- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-28
- Bylos Nr.
- e2S-103-555/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10446-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 3.1.11.4Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
- 2.2.1.3Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje
- 3.4.5.5Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-19228-528/2023 pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus skyrimo, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama paskirti (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini) globos namuose ((duomenys neskelbtini) teismo psichiatrinę ekspertizę, pripažinti (duomenys neskelbtini) neveiksnia turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); 5) paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla), pripažinti (duomenys neskelbtini) neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, asmeninė higiena ir savipriežiūra); 2) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); 3) šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) darbo teisinių santykių srityje; 6) politinių (pilietinių) ir rinkimo teisių įgyvendinimo srityje; 7) gebėjimo kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas srityje, nustatyti (duomenys neskelbtini) globą, paskirti globėją ir turto administratorių.
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartyje nurodė, kad pareiškimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 464 straipsnio reikalavimų, nes pareiškime teismui pateikta informacija neatitinka pateiktų duomenų pareiškimo prieduose. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), kuri kreipėsi į prokuratūrą dėl (duomenys neskelbtini) pripažinimo neveiksnia atitinkamose srityse, yra (duomenys neskelbtini) sesers dukra (dukterėčia), tačiau pateikti duomenys iš Gyventojų registro tokios informacijos niekaip nepatvirtina. Be to, (duomenys neskelbtini) turėjo brolį (duomenys neskelbtini), kuris yra miręs, tačiau duomenų apie jo šeimos narius, kurie gali būti suinteresuoti pasirūpinti savo giminaite, pareiškėja nenurodė ir nepateikė, neįtraukė tų asmenų į bylą suinteresuotais asmenimis. Dėl to teismas pareiškėjai nustatė terminą pareikšimo trūkumas pašalinti.
3. Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra, vykdydama teismo įpareigojimą, gavo VĮ Registrų centro gyventojų registro duomenis, iš kurių matyti, kad: 1) (duomenys neskelbtini) brolis (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Jo vienintelė dukra (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) yra išvykusi į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sutuoktinė (duomenys neskelbtini) yra garbingo amžiaus – (duomenys neskelbtini) metų. Iš šių duomenų pareiškėja darė išvadą, kad nei (duomenys neskelbtini) (dėl gyvenamosios vietos), nei (duomenys neskelbtini) (dėl garbingo amžiaus) negalėtų pasirūpinti (duomenys neskelbtini) interesais ir ja pačia. O dėl šių asmenų įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis, paliko spręsti teismo nuožiūra; 2) duomenų apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (analogiškai ir (duomenys neskelbtini) dukters (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)) tarpusavio / giminystės ryšius Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra; 3) duomenų apie (duomenys neskelbtini) tėvą, motiną, brolius ir seseris Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra. Pareiškėjai 2023 m. rugsėjo 29 d. telefonu susisiekus su (duomenys neskelbtini), ši pažadėjo padėti mamai (duomenys neskelbtini) kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių dėl gimimo liudijimo dublikato išdavimo. 2023 m. spalio 6 d. pakartotinai bendraujant su (duomenys neskelbtini) sužinota, kad gimimo liudijimo dublikatas bus išduotas per įstatyme nustatytus terminus – 20 darbo dienų, nenurodant konkrečios datos. Pareiškėja nurodė, kad teikia teismui šiuo metu turimus dokumentus ir prašė pratęsti trūkumų šalinimo terminą – leisti (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo dublikatą pateikti, kai tik jis bus gautas iš civilinės metrikacijos skyriaus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi netenkino prašymo dėl procesinio termino pratęsimo, pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.
5. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartis, kuria pareiškėjai nustatytas terminas trūkumams pašalinimui, elektroninėmis ryšio priemonėmis įteikta 2022 m. rugsėjo 30 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). 2023 m. spalio 6 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas pratęsti terminą trūkumams pašalinti iki bus gautas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo dublikatas, o jis bus išduotas per 20 darbo dienų, nenurodant konkrečios datos.
6. Teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog pareiškėja dar nėra gavusi visų reikiamų dokumentų pareiškimo trūkumams pašalinti, negali būti laikoma svarbia ir pateisinančia priežastimi nesilaikyti teismo nustatytų procesinių terminų, juolab, kad teismams yra keliamas reikalavimas nagrinėti bylas greitai. Reikalingus įrodymus pareiškėja turi surinkti dar prieš kreipiantis į teismą. Teismo nustatytu trūkumams šalinti terminu pareiškėja nurodytų trūkumų nepašalino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pareiškėja, pateikdama teismui pareiškimą, iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro ištraukė ir teismui kaip priedus pateikė visus toje duomenų bazėje buvusius suinteresuotų asmenų duomenis, iš kurių matėsi, jog Gyventojų registro duomenų bazėje (duomenys neskelbtini) tėvų duomenų nėra įrašyta. Pareiškėjai, ginančiai viešąjį interesą ir socialiai pažeidžiamo asmens – (duomenys neskelbtini) teises, neparanku ir nelogiška buvo tyčia neištraukti tokių duomenų iš Gyventojų registro duomenų bazės, jeigu jie ten būtų buvę. Dėl to vienintele (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) giminystės įrodinėjimo galimybe buvo teismui pateikti gimimo liudijimą su ten įrašytais tėvų duomenimis. Jei pareiškėja būtų turėjusi (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą, jį būtų pateikusi iš karto su pareiškimo priedais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams šalinti – gauti gimimo įrašo išrašą (patikrinus civilinės būklės aktų registravimo bylas), vadovaujantis protingumo principu, turėjo nustatyti realų terminą tiems trūkumams pašalinti (institucijos pateikia atsakymus tik per 20 darbo dienų) arba patenkinti pareiškėjo prašymą pratęsti trūkumų šalinimo terminą.
