Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui A. A.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį paskirta 40 parų arešto bausmė; pagal BK 284 straipsnį paskirta 40 parų arešto bausmė; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už 2019 m. lapkričio 6 d. įvykį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie subendrintos griežtesnės bausmės už 2019 m. lapkričio 6 d. įvykį iš dalies pridėta bausmė paskirta už 2019 m. rugsėjo 24 d. įvykį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: elgesio apribojimas, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu; tęsti mokslus arba dirbti; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programos. Taip pat paskirti nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai – atidirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis N. G. pažeidė viešąją tvarką, tai yra 2019 m. lapkričio 5 d. apie 8 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, tyčia, iš chuliganiškų paskatų spyrė ne mažiau vieną kartą nepilnamečiui L. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), į koją, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su nepilnamečiu asmeniu, gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris nėra šio nusikaltimo subjektas dėl amžiaus, tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė mažiausiai keturis kartus į įvairias kūno vietas nepilnamečiui R. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), padarydamas jam poodines kraujosruvas smakre, kakle, dešiniame žaste, šlaunyje, tuo L. G. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė R. P. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis N. G. teisme dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai prisipažino ir parodė, kad praeitais metais jis mokėsi (duomenys neskelbtini), mokyklos stadione jis, L. G., R. P. ir L. G. buvo susitikę parūkyti. R. P. iš kažkokio vaiko buvo atėmęs elektroninę cigaretę ir L. G. su juo aiškinosi. Jis viską stebėjo. Jie sustumdė, pradėjo muštis, todėl jis nuėjo padėti L. G. Jis trenkė R. P. Taip pat spyrė ir L. G., kadangi jis atėjo padėti R. P. R. P. galėjo suduoti 4 smūgius. Smūgiavo į kojas, veido sritį. L. G. keletą sykių iš kojos spyrė į koją. Situaciją buvo galima išspręsti ir be smūgių. Šiuo metu su L. G. nebendrauja. Iš kompanijos jis buvo vyriausias. Policijoje duodamas parodymus melavo, kadangi bijojo atsakomybės. Pagražino aplinkybes, nes jam buvo gėda ką padarė. Šiuo metu sako tiesą. Šiuo metu su R. P. pasisveikina. Dabar yra pasikeitęs, pradėjo mokytis, įstojo į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Daugiau tokių kvailysčių nedarys. Pajamų negauna, kadangi jam tik (duomenys neskelbtini) metų (t. 2, b. l. 82–84).

Kaltinamojo N. G. įstatyminė atstovė A. G. parodė, kad teisme nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos. Viena nusikalstama veika padaryta vieną dieną, o kita – rytojaus dieną. Konfliktai įvyko dėl elektroninių cigarečių. Sutiktų atlyginti dalį civilinio ieškinio. Jos sutuoktinis yra po didelės autoavarijos. Turi 3 vaikus. Dabartinės šeimos pajamos mažos – 400 Eur. Šiuo metu N. G. elgesys yra pasikeitęs. Nebandė susiekti su nukentėjusiųjų tėvais (t. 2, b. l. 84).

