- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-25
- Bylos Nr.
- ATP-1133-498/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02591-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Pažeidėjas
- D. K.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. ir nukentėjusiojo A. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. K. surašytas už tai, 2014 m. spalio 13 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) , D. K., vairuodamas automobilį BMW 5ER REIHE, v. n. (duomenys neskelbtini), kelio vingiuotoje nuokalnėje, buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kelio bortą bei (duomenys neskelbtini) muziejaus stendą. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai pasišalino. Eismo įvykio metu sugadintas vairuotas automobilis ir stendas. Šiais savo veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 127; 222 punktų reikalavimus.
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. D. K., pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė administracines nuobaudas:
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, paskirta 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) bauda;
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, paskirta 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Nutarimu pritaikyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalis ir paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinė nuobauda paskirta 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Šiam nutarimui įsiteisėjus R. K., nutarta iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį už tai, kad jis 2015 m. gegužės 11 d. apie 14.00 val. Kauno apylinkės teisme, (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-3214-540/2015 apie tai, kad 2014 m. spalio 13 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), jis vairavo automobilį BMW 5ER REIHE, v. n. (duomenys neskelbtini), su kuriuo atsitrenkė į vartų stulpą ir taip apgadino vairuotą automobilį.
Taip pat šiam nutarimui įsiteisėjus, E. Š., nutarta iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį už tai, kad jis 2015 m. gegužės 11 d. apie 14.00 val. Kauno apylinkės teisme, Kęstučio g. 29, Kaune, teismo posėdyje davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-3214-540/2015 apie tai, kad 2014 m. spalio 13 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), automobilis BMW 5ER REIHE, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas, jam atsitrenkus į E. Š. namo vartus bei kas tuo metu vairavo nurodytą automobilį ir jį apgadino, E. Š. nežino.
Administracinės nuobaudos skyrimo terminą R. K. ir E. Š. pratęstas 1 m. (vieneriems metams).
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde D. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarimą administracinėje byloje NrA2.6-3214-540/2015 ir bylą nutraukti. Teismui nusprendus, kad D. K. kaltė yra įrodyta ir priimtas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir pakeisti paskirtą sankciją, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 (trejiems) metams bei sumažinant paskirtą piniginę baudą.
D. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismas turėjo atsakyti į klausimus kada įvyko eismo įvykis, kur įvyko eismo įvykis, kas vairavo minimą transporto priemonę, kokia žala buvo padaryta automobiliui ar kitam turtui, kas yra automobilio savininkas ir kokia žala buvo padaryta apgadinant stulpą, tačiau tai nepadarė.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas kokiu būdu buvo nustatytas toks tikslus įvykio laikas, kad protokolas dėl įvykio surašytas 2015-03-25, o eismo įvykis padarytas 2014-10-13 ,18 val. Policijos pareigūnas E. I. apklausiamas nurodė, kad rėmėsi A. K. pranešimu, kad jo automobilis BMW 5er valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas eismo įvykio metu būtent 2014-10-13. D. K. skunde pastebi, kad pareiškėjui A. K. niekada nepriklausė minėta transporto priemonė. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškinta kam priklauso transporto priemonė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad byloje yra pateiktas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį minėta transporto priemonė yra registruota D. P. vardu ir priklauso nuo 2014-03-06. Teismas minėto asmens neapklausė. Taip pat D. K. nurodo, kad 2015-05-14 Kauno apylinkės teismas šioje byloje priėmė nutartį A. K. pripažinti nukentėjusiuoju bei tai kad A. K. padaryta 5000-7000 EUR žala ir tuo pagrindu jis pripažįstamas nukentėjusiuoju, nors teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kokia žala padaryta.
