- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-05
- Bylos Nr.
- 2S-79-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Neringa Švedienė, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- B. B., IĮ „Šakotis“
- Ieškovas
- UAB „Parama“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vildeta“, VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. B. IĮ „Šakotis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Parama“ ieškinį atsakovui B. B. IĮ „Šakotis“, dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „Vildeta“ ir VĮ Registrų centras, dėl teisių į bendro naudojimo patalpas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Parama“ kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia tarp AB „Rimeda“ ir atsakovo B. B. IĮ „Šakotis“ 2002-02-27 sudarytą sutartį ir 2002-03-12 priėmimo – perdavimo aktą Nr. 271 toje dalyje, kurioje atsakovui buvo perduota 12/ 100 bendrojo naudojimo patalpų, plane pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 12/ 100 dalių minėtų bendrojo naudojimo patalpų. Kartu ieškovas prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir areštuoti atitinkamą bendro naudojimo patalpų dalį bei uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, kurie kliudytų ieškovui naudotis bendrojo naudojimo patalpomis.
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2007-11-14 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikymo patenkino iš dalies, areštuodamas ginčo patalpas ir uždrausdamas atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, kurie kliudytų ieškovui jomis naudotis (b.l.14-15). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo patalpos (2 koridoriai) susiję su ieškovui nuosavybės teise priklausančiomis pagrindinėmis (gamybinėmis) patalpomis. Be įėjimo į pastatą, ieškovui nėra kito kelio patekti į savo pagrindines patalpas.
Šalies argumentai
Atsakovas B. B. IĮ „Šakotis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007-11-14 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo prašymą atmesti (b.l.1-3). Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nesant tam teisinio pagrindo, t.y. grėsmės, kad teismo sprendimo vykdymas pasunkės arba taps faktiškai neįvykdomas, kaip to reikalauja CPK 144 str. 1 d.. Ieškovas tvirtina esą atsakovas be jo sutikimo pertvarkė bendro naudojimo patalpas, įrengė papildomas rakinamas duris, kas apsunkina ieškovo galimybes patekti į savo pagrindines patalpas. Iš atsakovo pateikto antstolės A. P. 2007-11-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 173/07/27 matyti, kad ieškovas gali patekti į jam priklausančias patalpas pro pietvakarinėje ir šiaurrytinėje pastato dalyse esančias duris. Be to, teismas neįvertino, kad bylos šalys 2007-01-08 pasirašė susitarimą, kuriuo atsakovas suteikė teisę ieškovui naudotis ginčo patalpomis be jokių apribojimų vykdant ūkinę – komercinę veiklą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Parama“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.49-54) atskirąjį skundą laiko nepagrįstu ir prašo jo netenkinti. Ieškovo teigimu, atsakovas iškraipo reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir klaidina teismą. Ieškovui priklauso patalpos, pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini) (b.l.18-19). Egzistuoja teorinė galimybė į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) patekti per patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ši patalpa priklauso trečiajam asmeniui UAB „Vildeta“ (b.l.22-23). Tuo tarpu norint patekti į kitoje (dešinėje) pusėje esančias patalpas (duomenys neskelbtini) yra vienintelis kelias per koridorių Nr. (duomenys neskelbtini). Kritikuoja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą kaip didesnės įrodomosios galios rašytinio įrodymo, nes jis sudarytas be kadastrinio brėžinio; maža to, nesilaikant CPK 635 str. 1 d. įtvirtintų objektyvumo kriterijų. Kaltina atsakovą pažeidus 2007-01-08 susitarimą; abejoja šio susitarimo juridine galia, kadangi jį iš ieškovo pusės pasirašė ne bendrovės direktorius, kuris pagal įstatymą turi teisę veikti juridinio asmens vardu. Tenkindamas ieškovo prašymą teismas areštavo ne visas atsakovo nuosavybės teises į bendro naudojimo patalpas, o tik teisę disponuoti jomis, kas akivaizdžiai patvirtina tą faktą, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgta į taikomų apribojimų proporcingumo ir adekvatumo reikalavimus; išlaikytas abiejų šalių teisių ir pareigų balansas. Ieškovas siekia įgyti nuosavybės teises į ginčo bendro naudojimo patalpas, tad svarbu uždrausti atsakovui jomis disponuoti.
Tretysis asmuo UAB „Vildeta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.44) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pasak trečiojo asmens, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas turi esminį trūkumą, kad prie jo nėra pridėta patalpų schema. Iš schemos aiškiau nei iš nuotraukų būtų galima matyti, jog patalpai Nr. (duomenys neskelbtini) praradus bendro naudojimo patalpos statusą, ieškovo pagrindinės patalpos Nr. duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bus padalintos į dvi dalis, neturinčias tarpusavio sąlyčio taškų. Pažymėjo, jog jam nuosavybės teise priklauso dalis bendro naudojimo patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (b.l.22-23), o tik tarp bylos šalių 2007-01-08 sudarytas susitarimas grubiai pažeidžia trečiojo asmens teises.
Tretysis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.35-36) nurodė, kad neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl prašo bylos nagrinėjimo metu kylančius klausimus spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 144 str. 1 d. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, t.y. teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato, kad konkrečiu atveju yra reali grėsmė, jog, patenkinus pareikštą ieškinį, teismo sprendimo įvykdymas nebebus galimas arba jis realiai gali pasunkėti. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet tai nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra laikinos, galioja tik tam tikrą laikotarpį - iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios.