Kaltinamajam N. G. visiškai pripažinus savo kaltę, kaltinamasis, jo įstatyminė atstovė, gynėjas ir prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Iš nukentėjusiojo nepilnamečio R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad lapkričio 5 d. po dviejų pamokų koridoriuje jį sustabdė L. G. ir pasakė, kad eitų į stadioną pasikalbėti, o jei neis – tai eis į rūbinę. Sutiko ir nuėjo. Nuėjus į stadioną iš karto pradėjo jį mušti. N. G. ir L. G. užsipuolė jį iš nugaros. Abu trenkė apie 10 kartų. Pabaigoje N. G. paėmė jį už kaklo ir bandė trenkti į žemę, bet neišėjo. Paskui viskas baigėsi ir pasakė rytojaus dieną atnešti 10 Eur. Stadione buvo N. G., E. K. ir L. G. Buvo ir kitų vaikų, bet jis jų nepažįsta. Nežino kuris pirmas pradėjo jį mušti. Jie trenkė į pilvą kokius 5 ar daugiau kartų. Ant jo rankų ir kojų buvo mėlynės. Po poros dienų kreipėsi į medikus. Jį mušė kokias 5–10 minučių. Jam labai skaudėjo, kai spardė kojomis. N. G. paėmė jį už kaklo, bandė jį trenkti į žemę, bet jam neišėjo nes gynėsi. Paskui L. G. ir E. K. pasakė rytojaus dieną atnešti 30 Eur. Nepasakė kodėl. Už ką buvo mušamas sužinojo praėjus maždaug savaitei laiko. Tai jam pasakė L. G., kai jo paklausė už ką mušė. Jis sakė, kad už elektroninę cigaretę. Neįsivaizduoja, kodėl jis pagalvojo, kad jis paėmė cigaretę. Mušant buvo kalbama tik apie pinigus, apie cigaretę ne. Kažkiek užmetė akį į apklausos protokolą, bet viso jo neperskaitė. Nežino ar viskas buvo užrašyta teisingai. Gal buvo užmiršęs, bet jam atrodė, kad L. G. trenkė į žandikaulį. Gal sumaišė, kad paskutinį smūgį į galvą trenkė N. G. Jam atrodo, kad į žandą trenkė L. G. Bet gal klysta, neprisimena. Stadione apie elektroninę cigaretę niekas nekalbėjo. L. G. jo neatsiprašė. N. G. jo atsiprašė. Jis jam tą pačią dieną paskambino, kadangi norėjo jį papirkti. Jie važiavo į policiją. N. G. prašė neskųsti, suversti kaltę ant kitų. Tada jis pasakė „atsiprašau“. Jis siūlė elektroninę cigaretę ir sakė kaltę versti ant kitų. Jis nesutiko. E., kurio pavardės nežino, atėjo pas jį, parodė cigaretę ir paklausė ar gali įkelti į grupę. Cigaretė buvo pilka, ilga. Jis jam tą cigaretę tik parodė ir paprašė įkelti į grupę. Jis klausė iš kur ją gavo. Jis sakė, kad paėmė iš klasioko kuprinės. Tik tada kai įkėlė skelbimą, kai visi pradėjo rašinėti, tada suprato, kad ta cigaretė vogta. Jo klausė, kada ją gražins. Jis sakė, kad ji yra ne jo, o E. Po nuotrauka parašė, kad parduoda cigaretę ir nurodė jos kainą 15 Eur. Kai pamatė L. G. parašė, kad cigaretę atiduotų jam arba jo draugui D. R. Jis parašė, kad cigaretė ne pas jį, o pas E. E. K. jis pažįsta, nepastebėjo, kad E. K. jam būtų rašęs (t. 1, b. l. 34–37).

Iš nukentėjusiojo nepilnamečio L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad lapkričio 5 d. buvo mokykloje. N. G. po pirmos pamokos jį išsitempė ir sumušė. Jį atidaužė, o paskui atėjo R. P. N. G. atėjo ir jį išsitempė už peties ir sumušė. N. G. su ranka jį prirėmė prie sienos ir spardė iš kojos. Jį mušė stadione prie sienos. Iš rankos pataikė į veidą. Į pilvą trenkė 2–3 kartus. Jam skaudėjo. Iš rankos kumščiu trenkė į veidą vieną ar du kartus. Jautė pyktį ir skausmą. Ant veido ir pilvo žymių neliko. Paskui N. G. liepė visų kurie ten buvo atsiprašyti. Nežino už ką turėjo atsiprašyti, bet vieno vaiko atsiprašė. Paskui atėjo R. P. N. G. jį paleido ir priėjo prie R. P. Pradėjo jį taip pat trankyti. Paskui dar mušė ir L. G. N. G. R. P. spardė iš kojų į pilvą. R. P. buvo mušamas dėl pavogtos „elektronkės“. Negali pasakyti kiek kartų įspyrė N. G. R. P. N. G. R. P. tik spardė. R. P. verkė. Matė, kad R. P. pataikė į pilvą. R. P. verkė po N. G. spyrių. L. G. pradėjo kalbėti apie skolas ir tada koja iš bato spyrė R. P. į pilvą. Po įvykio kalbėjo su R. P. Jis pasakoja, kad N. G. jam skambinėja, kad nerašytų pareiškimo. Nesuprato už ką jis buvau mušamas. Jam nepaaiškino, jis anksčiau su N. G. pykčių neturėjo. Liepė atiduoti 30 Eur už „elektronkę“. R. P. žinojo apie kokią „elektronkę“ kalbama, nes ją pavogė jo kaimynas. Kaimynas apkaltino R. P. dėl vagystės. Elektroninė cigaretė buvo L. G. Jis taip pat buvo muštynėse ir jis taip pat mušė. Jį mušė tik N. G. Po šio įvykio su N. G. nebendravo. Jis tik tą pačią dieną mokykloje pasakė, kad jo atsiprašo, kad nerašytų pareiškimo. Daugiau su N. G. nekalbėjo. Stadione iš pradžių jį mušė. Po to reikalavo atiduoti „elektronkę“ arba pinigus. Elektroninė cigaretė yra L. G. Ją buvo pavogęs D. S. Tai žino iš R. P. pasakojimų, nes jie su D. S. kaimynai. Stadione buvo M. B., A. P., L. V., turbūt buvo E., L. G. ir N. G. Buvo ir kitų vaikų, bet jis jų nepažįsta (t. 1, 62–64).