Antra, apeliantas nurodo, kad galima eismo įvykio vieta buvo apžiūrėta praėjus daugiau nei 4 mėnesiams po galimo eismo įvykio. D. K. atkreipia dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2014-10-13 iki 2015-02-21 dienos buvo žiemos sezonas. Minėta gatvė yra stati nuokalnė, todėl akivaizdu, kad žiemos sezonu, kuomet sninga, šąla gatvės barstomos druska, smėliu, valomos spec. technika, todėl niekaip negali likti tiek padangų žymės, tiek tepalo žymės daugiau nei 4 mėnesius. Apeliantas skunde teigia, kad apibendrinant policijos E. I. surašytą tarnybinį pranešimą bei įvertinus jo parodymus duotus teisme, policijos pareigūnas, rėmėsi ne kokiais nors pagrįstais, tinkamai surinktais įrodymais, o tik išvestinėmis prielaidomis ir spėliojimais. Rėmėsi pareiškėjo A. K. parodymais, kuris apskritai nebuvo įvykio vietoje, 2014-10-13 buvo suėmime ir aplinkybes aiškino iš nuogirdų.
Šalies argumentai
D. K. skunde nurodo, kad pats A. K. parodė, kad 2014 m. liepos 20 d. buvo suimtas, o automobilis BMW nugabentas į saugojimo aikštelę. Iš suėmimo paleistas 2015 m. vasario 12 d. Nors jis nurodo, kad automobilį patikėjo seseriai D. L., tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jo automobiliu naudojosi A. B., kuris teisme teigė, jog nusprendė pastatyti automobilį E. Š. kieme, tačiau suprantamų priežasčių, kodėl taip pasielgė nurodyti negalėjo. Skunde nurodoma, kad iš A. B. ir A. K. parodymų matyti, kad A. B. ir po 2014 m. spalio 13 d. toliau naudojosi automobiliu, kadangi A. K. paleistas iš sulaikymo pasiėmė automobilį iš A. B. kiemo. A. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis iš K. pasiėmė suremontuotą automobili, ir pareiškė pretenzijas D. K. dėl blogai suremontuoto automobilio tik po to, kai A. K. buvo nepatenkintas automobilio būkle. Kaip matyti pats A. B. pripažino, jog automobilio remontas netruko ilgiau kaip mėnesį, taigi automobilis jo žinioje iki grąžinimo A. K. buvo pakankamai ilgą laiką, per kurį galėjo būti padaryti ir kiti automobilio sugadinimai, dėl kurių pareikštos pretenzijos D. K.. Apeliantas pažymi, kad A. B. apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad atsiimant transporto priemone jis buvo pilnai sutvarkyta ir jokių pretenzijų neturėjo nei D. K., nei R. K..
Skunde taip pat nurodoma, kad teismas E. Š. liudijimą įvertino kaip melagingą, siekiant padėti savo draugui D. K., tačiau E. Š. yra ir A. B. draugas ir būtent jo kieme A. B. paliko automobilį BMW. A. B. liudijimas teisme nenuoseklus, nurodant, kad aplinkybių ir detalių neprisimena, šiuo atveju A. K. liudijimas teisme pagal A. B. pasakojimą žymiai detalesnis, nurodant netgi tokias aplinkybes, kurių pats A. B. teisme neišsakė, o būtent, kad D. K. mama buvo atvykusi į garažą ir pasakė, kad jo (A. K.) suėmimu jau pasirūpinta, jog jis ilgai neišeis iš kalėjimo. Tikėtina, kad pats A. B., vengdamas asmeninės atsakomybės už jo paties sugadintą automobilį, papasakojo A. K. apie galimą eismo įvykį (duomenys neskelbtini), o A. K. surinkęs viešai prieinamą informaciją apie D. K. šeimos narius, žinodamas, jog jis yra Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas, pradėjo tyrimą ir buvo suinteresuotas jo baigtimi, nes ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog pats aktyviai ieškojo ir rinko įkalčius. Apeliantas neatmeta aplinkybės, kad pats A. K. apgadino automobilį BMW, kadangi kaip jis pats ir nurodo iš sulaikymo buvo paleistas 2015-02-12 d., tačiau tik 2015-02-21 ( praėjus 9 dienoms) su pareiškimu kreipėsi į policiją dėl galimo automobilio apgadinimo ir autoįvykio. Apeliantas pažymi, kad policijos pareigūnas E. I. nurodė, kad apžiūrint BMW matėsi švieži priekinio sparno apgadinimai, kas akivaizdžiai prieštarauja, kad sugadinimai buvo padaryti 2014-10-13, kadangi per 4 mėnesius apgadintos vietos būtų paveiktos lauko sąlygų, erozijos bei korozijos. Be to, tiek D. K., tiek R. K., tiek E. Š. nurodė, kad sparnas buvo keičiamas. D. K. kyla klausimas kas realiai apgadino BMW automobilį, kurį A. B. perdavė A. K.. Įvykio vietoje buvo rasta tariama detalė, tačiau vėlgi, kad ši detalė yra galimai nuo minėto BMW yra pagrįsta tik pareigūno E. I. žodžiais, tačiau ekspertizė nebuvo pateikta, priešingai, neatmesta versija, kad minėtą detalę tariamoje įvykio vietoje galėjo palikti ir pats A. K., siekdamas sudaryti vaizdą, apie įvykusį įvykį, arba paties sukeltame eismo įvykyje, juo labiau jis pats nurodė, kad iki atvykstant policijos pareigūnams pats buvo apžiūrėti vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje.