Ieškovas UAB ,,Parama“ pareikštu ieškiniu ( b.l. 27-34 ) siekia nuginčyti atsakovo B. B. IĮ „Šakotis“ nuosavybės teisių į ginčo bendrojo naudojimo patalpas (duomenys neskelbtini) atsiradimo pagrindą, siekia jo paties nuosavybės teisių į šias patalpas pripažinimo, o iki ginčas bus išspręstas, prašo laikinai apriboti atsakovo disponavimą nurodytomis patalpomis, jas areštuojant, bei įpareigoti atsakovą nekliudyti jam šiomis patalpomis naudotis. Tai reiškia, kad ieškovas siekia įgyti ginčo patalpas natūra, todėl, iki teismas išspręs šį ginčą, ginčo objektą perleidus tretiesiems asmenims, jo priteisimas ieškovui natūra iš esmės taptų labai apsunkintu ar netgi neįmanomu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į reikalavimo turinį, sudarė pirmosios instancijos teismui prielaidas konstatuoti, jog yra reali grėsmė ieškovo asmeniniams turtiniams interesams, ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, šie interesai galėtų nukentėti. Atsakovo atsiliepimo į skundą argumentas, kad tokios grėsmės ieškovas neįrodo, o teismas nutartyje to ir neaptaria, apsiribodamas kitu ieškovo argumentu, esą šis negali kitu būdu, nei per šias ginčo patalpas, patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, atmestinas. Įstatymų leidėjas nenustato asmeniui, prašančiam taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, pareigos pateikti galimą perleidimo faktą patvirtinančius įrodymus, ši aplinkybė yra preziumuojama, ginčas dėl turto perdavimo natūra pats savaime suponuoja arešto taikymą, jei to prašo ginčo šalis. Todėl toks apelianto motyvas negali būti pagrindu netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Tačiau šiuo konkrečiu atveju sprendžiant ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, būtina įvertinti tokias faktinės aplinkybės. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ginčo patalpa, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007-02-28 sprendimu civilinėje byloje dėl patalpų bendraturčiams B. B. IĮ „Šakotis“ ir UAB „Vildeta“ atidalijimo, priteista UAB „Vildeta“, o Vilniaus apygardos teismo 2007-12-11 nutartimi, priimta toje pačioje civilinėje byloje, ir kita patalpa, į kurią pretenduoja ieškovas, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise perduota UAB „Vildeta“, perdavimą atidedant 6 mėnesių terminui. Susiklostė tokia išskirtinė teisinė situacija, jog atsakovas B. B. IĮ „Šakotis“ jau nėra ginčo patalpų savininkas, tą sąlygoja įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos atsakovo B. B. IĮ “Šakotis“ atžvilgiu, areštuojant 12/100 dalių bendrojo naudojimo tuomet jam dar priklausiusių ginčo patalpų (duomenys neskelbtini), areštas patalpoms kaip šio juridinio asmens turtui yra įregistruotas ir Turto arešto aktų registre ( b.l. 16-17), be to, būtent šis juridinis asmuo yra įpareigotas nekliudyti ieškovui jomis naudotis. Skundžiama teismo nutartis priimta po Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007-02-28 sprendimo priėmimo, tačiau iki jo įsiteisėjimo. Todėl tokio turinio nutarties vykdymas būtų sunkiai įgyvendinamas ir kontroliuojamas, be to, šia nutartimi realiai suvaržytos ir asmens, kuriam ieškovas nenukreipė jokių materialinių teisinių reikalavimų ( tretysis asmuo UAB „Vildeta“) teisės, galimybė laisvai disponuoti turtu. Esant išvardintoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tuometinėmis aplinkybėmis padarė teisingą išvadą apie pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių institutą egzistavimą, tačiau iš esmės pasikeitusi situacija leidžia iš naujo nagrinėti tokio ieškovo prašymo pagrįstumą bei vertinti jo būtinumą, atsakovo B. B. IĮ „Šakotis“ galėjimą ar negalėjimą įtakoti ieškovo UAB „Parama“ teises, svarstyti, ar yra prielaidos matyti, kad atsakovas kliudys ieškovui patekti į šiam priklausančias patalpas.
Tokio ieškovo prašymo apeliacinės instancijos teisme iš esmės išspręsti be civilinėje byloje, kurioje buvo išspręstas ginčo patalpų atidalijimo ir jų priskyrimo UAB „Vildeta“ klausimai, esančių teismų procesinių dokumentų bei įrodymų, negalima ( CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Skundžiama nutartis panaikintina, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Pateiktoje apeliacinės instancijos teismui atskirojo skundo medžiagoje nesama jokių duomenų, ar teismas įvykdė CPK 137 str. 6 d. nustatytą įpareigojimą pranešti viešo registro tvarkytojui apie bylos dėl daiktinių teisių į registruojamą daiktą iškėlimo faktą ( CK 4.254 str. 6 p.). Šitokio juridinio fakto registravimas Nekilnojamojo turto registre taip pat yra tam tikra laikinoji apsaugos priemonė. Nesant tokių duomenų apie pranešimą, minėta įstatymo nuostata įgyvendintina, viešo registro tvarkytojui VĮ „Registrų centras“ išsiunčiant šios nutarties nuorašą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pranešti viešo registro tvarkytojui VĮ „Registrų centras“ apie bylos dėl daiktinių teisių į registruojamą daiktą – 12/100 dalių bendrojo naudojimo patalpų, plane pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iškėlimo faktą, išsiunčiant šios nutarties nuorašą.