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei turinys atitinka įstatymų keliamus reikalavimus.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo (b. l. 44-46) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjas byloje nepateikė pagrįstų įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs nežmoniškai su juo elgtis. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepagrįstai ilgai nesikreipė į teismą, nes skundas teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateiktas tik 2012-12-05, t. y. praėjus 1,9 m. po išvykimo iš Lukiškių TI-K. Pabrėžė, kad skundžiamu sprendimu pareiškėjui buvo atsakyta teisingai, pareiškėjo skundas išnagrinėtas tinkamai ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2010-01-18 iki 2011-10-05, kalinamas Lukiškių TI-K. Taip pat dėl Lukiškių TI-K 2012-10-25 rašto Nr. 22-2698 ir Departamento 2012-11-15 sprendimo Nr. 2S-2596 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2010-01-18 iki 2011-10-05 buvo kalinamas Lukiškių TI-K (pareiškėjo judėjimo grafikas b. l. 21-26).

Skundo argumentais teigdamas, jog jo atžvilgiu buvo pažeista Lietuvos higienos normos HN76:2010 „Laisvės atėmimo vietos bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus, ir areštinės kameroje nustatymo“, kuriame nurodyta, jog vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto, taip pat teisė į orumą kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 20000 Lt moralinės žalos.

Dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K, kuris į pareiškėjo paklausimą (b. l. 42) atsakė 2012-10-25 raštu Nr. 22-2698 bei su skundu (b. l. 48) į Departamentą, kuris pareiškėjui atsakė 2012-11-15 sprendimu Nr. 2S-2596.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2010-01-18 iki 2011-10-05.

Pažymėtina jog 2010-04-11 neteko galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtinta higienos normai HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, kurios 6.15 p. buvo nustatyta, kad vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti 5 kv. m. kameros ploto. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja higienos norma HN 76:2000 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose nebuvo nustatytą. Minimali gyvenamojo ploto kamerose norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento 2010-05-11 direktoriaus įsakymu Nr. V-124, kurio 1.3.1. p. nurodytas 3,6 kv. m. vienam asmeniui. Taigi nagrinėjant šį ginčą pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-18 iki 2010-04-10 galiojo 5 kv. m. ploto vienam asmeniui, o laikotarpiu nuo 2010-04-11 iki 2011-10-05 (paskutinis pagal sąrašą pareiškėjo patalpinimas perpildytoje kameroje), galiojo 3,6 kv. m. vienam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010-01-18 iki 2011-10-05 Lukiškių TI-K buvo kalinamas viso 625 parą. Iš jų nepažeidžiant teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui – 155 paras.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, ginčo šalių argumentus teismo posėdžio metu, be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m. (pagal iki 2010-05-11 buvusį reglamentavimą) ir 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracija neturėjo galimybių dėl kalinimo vietų stygiaus pareiškėjo patalpinti į kameras, atitinkančias higienos normų reikalavimų, remiantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Todėl darytina išvada, kad dėl pareiškėjo kalinimo perpildytose kamerose yra sąlygos civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų (perpildytų kamerų) yra pagrįsti.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 str.. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, tai yra ekonominės vertės neturinčioms, vertybėms, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 str. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-14-653/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Pareiškėjas kaip pagrindą neturtinei žalai atlyginti nurodė savo neigiamus išgyvenimus: jautėsi pažemintas, buvo apribota judėjimo laisvė, negalėjo tinkamai ruoštis teismo posėdžiui, apėmė depresija, dėl pastovios įtampos stipriai nervinosi, kai kuriose kamerose buvo silpnas apšvietimas, todėl, būnant mažai apšviestoje patalpoje negalėjo skaityti, rašyti. Nurodė, jog kreipėsi į psichiatrą. Byloje yra pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, liudijantis, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas 2010-02-12 kreipėsi į psichiatrą dėl miego sutrikimų (b. l. 12).

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2012-10-25 raštą Nr. 22-2698, ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012-11-15 raštą Nr. 2S-2596.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K 2012-10-25 raštu Nr. 22-2698 buvo atsakyta į 2012-10-05 prašymą, kai tuo tarpu Departamentas skundžiamu 2012-11-15 raštu Nr. 2S-2596 pareiškėjui atsakė į 2012-09-05 skundą, vadinasi Departamentas 2012-11-15 raštu išnagrinėjo prašymą, tačiau ne dėl Lukiškių TI-K 2012-10-25 rašto Nr. 22-2698 teisėtumo, nes kaip matyti, skundas Departamentui buvo paduotas anksčiau (2012-09-05), nei skundas paduotas Lukiškių TI-K (2012-10-05).

Lukiškių TI-K 2012-10-25 raštas, ikiteismine tvarka turėjo būti skundžiamas Kalėjimų departamentui. Kaip jau nustatyta, atsižvelgiant į tai, kad Departamentas nagrinėjo skundą ne dėl Lukiškių TI-K 2012-10-25 rašto teisėtumo, vadinasi pareiškėjas nepasinaudojo išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka (ABTĮ 101 str. 7 p.).

Skundžiamu Departamento sprendimu į pareiškėjo skundą buvo atsakyta laiku ir išsamiai, atsakymas pagrįstas teisės normomis, nurodyta apskundimo tvarką. Atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintiems reikalavimams, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Kalėjimų departamento 2012-11-15 raštą Nr. 2S-2596 atmestinas.

Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteistinos sumos dydžio klausimą, atsižvelgtina į padarytos žalos pasekmes (pareiškėjas į gydymo įstaigą per visą ginčo laikotarpį kreipėsi tik vieną kartą, gydimas skirtas nebuvo; daugiau byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kad pareiškėjo laikymas Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu pastarajam turėjo neigiamos įtakos jo fizinei ir emocinei sveikatai), taip pat sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais pareiškėjo prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjui priteistina 1000 Lt kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo S. M. (S. M.) skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti S. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.

Bylą dalyje dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo 2012-10-25 rašto Nr. 22-2698 panaikinimo nutraukti. Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaLiudmila ZaborovskaNijolė Žalnieriūnienė