7.2. Šiuo atveju visi CPK 111 straipsnio 2 dalyje numatyti pareiškimo formos ir turinio reikalavimai pareiškėjos buvo išpildyti. Teismui buvo nurodyti visi pareiškėjai žinomi suinteresuoti asmenys, jų asmens duomenys, adresai, kuriais turėtų būti įteikti procesiniai dokumentai. Jeigu pirmosios instancijos teismui atrodė, kad būtina įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis ir mirusio brolio šeimos narius, tai galėjo padaryti savo iniciatyva. Analogiškai ir tuo atveju, jeigu teismo nuomone į pareiškimą įtraukti pašaliniai asmenys (kurių giminystės ryšiai neįrodyti), teismas galėjo šiuos asmenis pašalinti iš proceso
7.3. Aplinkybės, t. y. visi, ar ne visi suinteresuoti asmenys nurodyti pareiškime, pareiškimo priėmimo klausimo svarstymo metu, nepaneigia pareiškimo esminių reikalavimų – įvertinti (duomenys neskelbtini) veiksnumą ir gebėjimą pasirūpinti savimi. O šiam reikalavimui pagrįsti pirmosios instancijos teismui buvo pateikti visi CPK 465 straipsnyje nurodyti įrodymai ir duomenys – išdėstytos aplinkybės, rodančios (duomenys neskelbtini) psichikos sutrikimą, dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę bei socialinio darbuoto išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse.
7.4. Visais atvejais teismas atitinkamų duomenų apie byloje dalyvaujančius duomenis nenurodymą turi įvertinti remdamasis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriterijumi – ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai. Visų suinteresuotų asmenų nenurodymas ar jų tarpusavio giminystės ryšių nepagrindimas, nėra esminis pareiškimo trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama, netaikant ieškinio trūkumų šalinimo. Šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo, o ne pareiškimo priėmimo stadijoje. Esant tokioms aplinkybėms, šioje byloje trūkumų šalinimo institutas buvo pritaikytas formaliai, o pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus.
7.5. Po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, pareiškėjas iš suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) gavo (duomenys neskelbtini) (dabartinės (duomenys neskelbtini)), gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) tėtis yra (duomenys neskelbtini) ir jam vaiko gimimo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, o tai reiškia, kad jis gimęs yra (duomenys neskelbtini) metais. Ši data sutampa su prašomos pripažinti neveiksnia (duomenys neskelbtini) asmens duomenyse nurodyto tėvo duomenimis – jos tėtis (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) (buvusios (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) tėtis yra tas pats asmuo, todėl laikytina, kad jos yra seserys. Taip pat iš gimimo įrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) mama yra (duomenys neskelbtini), kuriai vaiko gimimo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, todėl jos gimimo data yra (duomenys neskelbtini) metai. Iš (duomenys neskelbtini) asmens duomenų matyti, kad jos mama yra (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Iš (duomenys neskelbtini) asmens duomenų matyti, kad jos mama ir tėtis yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad (duomenys neskelbtini) mergautinė pavardė buvo (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu laikytina, kad (duomenys neskelbtini) mama (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mama (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo, nors ir nesutampa jų gimimo metai. Tikėtina, kad datos gali skirtis dėl (duomenys neskelbtini) metais vykusio pirmo pasaulinio karo, kurio metu buvo sunaikinti arba neišliko tikslūs asmenų gimimo įrašai. Tokiu būdu iš (duomenys neskelbtini) (buvusios (duomenys neskelbtini)) gimimo įrašo matyti, kad pareiškėja pateikė teismui tinkamą pareiškimą, kuriame nurodė teisingas aplinkybes apie suinteresuotų asmenų giminystės ryšius ir gražinti pareiškimo nebuvo jokio pagrindo.
8. Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, nustatytu terminu nepašalinus jo trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.
12. Teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas specialusis šalies procesinis dokumentas atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardintus CPK 111, 113, 114 straipsniuose, taip pat CPK 465 straipsnyje numatytus specialiuosius pareiškimo reikalavimus. Nustatęs, kad pareiškimas neatitinka formalių reikalavimų ir vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
13. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja (apeliantė) Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl (duomenys neskelbtini) pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus skyrimo. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi konstatavęs, kad pareiškimas neatitinka CPK 464 straipsnio reikalavimų, t. y. pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) sesers dukra (dukterėčia), taip pat įrodymų apie (duomenys neskelbtini) mirusio brolio (duomenys neskelbtini) šeimos narius, kurie nėra įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, pareiškėjai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Pareiškėja, vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė pirmosios instancijos teismui papildomus duomenis apie (duomenys neskelbtini) šeimos narius, dėl kurių įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis, paliko spręsti teismo nuožiūra, taip pat įrodymus, kad gyventojų registre duomenų apie (duomenys neskelbtini) (jos motinos (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) tarpusavio giminystės / svainystės ryšius ir apie pačios (duomenys neskelbtini) tėvą, motiną, brolius ir seseris nėra. Pareiškėja nurodė, kad buvo kreiptasis dėl (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo dublikato išdavimo ir prašė pratęsti terminą trūkumams pašalinti.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavęs, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog ji nėra gavusi visų reikiamų dokumentų pareiškimo trūkumams pašalinti, negali būti laikoma svarbia ir pateisinančia priežastimi nesilaikyti teismo nustatytų procesinių terminų, reikalingus įrodymus pareiškėja turėjo surinkti dar prieš kreipiantis į teismą, pareiškėjos prašymo dėl procesinio termino pratęsimo netenkino, pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį iš esmės tuo, kad pareiškimas atitinka bendruosius ir specialiuosius jam keliamus reikalavimus, ji taip pat nurodė visus jai žinomus suinteresuotus asmenis, taip pat pateikė duomenis apie juos. Kita vertus, ta aplinkybė, visi, ar ne visi suinteresuoti asmenys buvo nurodyti pareiškime, sprendžiant jo priėmimo klausimą, nėra esminiai pareiškimo trūkumai, kliudantys tolimesnei proceso eigai.
15. Pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens civilinis veiksnumas tam tikroje sityje gali būti apribotas tik teismo tvarka. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, 2.11 straipsnio 1 dalis). Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnis).
16. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 3 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑43‑378/2019, 28 punktas). Teismas, nagrinėjantis bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, o paaiškėjus, jog nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, šaukti jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį (CPK 443 straipsnio 3 dalis, 8 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013 ir kt.).
17. Pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (CK 2.10 straipsnio 4 dalis, 2.11 straipsnio 5 dalis, CPK 463 straipsnio 1 dalis). CPK 464 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, dalyvaujantys asmenys, be pareiškėjo, yra asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, taip pat globos (rūpybos) institucija. Teismas kaip dalyvaujančius byloje suinteresuotus asmenis gali įtraukti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, artimuosius giminaičius ar kartu gyvenančius jo šeimos narius. Bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje teismas nagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka, pranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 467 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra pareiškime nurodė suinteresuotus asmenis ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), taip pat kartu su pareiškimu pateikė ir VĮ Registrų centro gyventojų registro išrašus apie (duomenys neskelbtini), kurią yra prašoma pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse, šeimos sudėtį. Nors sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėja kartu su pareiškimu nebuvo pateikusi duomenų, patvirtinančių (duomenys neskelbtini) (jos motinos (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) tarpusavio giminystės ryšius, taip pat ir duomenų apie (duomenys neskelbtini) mirusio brolio (duomenys neskelbtini) šeimos narius, tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, kad teismui nustačius terminą trūkumams pašalinti, pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų šiems trūkumas pašalinti, t. y. rinko papildomus įrodymus nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ir gautus duomenis nustatytu terminu pateikė teismui. Tuo tarpu pareiškėjai dėl objektyvių priežasčių nepakakus nustatyto laiko pašalinti visus teismo nustatytus trūkumus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi, nesuteikiant papildomai laiko pareikalautiems dokumentams pateikti, galimybė pašalinti teismo nustatytus trūkumus be pagrindo buvo apribota. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos veiksmus šalinant teismo nustatytus trūkumus taip pat neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėja, iškart kartu su pareiškimu nepateikdama pirmosios instancijos teismo nurodytų duomenų, ar vėliau tokių duomenų dėl objektyvių priežasčių laiku negavus, būtų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis ir / ar veiktų prieš operatyvų bylos nagrinėjimą.
19. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas suteikia teisę pačiam teismui išsireikalauti informaciją apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, artimuosius giminaičius (CPK 443 straipsnio 3 dalis, 464 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismui laikant, kad byloje nėra pakankamai duomenų pagrįsti tam tikrų asmenų suinteresuotumą byloje ar ne visi suinteresuoti asmenys yra įtraukti į bylą, jis taip pat gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos ar kitų informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir, nustačius atitinkamų asmenų suinteresuotumą byla ar, priešingai, nelaikant, kad tokie asmenys yra suinteresuoti, gali savo iniciatyva spręsti dėl tokių asmenų dalyvavimo byloje nagrinėjamu klausimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju procesinių dokumentų trūkumų nepašalinimo pasekmės pareiškėjos atžvilgiu buvo pritaikytos nepagrįstai.
20. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus skyrimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus skyrimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.