Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-06-11 · Byla Nr. ATP-372-107/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-11
Bylos Nr.
ATP-372-107/2014
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00063-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Valužis
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-372-107/2014Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00063-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutarimo, kuriuo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-01-01 Lietuvos kelių policijos tarnybos Patrulių kuopos antrojo būrio vyriausiasis patrulis E. T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2014-01-01 14.06 val. (duomenys neskelbtini) 19 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, būdamas neblaivus (nustatytas 0,46 promilės girtumas), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-09 nutarimu A. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Apeliaciniame skunde Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas G. Aliksandravičius teigia, kad įvykio dieną policijos patruliai vairuotojui neblaivumą nustatė iškart, kai jį sustabdė, o kraujas tyrimui buvo paimtas 2014 m. sausio 1 d. 15 val. 30 min., t. y. po 1 val. 24 min., todėl mano, kad alkotesterio parodymai yra svaresnis įrodymas nei kraujo tyrimas po 1 val. 24 min. Esant prieštaringiems parodymams, teismas turėtų skirti ekspertizę, kuri atsakytų į klausimą, ar galėjo pažeidimo padarymo metu A. M. būti apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūnams alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARYK-0098, A. M. iškvėptame ore nustačius 0,46 promilės alkoholio koncentraciją, asmuo su tokiais rodmenimis sutiko. Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 1427055 patvirtina, kad policijos patrulių naudotas alkoholio matuoklis „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARYK-0098, buvo tinkamas naudoti. Byloje jokių duomenų, duodančių pagrindą teigti, kad A. M. blaivumo patikrinimas buvo atliktas netinkamai, arba abejoti šio patikrinimo rezultatais, nėra. Net atsižvelgiant į galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą (0,02 promilės) ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, A. M. neblaivumas viršijo leistiną ribą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas G. Aliksandravičius prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, A. M. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį skirti baudą nuo 1000 iki 1500 litų ir atimti teisę vairuoti transporto priemones nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 99 punkte nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip) (Taisyklių 3 punktas). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 punktas). Šiose taisyklėse neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 punktas).

Policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (paminėtų Taisyklių 6., 6.1., 6.3., 9., 9.1., 9.3. punktai).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (Toliau tekste Metodika) 2 punkte nurodyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir / ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai (Metodikos 2.1., 2.2., 2.3., 2.4. punktai). Šios Metodikos 3 punkte numatyta, kad esant 2 punkte nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė (išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl vairuojančiojo sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“; ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (Metodikos 3.1., 3.2. punktai). Esant pagrįstiems įtarimams, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, jo patikrinimas tęsiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Metodikos 4 punktas).

Lietuvos kelių policijos tarnybos Patrulių kuopos antrojo būrio vyresnysis patrulis A. R. 2014-01-01 tarnybiniame pranešime užfiksavo, kad 2014-01-01, apie 14.06 val., A. M. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas dėl važiavimo pobūdžio. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Įvertinus vairuotojo būklę, alkotesteriu „Alcotest Drager 6810“ jam buvo nustatytas 0,46 promilės girtumas (b. l. 5).

Iš patikros alkotesteriu duomenų matyti, kad 2014-01-01 14 val. 06 min. alkotesteriu „Alcotest Drager 6810“ A. M. buvo nustatytas 0,46 promilės girtumas. A. M. po patikrinimo rezultatu pasirašė (b. l. 3). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad alkoholį vartojo 2013-12-31, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, tačiau aplinkybė, kad A. M. dėl girtumo patikrinimo kreipėsi į medicinos įstaigą, parodo, jog jis savo neblaivumo patikrinimo rezultatais suabejojo (b. l. 2).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje (5 punktas) numatyta, kad bendras asmens būklės vertinimas pradedamas ne vėliau kaip per 1 valandą nuo asmens atvykimo į ASPĮ bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 ,,Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo 101.4. p. numatyta, kad transporto priemonės vairuotojui prireikus atlikti medicininę apžiūrą, išrašyti siuntimą (3 priedas) ir pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tai turi būti padaryta ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklėse 1 valandos laikas girtumo patikrinimui sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti siejamas ne su pirminio girtumo patikrinimo pradžia, bet su pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo laiku.

Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad A. M. padarė pažeidimą 2014-01-01 14 val. 06 min. (b. l. 1). Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad A. M. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo 2014-01-01 14 val. 27 val. (b. l. 6). Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad, A. M. atvykus į (duomenys neskelbtini), A. M. linija ėjo tiesiai, pėda po pėdos, pirštu pataikė į nosį, kalba buvo rišli, aiški. A. M. apžiūrėjęs gydytojas alkoholio kvapo neužuodė. 15 val. 30 min. buvo paimtas kraujas (b. l. 42).

Specialisto išvada Nr. T–A 3/14(01) patvirtina, kad A. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 43).

Nuo A. M. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo 14 val. 27 min. iki A. M. kraujo paėmimo ligoninėje praėjo valanda laiko, t. y. A. M. kreipėsi į ligoninę laiku, o kraujas tyrimui buvo paimtas nepažeidžiant Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos.

Iš alkotesterio „Alcotest Drager 6810“, kuriuo buvo matuojamas A. M. neblaivumas 2014-01-01, patikros sertifikato Nr. 1427055 matyti, kad šio matuoklio matavimo paklaida, kai nustatomas girtumas nuo 0,01 iki 1,00 laipsnio promilės, gali būti plius minus 0,017 procento (b. l. 8). Alkotesteriu nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršijo leistiną maksimalią 0,4 promilės ribą.

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuota, kad A. M. alkoholį vartojo nuo 2013-12-31 21 val. iki 2014-01-01 2.00 val. A. M. apžiūros metu jokių požymių apie tai, kad A. M. neblaivus, nenustatyta, nesijautė ir alkoholio kvapo, galutinėje išvadoje nustatyta ir gydytojo parašu patvirtinta, kad A. M. – blaivus (b. l. 42). Kraujo mėginyje, kuris buvo paimtas 2014-01-01 15 val. 30 min., etilo alkoholio nerasta iš viso (b. l. 43).

Akivaizdu, kad A. M. girtumo požymiai, kuriuos užfiksavo Lietuvos kelių policijos tarnybos Patrulių kuopos antrojo būrio vyresnysis patrulis A. R. 2014-01-01 tarnybiniame pranešime, per valandą laiko daug pasikeisti negalėjo, todėl A. M. būklę tarnybiniame pranešime apibūdinantys duomenys kelia pagrįstų abejonių, tie duomenys aiškiai prieštarauja ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto išvadoms (b. l. 42).

Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. paruoštoje metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ (Kauno priklausomybės ligų centras, 2006-12-13) rašoma apie tai, kad alkotesterio rodmenys gali įvairuoti net nuo –30 proc. iki +60 proc., nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai, todėl suprantama, jog alkotesteris asmens iškvepiamame ore galėjo rodyti 0,46 promilės girtumą, tačiau šie rezultatai galėjo objektyviai neatspindėti galimo alkoholio kiekio tiriamo žmogaus organizme, kadangi iškvepiamo oro koncentracija iš esmės galėjo skirtis nuo koncentracijos kraujyje, tai ir patvirtina specialisto išvada Nr. T–A 3/14(01), jog A. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Abejoti minėta specialisto išvada nėra pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas administracinę bylą, nesant A. M. veiksmuose ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nutraukė pagrįstai, naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-09 nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Stasys Valužis