- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- I-3502-281/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03216-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. S. 2015-06-12 teismui padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) 2015-05-21 sprendimą Nr. (6.5)I-3450; 2) priteisti iš Fondo valdybos už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-12-31 neišmokėtą 572,16 € pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį (b. l. 1-5).
Pareiškėjas nesutinka su jam paskirtos valstybinės pensijos perskaičiavimu, taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas. Pareiškėjo teigimu, nustatytas teisinis reguliavimas pažeidė teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus.
Per teismo posėdį pareiškėjas skundą prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Fondo valdyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14-18).
Paaiškino, kad iki 2012-12-31 pareiškėjui valstybinę pensiją paskyrė ir mokėjo Kalėjimų departamentas, o nuo 2013-01-01 pensijos mokėjimą vykdė Fondo valdybos Vilniaus skyrius, nuo 2015-01-01 mokėjimą perėmė Fondo valdybos Utenos skyrius. Pareiškėjas dėl sumažintos pensijos 2015-02-13 su prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kuri jį persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Kalėjimų departamentui (už laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2012-11-30) ir Fondo valdybai (už laikotarpį nuo 2012-12-31 iki 2014-02-01). Fondo valdyba, nagrinėdama prašymą dėl pensijos dalies priteisimo, įvertinusi, kad pirmąją pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas sumažintą pensiją Fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškėjui išmokėjo 2013 m. sausio mėn. (už 2012 m. gruodžio mėn.), nustatė, jog pareiškėjas praleido 6 mėnesių kreipimosi į Fondo valdybą terminą, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. Pareiškėjui 2015-03-31 sprendimu buvo pasiūlyta iki 2015-04-30 pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad nustatytą terminą jis praleido dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Fondo valdybą nurodydamas, kad laiku kreiptis negalėjo, nes nežinojo apie pasikeitusį valstybinės pensijos mokėtoją. Pažymėtina, kad pareiga informuoti pensijų gavėjus apie Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimus teisės aktuose nenustatyta, todėl negali būti laikoma objektyvia priežastimi, sukliudžiusia pareiškėjui pateikti skundą Kalėjimų departamentui dėl pensijos dalies grąžinimo. Dėl to pareiškėjo prašymą atsisakyta nagrinėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria siejama skundo padavimo teismui termino pradžia (pvz., 2013-11-07 nutartis adm. byloje Nr. A444-2232/2013, 2014-04-22 nutartis adm. byloje Nr. A143-816/2014). Vien tai, kad dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl nepriemokos priteisimo kurį laiką vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, negali pateisinti asmens neveiklumo ir nepagrįsto delsimo (2015-01-21 nutartis adm. byloje Nr. AS83-146/2015). Dėl to ginčijamas Fondo valdybos sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdybos Utenos skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 30-32).
Nurodė, kad pareiškėjui valstybinė pensija buvo perskaičiuota remiantis Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai. Be to, Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu taip pat nurodyta, kad Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas, kuriuo pratęstas Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas, neprieštaravo Konstitucijai. Taigi pensija pareiškėjui buvo mažinama pagrįstai ir teisėtai.
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Kalėjimų departamento pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2013-12-31 Fondo valdybos Vilniaus skyriaus buvo mokama perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas (b. l. 8-9).
Pareiškėjas 2015-02-19 kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas kompensuoti valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 25). Teisingumo ministerija 2015-02-25 raštu Nr. (1.23)7R-1293 persiuntė šį prašymą nagrinėti Fondo valdybai ir Kalėjimų departamentui (b. l. 28). Fondo valdyba 2015-03-04 raštu Nr. (6.5)I-1562 informavo pareiškėją, kad jo prašymas Fondo valdyboje bus nagrinėjamas tik ta apimtimi, kuria prašoma išmokėti negautą valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-12-31 (b. l. 27).
2015-03-31 Fondo valdyba raštu Nr. (6.5)I-2184 konstatavo, kad pareiškėjas praleido Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. nustatytą 6 mėnesių terminą skundui dėl sumažintos pensijos mokėjimo paduoti, ir pasiūlė prašyti atnaujinti šį terminą bei pateikti prašymą pagrindžiančius duomenis (b. l. 19-21).
Pareiškėjas 2015-04-22 pakartotinai kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą ir, išnagrinėjus jo prašymą, išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 29).
Fondo valdyba 2015-05-21 sprendimu Nr. (6.5)I-3450 neatnaujino praleisto termino ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo pateiktus prašymus dėl sumažintos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-12-31 (b. l. 23-24).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl Fondo valdybos sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2013-12-31, teisėtumo.
1994 m. gruodžio 13 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria Kalėjimų departamentas <...>, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos.
2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą <...>.
Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 15 str. nustatė, jog šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 str., kurio 1 d. 2 p. nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą) 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms <...> – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) 1 str. Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. 2 p., išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p. nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“
Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija).
Taigi nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 valstybinė pensija pareiškėjui buvo sumažinta taikant Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymais pakeisto Laikinojo įstatymo 15 str. nuostatas, kuriomis, kaip minėta, Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas iki 2012-12-31, vėliau – iki 2013-12-31.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.
Taigi, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas minėtu laikotarpiu remiantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis buvo pagrįstas ir teisėtas. Kaip jau buvo minėta, 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 bei 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 Laikinojo įstatymo galiojimo terminai valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, pratęsti 2012–2013 metams.
Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, jog Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad VRM, mokėdama valstybinę pensiją pareiškėjui, pagrįstai ir teisėtai taikė Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31, todėl pareiškėjo skundas atmetamas. Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos laikomasi ir LVAT suformuotoje praktikoje (administracinės bylos Nr. A- 416-520/2015, Nr. A-1567-520/2015, Nr. A-1288-520/2015 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.