Iš liudytojos V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. lapkričio 5 d. sūnus R. P. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini). Lapkričio 5 d. apie 10 val. 30 min. į namus parėjo jos sūnus. Jai iš karto tai sukėlė įtarimų, kadangi jis grįžo gerokai per anksti. Pirmiausia ji pamatė, kad sūnus yra apsiverkęs. Tada ji sūnaus pradėjo klausinėti kas atsitiko. Sūnus papasakojo, kad po pirmos pamokos prie jo priėjo du jo klasiokai L. G. ir E. ir pasakė, kad jis turi eiti su jais, o jei ne – nusives į rūbinę ir primuš. Sūnus dar papasakojo, kad jis klasiokų paprašė, kad leistų apsivilkti striukę ir tada su minėtais dviem berniukais išėjo į mokyklos stadioną. Sūnus sakė, kad kai nuėjo į mokyklos stadioną, ten buvo gal kokia dvidešimt mokinių. Sūnus sakė, kad tik nuėjus iš karto jį pradėjo mušti. Jis sakė, kad pirmiausia jam smogė į nugarą. Sūnus įvardijo, kad jį mušė L. G. ir vyresnis berniukas vardu N. Tiksliai kur kuris berniukas mušė sūnų jis neįvardijo, tik sakė, kad jį mušė į visas kūno vietas. Mušė ir rankomis į visur. Sūnus sakė, kad kažkuris iš tų dviejų berniukų bandė jį pakelti ir mesti į suoliuką. Visi kiti ten buvę vaikai žiūrėjo ir į konfliktą nesikišo. Sūnus dar pasakojo, kad kažkuris iš tų dviejų berniukų jį ir smaugė. Jos sūnaus reikalavo, kad į mokyklą jiems atneštų 30 Eur. Kad būtų pinigų reikalavęs ir N. G. nesakė. E. sūnaus nemušė, tik reikalavo pinigų. Po konflikto kažkurie vaikai jį palydėjo į klasę. Sakė, kad lydėjo, kad sūnus negalėtų niekam nueiti pasiskųsti. Per pamoką sūnus mokytojai nieko nesakė, o pasibaigus antrai pamokai išėjo namo. Kai visa tai sužinojo ji pati paskambino mokyklos direktoriui, su kuriuo kalbantis ji suprato, kad direktorius apie šį konfliktą jau žinojo. Direktorius jai pasakė, kad jei ji nebūtų pati kreipusis į policiją tai jie apie būtų pranešę. Pakalbėjus su direktoriumi po keleto minučių pas ją į namus atvažiavo sūnaus auklėtoja J. V. Jai skambino ir E. tėtis ir L. G. mama, kurie jos atsiprašė. Žino, kad R. P. skambino N. G. ir jo atsiprašė. Dar sūnus papasakojo, kad prieš tai kai jį mušė tai tie patys berniukai mušė ir L. G. Ji vėliau kalbėjosi su L. G. mama, tai ji sakė, kad apie šį įvykį viską žino, tik nesikreipė, nes sūnus sakė, kad bijo jį mušusių vaikų. Jos sūnus bijo eiti į mokyklą, jis atsisakė lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklą (t. 1, b. l. 9–18).