Šalies argumentai
D. K. nurodo, kad byloje A. K. pateiktos nuotraukos, pateikti susirašinėjimai, tačiau nėra jokių duomenų, kada šios nuotraukos darytos, kieno darytos, neaišku kaip ir tarp kokių asmenų vyko susirašinėjimas, kada šie susirašinėjimai vyko ir t.t. Nėra faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuris galėtų tiksliai ir neginčytinai nustatyti, kad tos nuotraukos, susirašinėjimas vyko tarp tų asmenų ir vyko nurodytą dieną, todėl teismas negalėjo vadovautis minėtais įrodymais, kaip patikimais.
Skunde nurodoma, kad teisės aktai reglamentuoja, kad eismo įvykis - įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju nesant duomenų apie padarytą žalą, negalima traktuoti, kad apskritai buvo koks nors eismo įvykis.
Be to, byloje buvo pateiktos prokuroro Dariaus Jakučio iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 26-1-00935-14 nuotraukos, kuriose yra užfiksuota transporto priemonė BMW. Šiuo atveju tikėtina, kad minėta transporto priemonė buvo apžiūrėta, kaip daiktinis įrodymas, neatmesta tikimybė, kad dalis apgadinimų jau buvo padaryti dar iki sulaikant transporto priemonę policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
D. K. skunde nurodo, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nurodma, kad teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Esant esminių prieštaravimų tarp byloje surinktų įrodymų, jie turėtų būti aptarti ir įvertinti. D. K. neaišku, kodėl teismas atmetė A. K. ir A. B. parodymus dėl D. K. neblaivumo, kitu gi atveju jų parodymais tiki besąlygiškai. Nebuvo nustatyta nei tariamai sugadinto stendo, nei sugadintos transporto priemonės žala. Dėl šių ir kitų aplinkybių apeliantas mano, kad pirmos instancijos teismo nutartis nėra visapusiškai ir išsamiai motyvuota. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi įrodyti savo nekaltumą, o administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi ir nutarimą priėmusi institucija privalo surinkti pakankamai neabejotinų įrodymu, pagrindžiančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.
Nukentėjusysis A. K. apeliaciniame skunde prašo: įpareigoti D. K. atlyginti nukentėjusiajam administraciniu teisės pažeidimu padarytą žalą; D. K. paskirti ATPK 21 straispnio 4 punkte, 5 punkte bei 6 punkte numatytas nuobaudų rūšis, t.y skirti jam administracinį areštą, nušalinti jį nuo pareigų ir paskirti ilgesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą; skirti D. K. papildomą nuobaudą už tai, kad pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo takos administracinio teisės pažeidimo apdarymui; teismui nusprendus, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti ir pirmos instancijos teismo parinktomis nuobaudomis – skirti didesnę baudą bei didesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Nukentėjusysis A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismo nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nenurodė, kad D. K. jam atlygintų turtinę žalą ir nepagrįstai skyrė jam minimalią nuobaudą. Nurodo, kad jam priklausantis automobilis buvo pastatytas D. Š. kieme visiškai tvarkingas ir D. K. veiksmų pasėkoje jis buvo nepataisomai sudaužytas. Skunde nurodoma, kad dar tiriant bylą kelių policijos valdyboje nukentėjusiajam buvo nustatytas padarytas 5000 -7000 eurų turtinė žala. Nurodo, kad kadangi jis yra suimtas negali paimti ataskaitos iš autoekspertų biuro ir mano, kad teismas turėjo pareigą išreikalauti duomenis.
