Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2010 m. lapkričio 19 d., pabaiga – 2022 m. lapkričio 19 d.

Anksčiau teismo du kartus teistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. S. atsiliepimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma netvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. S..

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimą taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, keturis kartus skatintas, į pataisos įstaigą kreipėsi dėl darbo vietos suteikimo, atsakymas dar nėra gautas, įgijo staliaus, ožinių ir tiltinių mašinisto bei suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikacijas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, išėjęs į laisvę būtų įdarbintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, padengė finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, V. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog V. S. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu trisdešimt kartų nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką buvo baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką V. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išlieka statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Pažymėtina, kad nors nuteistajam nustatyti nusikalstamą elgesį mažinantys apsauginiai veiksniai – patvirtinta gyvenamoji vieta; turimas išsilavinimas, įgytos profesinės kvalifikacijos; ryšių su artimaisiais palaikymas; sėkmingas korekcinių intervencinių programų užbaigimas (alkoholio vartojimo užsiėmimų ciklas, EPP, smurtinio elgesio keitimo užsiėmimo ir kt.), tačiau nustatyta ir nemažai nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y. kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; turi nestabilią darbo patirtį; smurto /prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiimdavo veikla; skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas pernelyg geras, nepagristas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/ kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; stokojo tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; yra reiškęs neigiamas nuostatas pataisos įstaigos personalo atžvilgiu; buvo stebimos būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek Vido Saulėno praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), padarymą, teismo anksčiau teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taikytos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu – laisvės apribojimas, kuris vėliau pakeistas į laisvės atėmimą, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad stresinėse situacijose nuteistajam būdingas impulsyvus, agresyvus elgesys, ypač tada kai asmuo negali pateisinti savo poreikių, yra apsvaigęs nuo alkoholio. Pats nuteistasis pripažįsta, kad jis yra gan kategoriškas, impulsyvus, principingas. Nuteistasis kartais turi sunkumų priimdamas aplinkinių nuomonę ir požiūrį. Be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu pažeidinėjo nustatytą tvarką, struktūruotoje aplinkoje ne visuomet gebėjo elgtis tinkamai, buvo daug kartų baustas drausmine tvarka, o tik nuo 2020 m. vasaros stebimi akivaizdūs teigiami pokyčiai nustatytos tvarkos laikymosi atžvilgiu. Pažymėtina, kad nuteistojo dabartinis nusikaltimas įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Pats nuteistasis pripažino, kad laisvėje išgerdavo nesaikingai. Nors nuteistasis nėra linkęs minimalizuoti savo alkoholio vartojimo sąsajų su nusikalstamu elgesiu, bet visgi alkoholio vartojimas tiesiogiai siejamas su smurtiniu elgesiu. Taip pat nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis laisvėje turėjo tam tikrų sunkumų susijusių su pajamų paskirstymo bei atsakingo požiūrio į finansinius įsipareigojimus stoka, tačiau jeigu nuteistajam save įtvirtinus darbinėje veikloje, šie niuansai gali būti išsprendžiami.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis V. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.