Iš liudytojos J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. lapkričio 5 d. jos sūnus L. G. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini). Lapkričio 5 d. apie 14 val. eidamas į namus jai telefonu paskambino sūnus L. G., kuris pasakė, kad jį mokykloje sumušė N. G. N. G. irgi mokosi toje pačioje mokykloje, kaip ir jos sūnus, tik jis yra vyresnis. Parėjęs į namus sūnus jai papasakojo, kad jį stadione, esančiame prie mokyklose, pertraukos metu sumušė N. G. Taip pat stadione, tuo pačiu metu buvo sumuštas ir R. P. R. P. sumušė L. G. Stadione taip pat buvo daugiau vaikų. Sūnus nelabai ką pasakojo, nes kiek suprato, buvo įbaugintas kitų mokinių, kurie jį sumušė. Jos sūnus pasakė, kad mokykloje jis niekam nieko nepasakojo, kad buvo sumuštas, ir sakė, kad nenori niekam skųstis. L. G. jai pasakė, kad jį N. G. sumušė į įvairias kūno vietas, t. y. spardė, davė smūgius rankomis. Jos sūnų mušė tik vienas N. G., L. G. jo nemušė. Dėl to, kad būtų reikalavę iš sūnaus pinigų, sūnus apie tai nieko nesakė, tik pasakė, kad jis buvo sumuštas. Į policiją iš karto nesikreipė, nes jau pavargo nuo visų bylų, kurios buvo prieš tai, taip pat bijo dėl sūnų sumušusių vaikų, kad jie gali keršyti jos vaikui. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (t. 1, b. l. 72–74, 76).

Iš liudytojos J. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. lapkričio 5 d. pas juos į mokyklą, t. y. į (duomenys neskelbtini), kurioje ji dirba vokiečių kalbos mokytoja ir yra (duomenys neskelbtini) klasės auklėtoja, atėjo naujas mokinys R. P. Po dviejų pamokų iš socialinės darbuotojos ji sužinojo, kad R. P. yra sumuštas. Ji iš karto paskambino R. P. mamai, tačiau ji neatsiliepė. Tada ji nuvažiavo pas R. P. į namus, kur rado R. P. ir jo mamą. Tada mama papasakojo, kad R. P. sumušė, sakė, kad mušė L. G., o E. K. grasino. Abu berniukai yra jos auklėtiniai. Ji apie jų poelgį informavo berniukų tėvus, kurie nukentėjusio berniuko ir jo mamos atsiprašė. Apie tai, kad mušė ir N. G. tuo metu ji nieko nežinojo. Apie tai sužinojo tik ar tą pačią dieną po pietų ar sekančią dieną. Sekančią dieną mokykloje buvo susirinkę su visais vaikais ir jų tėvais, kurio metu buvo šitas įvykis svarstytas (t. 1, b. l. 82–84).

Iš nepilnamečio E. K. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų pagrindu) ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kai jam buvo pranešta apie įtarimą pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, matyti, kad kaltę neigė ir parodė, kad tikslios dienos nepamena, po dviejų pamokų dalis mokinių ėjo į (duomenys neskelbtini) stadioną. Atėjo R. P., L. G. ir R. P. sesuo K. Paskui juos atėjo N. G. ir L. G. L. G. R. P. pasakė, kad jis turi L. G. atiduoti skolą. L. G. įvardijo, kad tai yra skola už elektroninę cigaretę. Negirdėjo, kad L. G. būtų įvardijęs konkrečią sumą. R. P. pažadėjo atiduoti skolą. L. G. po to kai pareikalavo atiduoti skolą, vieną kartą spyrė R. P. į pilvą. Tuo metu šalia buvo ir L. G. su N. G. N. G. rankomis ir kojomis mušė L. G. N. G. priėjo prie R. P. ir jį paėmęs už kaklo pakėlė ir paleido, R. P. parvirto. Gulinčio jo niekas nemušė. Nueinant nei vienas pinigų neprašė. Jis nemušė ir nereikalavo pinigų (t. 1, b. l. 165–168).