Dėl paskirtos nepagrįstai mažos nuobaudos nukentėjusysis nurodo, kad teismas parinkdamas nuobaudos rūšį neatsižvelgė ir neįvertino surinktų duomenų kurie rodo, kad neteisėto automobilio paėmimo, jo nesuvaldymo, pasitraukimo iš eismo įvykio vietos priežastimi buvo būtent D. K. neblaivumas. Skunde nurodo, kad A. B. matė D. K. neblaivų įvykio vakarą ir susitikę su D. K., R. K. ir E. Š. jam sakė, kad apie įvykį niekam negalima pasakoti. Policijos pareigūnas E. I. patvirtino, kad tik įžengęs į kabinetą D. K. tėvas pasakė kad prisiima kaltę už sūnaus sukeltą autoįvykį. D. K. neblaivumą patvirtina ir nuotraukos kurias rodė jis savo telefone, be to jo neblaivumą patvirtino viso 6 žmonės. Taip pat nukentėjusysis nurodo, kad teismas skirdamas itin švelnią nuobaudą neįvertino tai kad D. K. neigiamai charakterizuojamas ir nuo 2011 m. ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles. Nurodo, kad D. K. eismo įvykį sukėlė itin pavojingu būdu, viršydamas greitį ir neblaivus. Tokius nukentėjusiojo teiginius patvirtina susirašinėjimas tarp A. B. ir E. Š.. Praėjus kelioms valandoms po įvykio E. Š. E. B. rašė, kad jam skauda galvą, todėl jis mano, kad įvykio metu buvo sužalotas žmogus, bet į medikus nesikreipė.
A. K. atkreipia dėmesį, kad A. B. palikdamas automobilį (duomenys neskelbtini), jį eksploatuoti griežtai uždraudė. Dėl neteisėto automobilio paėmimo, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to A. K. nuomone, parenkant nuobaudos rūšį papildomai vertintina ir tai, kad D. K. yra Viešojo saugumo pareigūnas. A. K. skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs kad administraciniai teisės pažeidimai padaryti valstybės tarnautojo turi būti vertinami griežčiau.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime prašo palikti 2015 m. spalio 5 d. nutarimą nepakeistą.
Administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo ir nukentėjusysis pateikė teismui prašymus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nukentėjusiojo A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
Pirmiausia pažymima, kad ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose apygardos teismuose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Šiuo atveju konstatuojama, kad nėra pagrindų, kuriais remiantis galima būtų skirti žodinį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliantų prašymai netenkinami.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalyje organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nevisapusiškai ištyręs administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes.
