Kauno apylinkės teismo įsakymas

2015-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-810-246/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-02-10
Bylos Nr.
1-810-246/2015
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-01647-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Sipavičius
Kaltinamasis
V. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-810-246/2015Teisminio proceso Nr.1-25-1-01647-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.10.1.;1.2.4.8.;1.1.7.2.5.; 1.1.8.13.;2.1.16.1.8.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjęs prokuroro Dariaus Dziegoraičio 2015-02-05 pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 2 kartus:

1. 2011-10-06, Kauno miesto apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK ) 178 str. 1 d. – 1 metų laisvės apribojimu.

2. 2013-03-15, Kauno miesto apylinkės teismo, pagal LR BK 140 str. 1d. – 6 mėn. laisvės apribojimu,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2014 m. gruodžio 8 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto metu, necenzūriniais žodžiais išplūdo savo tėvą V. G. gim. 1946 m. ir du kartus sudavė jam į galvą, taip sukeldamas V. G. fizinį skausmą bei prakirsdamas kairį antakį, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis V. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltas prisipažino iš dalies ir parodė, kad tarp jo ir tėvo įvyko žodinis konfliktas, bet nesutinka, kad naudojo fizinį smurtą. 2014-12-08, būdami neblaivūs, kartu su broliu V. Č., po darbo grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriuose buvo tėvas V. ir motina I. Tėvas jau buvo neblaivus, nusipirkę dar alkoholinių gėrimų, tėvas, jis ir brolis toliau išgėrinėjo. Paskutinį kartą sugrįžus iš parduotuvės, begeriant, tėvas pradėjo konfliktuoti. Pačioje konflikto pradžioje, broliui kažkas paskambino ir jis išvažiavo. Po to tėvas pasiėmė šluotą ir sudavė kotu jam per dešinę ranką, nuo to jam dabar yra ištinusi ranka ir iškilęs guzas. Pajutęs skausmą jis atsisuko ir pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais. Po konflikto žodžiu jie dar toliau susėdo prie stalo ir vartojo alkoholį. Jiems besėdint atvažiavo policija, o kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, negali pasakyti ar suprato dėl ko yra sulaikomas, taip pat negali pasakyti ar motina buvo atėjusi raminti jų konflikto. Negali paaiškinti, iš kur tėvui buvo prakirstas kairės pusės antakis, kadangi jis jo nemušė, tikriausiai jis kažkur virto, nes buvo išgėręs daug vyno ir alaus, tačiau jis tikrai jokio fizinio smurto nenaudojo (b. l. 29-30), tačiau papildomai apklaustas jis parodė, kad savo duotus parodymus prisimena, juos tvirtina ir papildomai parodė, kad visiškai prisipažįsta, kuo yra įtariamas, kad konfliktavo su tėvu, nes buvo išgėręs alkoholio ir susinervinęs, todėl nuosekliai nepamena visų įvykių sekos. Tačiau prisimena, kaip su broliu grįžo į namus pas tėvus, kur ir gyvena, brolis ilgai neužsibuvo ir išvažiavo namo. Prisimena, kaip tą vakarą konfliktavo su tėvu žodžiais. Negali tiksliai nupasakoti kaip viskas įvyko, tačiau prisimena, kaip koridoriuje jį tėvas pastūmė, ir jis nuo pastūmimo nukrito, kartu su juo nukrito ir tėvas. Nukritus tiek jam tėvas, tiek jis tėvui sudavė ne daugiau kaip du smūgius. Išgirdus triukšmą į kambarį atbėgo motina, kuri išsigandusi iškvietė policiją, kadangi tėvui buvo prakirstas antakis. Jis savo kaltę visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Pasižada daugiau nenusikalsti. Po įvykio tėvo atsiprašė jis jam atleido. (b. l. 36).