Iš nepilnamečio L. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų pagrindu) ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kai jam buvo pranešta apie įtarimą pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, matyti, kad kaltę pripažino ir parodė, kad su R. P. pažįstamas iš anksčiau. Iki tos dienos kai įvyko jų konfliktas galvojo, kad R. P. buvo pavogęs iš jo elektroninę cigaretę. Sutikęs E. paklausė dėl cigaretės ir E. pasakė, kad tai R. P. ją pavogė. Dar tada kai R. P. nesimokė (duomenys neskelbtini), jį kvietė ateiti ir pasikalbėti dėl elektroninės cigaretės, tačiau R. P. nesutiko. Kai pamatė, kad R. P. atėjo į jų mokyklą, jau po pirmos pamokos jį pakvietė eiti pasikalbėti. Kartu buvo M. B. ir E. K. R. P. sutiko eiti. Stadione buvo ir N. G. Tik atėjus į stadioną N. G. iš karto užsipuolė R. P., paėmė jį už kaklo ir pradėjo tampyti, du kartus ranka trenkė į galvą. Prieš tai N. G. dar paminėjo, kad taip reikia pašventinti naujokus. Dar prieš jiems ateinant su R. P., tai N. G. tampė ir L. G., tačiau pats jis to nematė. Kai N. G. patampė R. P. ir sudavė jam du smūgius tada atitempė iki jo ir liepė duoti smūgius R. P. Tada jis vieną kartą koja spyrė R. P. į krūtinę. N. G. jį skatino suduoti daugiau smūgių, tačiau jis atsisakė. Dar prieš spiriant R. P. jis paklausė dėl elektroninės cigaretės, R. P. pasakė, kad cigaretė yra pas E. Tada jis jam pasakė, kad meluoja ir įspyrė koja į krūtinę. Dar prieš suduodant smūgį R. P., iš jo reikalavo 30 Eur už elektroninę cigaretę. Po to R. P. pasakė, kad jei sutartu laiku pinigų neatveš, tai jam bus taip kaip buvo šiandien. Tai reiškia, kad jį vėl sumuš. Po šio įvykio jis R. P. atsiprašė. Buvo įsitikinęs, kad reikalauja pavogto daikto ir turi pagrindą reikalauti (t. 1, b. l. 142–145).

Iš liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad šiais mokslo metais, tikslios dienos nepamena, bet tai buvo diena kai pas jį į klasę atėjo naujas mokinys R. P. Žino, kad tą pačią dieną mokykloje pradėjo mokytis ir L. G. Pertraukos metu, po kurios pamokos dabar neatsimena jie kaip visada išėjo į mokyklos stadioną. Jis ėjo kartu su savo klasioku N. Ž. Kai jie jau buvo stadione matė, kad ateina R. P., L. G., N. G., L. G., E. K. ir dar keletas mokinių kurių jis gerai neįsidėmėjo. Jam atrodė, kad jie eina draugiškai ir jokios prievartos niekas nenaudoja. Atėjus į stadioną jie visi nuėjo ant pakylos esančios stadione. Tik ten nuėjus N. G. pradėjo rankomis smūgiuoti L. G. N. G. smūgiavo rankomis į galvos ir pilvo sritį. Tiek tiksliai smūgių sudavė nežino, bet jų buvo tikrai daugiau negu 10. Jis tuo metu buvo stadiono vidury, ir ar ten vyko kokios nors kalbos jis nežino. Vėliau L. G. paliko toje pačioje vietoje, o N. G., L. G., E. K. ir R. P. nuėjo prie suoliukų. E. K. iki pat suoliukų nepriėjo, o jie visi trys priėjo. Kad būtų R. P. tempę jis nematė, šis ėjo pats. Ten jiems nuėjus jis pamatė, kad N. G. R. P. pakėlė už kaklo. Kažkas iš būrio pasakė, kad paleistų ir N. G. R. P. paleido. Kai R. P. paleido jis neparvirto, atsistojo ant kojų. Ką jie tiksliai kalbėjo jis negirdėjo, bet girdėjo, kad N. G. iš R. P. prašė pinigų. Už ką prašė pinigų ir kokios sumos jis negirdėjo. Po to jis matė, kad L. G. vieną kartą koja spyrė R. P. į pilvą. Kad L. G. būtų reikalavęs pinigų iš R. P. jis negirdėjo. E. K. R. P. tikrai nemušė, o pinigų taip pat nereikalavo, nes jis stovėjo arčiau jų nei buvo L. G., N. G. ir R. P., tai jei jis būtų reikalavęs kokių nors pinigų tai jis būtų girdėjęs. Po šio konflikto L. G. ir R. P. nuėjo link mokyklos. Jis dar liko stadione (t. 1, b. l. 87–90).