Apylinkės teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais nustatė, jog D. K., 2014 m. spalio 13 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino (duomenys neskelbtini) muziejaus stendą, iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai išvažiavo. Tačiau apygardos teismo nuomone, iš byloje esančių duomenų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad D. K. vairavo automobilį BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį ties (duomenys neskelbtini). Nors byloje pateiktas susirašinėjimas, fotonuotraukos, apklausti liudytojai, tačiau šie įrodymai nepašalina abejonių dėl D. K. kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus bei nustatant faktą, kad eismo įvykis įvyko būtent D. K. vairuojant automobilį BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini). Juolab, kad liudytojų parodymai byloje skirtingi, nurodomos skirtingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone siekiant pašalinti abejones, objektyviai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes ir patikrinti byloje iškeltas automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo versijas būtina tiksliai nustatyti eismo įvykio vietą ir įvykio kilimo mechanizmą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vien fotonuotraukų, schemos, liudytojų parodymų, kurie nenuoseklūs, bei pareigūnų vertinimo ir išvadų dėl automobilio apgadinimų ir eismo įvykio kilimo vietos ir mechanizmo, nepakanka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju tikslinga spręsti klausimą dėl specialistų pasitelkimo šiems klausimams išsiaiškinti. Be to byloje apklausti liudytojai parodė, kad sugadintas automobilis iš eismo įvykio vietos buvo išgabentas tralu. Liudytoju apklaustas pareigūnas E. I. nurodė, kad bandė ieškoti tralo, tačiau nesėkmingai. Teismas šiuo atveju turėjo būti aktyvus siekiant nustatyti tralo vairuotoją ir jį apklausti. Apygardos teismas pažymi, kad tikslios vietos, kurioje buvo apgadintas automobilis, nustatymas yra ypatingai svarbi aplinkybė, kadangi nustačius šią aplinkybę bus galima patikrinti byloje apklaustų asmenų parodymus ir įvertinti ar D. K. ir byloje apklausti liudytojai duoda teisingus parodymus apie įvykio aplinkybes.
Be to kas paminėta, apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstų abejonių dėl D. K. procesinės padėties, t.y. ar šis asmuo pagrįstai 2015-05-14 nutartimi pripažintas nukentėjusiuoju. Nepatikrinus ir nenustačius kitų duomenų, vien faktas, kad 2015-02-21 į Kauno apskr. VPK KPV EĮRS kreipėsi A. K., pranešdamas, kad jo automobilis BMW 5ER valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini) bei jo prašymas atlyginti turtinę žalą, nėra absoliutus pagrindas šį asmenį pripažinti nukentėjusiuoju. Iš byloje sutrinktų duomenų matyti, kad yra pateiktas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį minėta transporto priemonė yra registruota D. P., gyv. (duomenys neskelbtini). vardu. Analogiški duomenys byloje yra gauti iš transporto priemonių registro, pagal kurį minėta transporto priemonė D. P. priklauso nuo 2014-03-06 (t. l, b.l.24,26). Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas patvirtina, kad automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudėja taip pat yra D. P. (t.1, b.l. 20). Teisminio nagrinėjimo metu A. K. paaiškino, kad minėta transporto priemonė priklauso jam, tik registruota kitu vardu, nurodė, kad D. P. yra jo mama, kad jis turi dokumentus bei pateiks teismui. Nežiūrint į tai, teismas D. P. neapklausė, nors 2015-05-11 posėdžio metu teismas priėmė protokolinę nutartį liudytoją D. P. kviesti į posėdį, tačiau išnagrinėjo bylą be minėtos liudytojos parodymų. Taigi ir liko neišaiškintos aplinkybės kokiu pagrindu automobiliu disponavo A. K. ir kodėl būtent jis pripažintas asmeniu, kuriam padaryta žala. Taip pat apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad priimdamas 2015-05-11 nutartį pripažinti A. K. nukentėjusiuoju pirmos instancijos teismas nurodė, kad A. K. padaryta 5000-7000 EUR žala, nors teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, patvirtinantys kokia ir kokio dydžio žala padaryta, nėra nurodyta, koks žalos mastas ir kaip ji suskaičiuota.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Panaikinant apylinkės teismo nutarimą ir esant abejonėms dėl A. K. procesinės padėties šioje byloje, A. K. apeliacinis skundas dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje atmestinas. Nagrinėjant bylą pakartotinai apylinkės teismas turi įvertinti A. K. procesinį statusą. Tuo atveju, jei A. K. procesinis nukentėjusiojo statusas bus nustatytas ir patvirtintas, nagrinėjant bylą, A. K. galės naudotis visomis nukentėjusiojo procesinėmis teisėmis, tarp jų ir paduoti apeliacinį skundą pakartotinai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
D. K. skundą patenkinti dalinai. A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.