Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams G. J., advokatui D. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui B. R., trečiajam asmeniui P. R. dėl avansinės įmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretysis asmuo P. R. procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio iki 2018 m. rugpjūčio mėn., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ miškų pirkimo vadybininku. Jam buvo pavesta ieškoti potencialių miško pardavėjų, atlikti miškų sklypų apžiūrą, sudaryti sutartis su miško pardavėjais. Bendrovė turi prisijungimą prie nekilnojamojo turto registro duomenų. Jis galėjo gauti duomenis apie asmenų žemės sklypus, sklypų savininkus. Dėl miško pardavimo ne kartą telefonu bendravo su atsakovu. Susitarė dėl miško sklypo pirkimo - pardavimo ir 2017 m. spalio 27 d., susitiko Žemaičių Naumiesčio aikštėje. Atsakovas atvyko ne vienas, kartu su juo buvo vyras ir moteris, kurie prisistatė kaip žemės sklypo bendrasavininkai, todėl automobilyje pasirašė preliminarią žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį ir atsakovui buvo perduotas 4000 Eur., avansas už žemės sklypą, pilna žemės sklypo pardavimo kaina buvo sutarta 40 000 Eur. Vėliau, taip pat telefonu jis su atsakovu tarėsi dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo pas notarą ir 2018 m. sausio gale - vasario pradžioje abu preliminariosios žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties egzempliorius pristatė į Šilutės rajono 1-ąjį notarų biurą. Kadangi su atsakovu apie kelis mėnesius niekaip nepavyko susiderinti pagrindinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties patvirtinimo, jis nuvyko pas notarą, kur jam buvo pasakyta, kad atsakovas atsiėmė dokumentus, todėl pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Ieškovė ieškiniu prašo grąžinti pagal su atsakovu sudarytą preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį gautą avansinę įmoką. Atsakovas teigia, kad jokios sutarties nepasirašė ir avanso negavo, Ieškovės pateiktame pinigų išmokėjimo kvite, eilutėje „ pinigus gavau“ yra ne jo parašas.

Ieškovo nurodytas aplinkybes paneigia bylos nagrinėjimo metu nustatyti duomenys. Byloje liudytojais apklausti N. R. ir A. S. nurodė, kad yra žemės sklypo, unikalus Nr. 8872-00040-0040, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai kartu su B. R.. Šį sklypą jie paveldėjo. Jokios kalbos apie šio sklypo pardavimą niekad nebuvo. Jokios preliminarios sutarties nepasirašė.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2019-09-18 rašto Nr. 17SD-5090-(14.17.104) nustatyta, kad skyriuje nebuvo gauti prašymai dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)

Ieškovė savo reikalavimą dėl avanso priteisimo kildina iš 2017-10-27 sutarties kaip preliminaraus susitarimo dėl žemės sklypo pirkimo, ir tos pačios dienos surašyto pinigų perdavimo kvito apie avansinės įmokos gavimą. Ieškovės teigimu pinigų išmokėjimo kvitas patvirtina būsimą mokėjimą (avansą) už ketinamą įsigyti žemės sklypą.

Sutartis dėl avanso ir preliminarioji sutartis yra atskiros sutartys, kiekviena jų turi savo dalyką, t. y. kitokias šalių teises ir pareigas. Iš avanso sutarties kyla pareiga tam tikru laiku ir nustatytomis sąlygomis sumokėti konkrečią pinigų sumą, kuri yra laikoma būsimuoju mokėjimu. Preliminariąja sutartimi paprastai šalys įsipareigoja sudaryti pagrindinę sutartį.

CK 6.165 str. 1 d. nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (2 d.).

Nors ieškovas ir tretysis asmuo nurodo, kad buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, tačiau teismui jos nepateikė.

Ieškovės atstovas, bendrovės direktorius V. J. paaiškino, kad bendrovės vadybininkui P. R. jis perdavė 4000 Eur sumą, kurią jis turėjo sumokėti miško savininkui kaip avansą. Jis ant pinigų išmokėjimo kvito parašydavo avanso sumą ir pasirašydavo, o eilutėje „pinigus gavau“ turėdavo pasirašyti miško savininkas.

Kaip paaiškino P. R., sutarties pasirašyti buvo atėję miško savininkai tai yra du vyrai ir moteris, kurie visi pasirašė preliminarioje sutartyje. Pinigų išmokėjimo kvite jis savo ranka užrašė eilutėje „pinigus gavau“ vardą, pavardę ir asmens kodą, o pasirašė asmuo, kuriam jis perdavė pinigus. Sutartį pasirašė ir pinigus perdavė automobilyje Ž.Naumiesčio gyvenvietės aikštėje. Asmens dokumentų neprašė ir asmenybių netikrino.

Iš 2018-12-11 ekspertizės akto Nr. 11-2612 (18) nustatyta, kad 2017-10-27 pinigų išmokėjimo kvite serija PIK Nr.0099, eilutėje „pinigus gavau“ pasirašė ne B. R..

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.

Įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus, nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė preliminarios sutarties dėl žemės sklypo miško ūkio paskirties pirkimo pardavimo sandorio sudarymo su atsakovu ateityje bei, kad atsakovas gavo avansą, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (CPK 178 str., 185 str., CK 1.78 str., 1.86 str., 6.159 str., 6.165 str., 6.193 str.).

Atsakovas pateikė teismui duomenis apie patirtas 1514,01 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 514,01 Eur už parašo ekspertizę bei 1000 Eur už advokato teisines paslaugas. Nurodytos atsakovės patirtos išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl ieškinį atmetus atsakovui priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

Valstybė patyrė 35,02 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 2). Ieškinį atmetus valstybei iš ieškovo priteisiamos 35,02 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui B. R. priklausančio turto areštas paliktinas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 302274654, atsakovui B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1514.01 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiolika eurų 01 ct) bylinėjimosi išlaidas, 35,02 Eur (trisdešimt penkis eurus 02 ct) valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660). Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2018-09-19 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto areštą 4127,12 Eur sumai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.