Iš liudytojo D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis mokosi J. V. (duomenys neskelbtini). 2019 metų mokslo pradžioje tikslios dienos nepamena, jis mokykloje turėjo elektroninę cigaretę. Per kūno kultūros pamoką jis persirengė persirengimo kambaryje ir ten paliko savo kuprinę, kurioje buvo ir elektroninė cigaretė. Grįžęs po pamokos į persirengimo kambarį jis elektroninės cigaretės jau nerado. Jis iš karto įtarė, kad tai galėjo padaryti E. K. Jis jį įtarė todėl, kad visi kiti jo klasiokai sportavo, o jis tuo metu buvo persirengimo kambaryje. Jis E. K. nei tą dieną, nei kitą dieną, neklausė ar jis paėmė elektroninę cigaretę. Apie tai, kad iš jo yra pavogta elektroninė cigaretė jis papasakojo savo draugui L. G. Jis jo neprašė, kad jis išsiaiškintų kas pavogė jo cigaretę, neprašė, kad jis jam ją surastų ir grąžintų. Jis jam tiesiog papasakojo, kaip faktą, kad yra pavogta cigaretė. Apie tai, kad L. G. vėliau rado kur yra jo cigaretė ir kad jis sumušė vaiką kuris buvo įdėjęs skelbimą dėl paradavimo jis sužinojo greičiausiai iš pačio L. G. Tiksliai nepamena iš ko, nes apie tai kalbėjo jų mokykloje. Socialiniame tinkle feisbukas yra grupė (duomenys neskelbtini), tai kiek žino ten buvo įdėtas skelbimas dėl jo pavogtos cigaretės pardavimo ir L. G. pamatęs kad pardavinėja jo cigaretę sužinojo kur ji yra. L. G. prieš tai buvo matęs jo elektroninę cigaretę tai mano, kad taip ją ir pažino. Iš pradžių jis nurodė, kad cigaretę jam buvo davęs L. G. tik paturėti, tačiau taip tik norėjo nuslėpti, kad cigaretė priklauso jam. Iš tikrųjų ji yra jo ir jis L. G. apie tai, kad išsiaiškintų kur yra cigaretė, kad paimtų cigaretę ar reikalautų už ją pinigų neprašė. Su L. G. apskritai buvo tik kalba apie tai, kad jam pavogė cigaretę, jokios kitos kalbos apie tai nebuvo. L. G. pasakyti, kad cigaretė yra jo neprašė, jis taip pasakyti sugalvojo pats, nes bijojo prisipažinti kad cigaretė priklauso jam (t. 1, b. l. 94–96).

V. P. pareiškime užfiksuota informacija, kad 2019 m. lapkričio 5 d. apie 8 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) po pirmos pamokos, stadione jos nepilnamečiui sūnui R. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), spyrė iš kojos mažiausiai 5 kartus į įvairias kūno vietas ir su rankomis sudavė daugiau negu 5 kartus į veido sritį tos pačios mokyklos (duomenys neskelbtini) klasės mokinys L. G. Taip pat L. G. rankų pagalba paėmęs sūnui R. P. už kaklo jį smaugė bei grasino panaudoti fizinį smurtą ateityje, jeigu jos sūnus neatneš ir neduos L. G. 30 Eur. Tuo pačiu metu kitas minėtos mokyklos mokinys E. K. sūnui grasino panaudoti smurtą, jeigu jis rytojaus dieną neatneš ir neduos 30 Eur (t. 1, b. l. 5–6).

Iš teismo medicinos specialisto išvados (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. P. padaryta poodinės kraujosruvos smakre, kakle dešiniame žaste, šlaunyje. Vertinant sužalojimų visumą ir kiekvieną sužalojimą atskirai, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau kaip 10 dienų. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, pirštais, koja ir pan. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu 1–2 paros iki tyrimo pradžios. Sužalojimai padaryti mažiausia, vertinant izoliuotai, keturių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. R. P. galėjo jausti kokio tai intensyvumo fizinį skausmą (t. 1, b. l. 109).

Iš teismo medicinos specialisto išvados (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. G. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau kaip 10 dienų. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, koja, kokiu tai aplinkos daiktu ir pan. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu 1–2 paros iki tyrimo pradžios. Sužalojimas padarytas vieno smūgio ar trauminio poveikio pasėkoje. L. G. galėjo jausti kokio tai intensyvumo skausmą (t. 1, b. l. 110).