Nukentėjusysis V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-12-08, apie 18.30 val. grįžo namo sūnus V. ir būdamas visiškai girtas su juo ir kitais artimaisiais konfliktavo. Po to pradėjo triukšmauti, daužė daiktus. Jį ir jo žmoną plūdo necenzūriniais žodžiais. Jis bandė sūnų nuraminti ir nutraukti jo tokius veiksmus, tačiau jis jo neklausė ir pradėjo smurtauti, jam sudavė du smūgius į galvą, jis gindamasis jam taip pat sudavė smūgius. Sūnus tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą ir sužalojimus dėl kurių turėjo kreiptis į medikus ( b. l. 12). Papildomai parodė, kad tvirtina savo ankstesnius parodymus ir papildomai parodė, kad 2014-12-08, apie 14 val. į namus grįžo V. su broliu V., tačiau brolis ilgai neužsibuvo ir išvažiavo namo. V. į namus sugrįžo jau išgėręs ir atsisėdęs virtuvėje su juo išgėrė 1l. talpos alaus butelį. V. nieko nesakęs išėjo iš namų, vakare sugrįžęs, pradėjo trankytis po namus. Atėjęs V. pradėjo prie jo ir žmonos, kabinėtis, negali tiksliai pasakyti ką jis jam sakė. Jis bandė jį raminti, sakydamas, kad jis liautųsi, eitų miegoti, tačiau jis į jo žodžius nereagavo ir vis reiškė savo nepasitenkinimą tiek juo, tiek jo žmona. Po paskutinio V. išėjimo iš kambario, sutiko jį koridoriuje, kur jis vėl pradėjo prie jo kabinėtis. V. mosikavosi rankomis, todėl dar ne kartą liepė jam liautis ir pastūmė jį, jis nukrito ant grindų, iš paskos nukrito ir jis, kadangi V. nusitempė kartu. Nukritus ant grindų jis sudavė jam, tiek V. sudavė keletą smūgių į veidą. Kiek prisimena V. jam sudavė ne daugiau kaip du smūgius. Išgirdusi triukšmą žmona iškvietė policiją. V. kai negeria yra geras, nekonfliktiškas žmogus, tačiau kartais kaip išgeria pradeda konfliktuoti su juo ir jo žmona. Dėl šio įvykio jokių pretenzijų V. neturi. Sugrįžęs į namus jis atsiprašė, ir jis jam atleido (b. l. 15).

Liudytoja I. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-12-08 sūnus V. grįžo namo, kartu su broliu V.. Apie 15 val. sūnus V. išvažiavo namo, todėl vyras atėjo pas ją į kambarį, po to atėjo sūnus V. ir pradėjo kabinėtis prie tėvo, nes nerado savo cigarečių. Abiem išėjus iš kambario išgirdo trinktelėjimą, po to ji iškart išėjo į koridorių, pamatė ant grindų, ant nugaros gulintį V., o vyrą gulintį šonu, kuriam iš kairės akies antakio bėga kraujas. Visa tai pamačius labai išsigando ir iškvietė policiją. Vyras jai pasakojo, kad jis pirmas sudavė sūnui. Sūnus ir vyras tą vakarą buvo pavartoję alkoholio, bet nežino ką ir kiek, išgėrė. V. nėra piktybiškas, mėgsta išgerti, tačiau tikrai ne kiekvieną dieną, kai yra blaivus konfliktų nekyla (b. l. 16).

V. G. kaltė įrodyta ir kita, rašytine bylos medžiaga:

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad yra apžiūrėta įvykio vieta esanti Savanorių pr. 403-37, Kaune (b. l. 6-7).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas butas, kuriame įtariamasis V. G. sudavė du kartus savo tėvui V. G. į galvą, sukeldamas jam fizinį skausmą (b. l. 6-7).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole nurodyta, kad V. G. 2014-12-08 19:43:20 nustatytas 4.25 promilių girtumas (b.l.21).

Taigi, remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad V. G. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d.

Prokuroras siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

V. G. kaltas prisipažino ir gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą bei siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko (b.l.72).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Procesas šioje byloje gali būti pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant V. G. bausmę - laisvės apribojimą, kuri numatyta LR BK 140 str. 2 d. sankcijoje.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams (LR BK 11 str. 3 d.). V. G. anksčiau teistas (b.l.51-58), baustas administracine tvarka (b.l.42-50), priklausomybės ligų centre ir psichiatrijos ligoninėje neregistruotas (b.l.59-66).

Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str., kaltinamajam skirtina bausmė mažintina trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso (toliau – LR BPK) 140 str. 2 d. pagrindu nuo 2014-12-08, 19 val. iki 2014-12-10, 13.45val., todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktinių įrodymų ir civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis kodekso 418 str., 420 str.1 d. 1p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., ir skirti 1 (vienerių) metų 6(šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. G. galutinę bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-12-08, 19 val. iki 2014-12-10, 13.45val., vieną sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rimantas Sipavičius