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad N. G. padaryti veiksmai atlikti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Taigi, (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra vieša vieta, kurioje bet kuriuo laiku gali praeiti ar būti asmuo. Antras svarbus aspektas, susijęs su N. G. atliktų veiksmų vertinimu yra tas, jog jis ne tik atliko veiksmus viešoje vietoje, bet tai padarė kitų žmonių akivaizdoje. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų įvykio vietoje liudytojai be abejonės sutriko, patyrė neigiamas emocijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo N. G. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi teismų praktikoje laikomasis nuomonės, kad viešoje vietoje atliekami smurto veiksmai tarp dviejų ar daugiau asmenų nėra privatus vien jų reikalas, o tai jau laikoma įžūliu elgesiu, rodančiu nepagarbą aplinkiniams, sutrikdančiu visuomenės rimtį, tvarką. Būtent taip vertinami ir kaltinamojo viešoje vietoje atlikti veiksmai, kas atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Akivaizdžios ir realios dingsties sukelti L. G. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdyti R. P. sveikatą nebuvo, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo apsisprendimą nusikalstamai veikti lėmė ne asmeninės, o chuliganiškos paskatos. Kaip pretekstas tokiems veiksmams buvo panaudota mažareikšmė dingstis – elektroninės cigaretės pagrobimas.

Kaltinamojo N. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant kaltinamajam N. G. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, taip pat bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, numatytus BK 91 straipsnyje, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant kad prieš žmogų naudojamas fizinis smurtas, trikdoma visuomenės rimtis ir norima taip veikti; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą – kaltinamasis N. G. (nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis – (duomenys neskelbtini) metų) nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi, (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodoma, kad N. G. pertraukų metu dažnai parūko elektronines cigaretes, mėgsta meluoti ir manipuliuoti žmonėmis, yra impulsyvus, linkęs į konfliktus su kitais mokiniais, kurie atvyko iš kitų Jurbarko rajono mokyklų; (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodoma, kad jis kai kuriose pamokose konfliktuoja su mokytojais, vartoja keiksmažodžius, kai būna vienas su klasės auklėtoja yra mandagus, supranta savo klaidas, tačiau ir toliau jas kartoja, berniukas yra paslaugus, noriai padeda mokyklos bendruomenės nariams; duomenų ar kaltinamasis yra gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje valstybinis kaltintojas nepateikė; į tai, kad byloje atsisakyta nuo pareikšto civilinio ieškinio, kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamajam N. G. laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog būtina kaltinamajam N. G. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, skirti laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis. Teismas sprendžia, kad įpareigojimas kaltinamajam N. G. bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, kurį paskirti siūlė prokuroras, yra netinkama, kadangi kaltinamasis šiuo metu mokosi. Kadangi N. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivus, todėl jam taip pat neskirtinas uždraudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažintina vienu trečdaliu.

Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad N. G. atžvilgiu yra priimtas kitas apkaltinamasis nuosprendis, kuris dar nėra įsiteisėjęs, todėl siekiant išvengti dvigubo bausmių kaltinamajam bendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė paliktina nebendrintina.

Kaltinamasis N. G. BPK 140 straipsnio pagrindu sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam N. G. paskirtos kardomosios priemonės – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos (t. 2, b. l. 22–24, 25–27), o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

V. P. pareiškė civilinį ieškinį 50 Eur patirtai turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 48). Kaip matyti iš nukentėjusiojo nepilnamečio R. P. atstovės ir civilinės ieškovės V. P. prašymo (t. 2, b. l. 94), civilinis ieškinys yra atlygintas, todėl procesas dėl V. P. ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai, tirti ir nagrinėti – skaitmeninės informacijos laikmenas (kompaktinius diskus), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos, kadangi kaltinamasis yra nepilnametis, nedirba, mokosi.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams be intensyviosios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyviosios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis.

Procesą dėl R. P. civilinio ieškinio nutraukti.

Iki įsiteisės nuosprendis N. G., palikti galioti kardomąsias priemones – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, po nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones panaikinti.

Skaitmeninės informacijos laikmenas (kompaktinius diskus) palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.