Kauno apylinkės teismo nutartis

L. K., kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui advokatui A. K.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini), nevedusiam, neturinčiam išsilavinimo, turinčiam 80 procentų neįgalumą, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. 2021 metų birželio 25 dieną apie 15.00 val., veikdamas bendrai su P. K., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), hole tarp pirmo ir antro aukšto, žodinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – brolio V. K. atžvilgiu - bendrais veiksmais su P. K. sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių rankomis į galvą ir smūgį į nugarą, sukeldamas fizinį skausmą ir dėl pakaušio srities minkštųjų audinių sumušimo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo V. K. sveikatą.

Apklaustas iki teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo kaip įtariamasis L. K. kaltės nepripažino, pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) narkologo ir psichiatro įskaitose nėra, nes pas gydytojus lankėsi (duomenys neskelbtini). Dėl neįgalumo skaityti ir rašyti nemoka. Brolio V. jis nemušė, konflikto nematė, o ir tarp jo su broliu konflikto nebuvo. Kodėl jį apkalba, nežino. Konflikto tarp tėvo ir brolio nematė (t. 1, b. l. 125).

L. K. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą patvirtina šie duomenys:

Apklausta teisiamojo posėdžio metu ekspertė V. K. paaiškino, kad ji tvirtina komisijos pateiktą išvadą, kad L. K. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichikos sutrikimų negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Paaiškino, kad L. K. į ekspertinę įstaigą buvo atvykęs su abiem tėvais, tačiau nesuprato, kad jam yra iškelta baudžiamoji byla. Kalbant apie įvykio aplinkybes jis sakė, kad brolis neleidžia jam eiti į lauką ir todėl jis visą laiką sėdi namuose. Kalbantis su L. K. ir atlikus psichologinį vertinimą pasitvirtino nuo seniau turėta jo diagnozė, kad jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini), dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nurodė, kad tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir dabar jam yra nustatyta ši diagnozė. L. K. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones t. y. ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre pagal jo gyvenamąją vietą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad 2021 m. birželio 25 d. jis su vaikais M. K., L. K. ir E. K., bei tėvu P. K., motina K. K. ir broliu L. K. gyveno viename name, adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną išgirdo name verkiančią dukrą M. K. ir ją, bei kitus vaikus pasikvietė ateiti į pirmą namo aukštą, kuriame jie gyveno. Mama jos dukrą M. K. išvadino negražiais žodžiais, o atėjęs tėvas P. K., jam lipė dingti. Išgirdęs šiuos žodžius pajuto smūgį į galvą ir tuo metu susilenkė. Po to prie jo prišoko brolis L. K. ir kartu su tėvu pradėjo jį mušti. Jam tėvas P. K. ir brolis L. K. sudavė ne mažiau dešimt smūgių rankomis per galvą ir nugarą. Kaip buvo mušamas matė jo vaikai, jis trumpam buvo praradęs sąmonę. Po to jis nuėjo iki lovos ir jam pasidarė bloga. Gulėdamas girdėjo, kad mama sakė, kad „kvieskite V. greitąją“. Vėliau pats iškvietė policijos pareigūnus ir nuvyko į (duomenys neskelbtini) klinikas, kur jam buvo nustatytas sužalojimo sunkumas.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. K. paaiškino, kad 2021 m. birželio 25 d. jis su anūkėmis tvarkė braškes namo balkone. Išgirdo triukšmą hole tarp laiptinių, kur V. K. šaukė P. K., kad šis jį nudobs, išsuks rankas. Atbėgusi pamatė, kad V. K. suko P. K. ranką ir ji šaukė, ką sūnus daro tėvui. Taip pat atbėgo ir name buvę vaikai ir rėkė, kad V. K. nemuštų dieduko. Ji išskyrė tėvą su sūnumi ir P. K. nuvedė į namo viršų. P. K. pasidarė blogai su sveikata ir ji su vyru iškvietė medikus ir policiją. Paaiškino, kad sūnus L. K. taip pat buvo atbėgę į konflikto vietą, šaukė „V., V.“, tačiau jis nieko nemušė. Taip pat paaiškino, kad nematė konflikto pradžios tarp P. K. ir V. K., todėl negali pasakyti ar jie mušėsi.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. R. paaiškino, kad 2021 m. birželio 25 d. ji dirbo greitosios pagalbos skyriuje ir gavo iškvietimą dėl paciento krūtinės skausmo. Daugiau nieko nepamena, nes viskas buvo senokai. Sutinka, kad būtų pagarsinti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojos D. R. parodymais nustatyta, kad 2021 m. birželio 25 d. apie 15.35 val. iš (duomenys neskelbtini) dispečerinės gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), užpultas asmuo, sustreikavo širdis. Nuvykus paaiškėjo, kad medikus kvietė P. K., jis skundėsi skausmu krūtinėje po konflikto su sūnumi. Ant P. K. kūno sužalojimų nepastebėjo. Galimai skausmą krūtinės srityje išprovokavo stresas. P. K. detalesnei med. apžiūrai buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, taip pat buvo apžiūrėtas ir V. K., tačiau ant jo kūno jokių sužalojimų ir neurologinės simptomatikos nefiksuota. V. K. taip pat buvo pasiūlyta vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, tačiau jis atsisakė, motyvuodamas, kad važiuos pas gydytojus į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 50, 71).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. U. paaiškino, kad 2021 m. birželio 25 d. dirbo (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini) ir gavo pranešimą dėl smurto artimojoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Šį adresą žino geria, nes buvo ne kartą ten vykęs dėl panašių dalykų. Atvykus buvo nustatyti smurto artimojoje aplinkoje požymiai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. K. K. sakė, kad jos vyras P. K. sukonfliktavo su sūnumi V., taip pat, kad konflikte dalyvavo ir kitas sūnus L. K..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo V. U. parodymais nustatyta, kad 2021 vasarą, galimai birželio 25 dieną, buvo gauti du pranešimai, kad (duomenys neskelbtini) tėvas su sūnumi susimušė. Atvykus priėjęs V. K. papasakojo, kad įvyko konfliktas su tėvu P. K. ir broliu L. K., kad jie prieš jį smurtavo. Kiek tiksliai smūgių ir į kur sudavė jis dabar neprisimena, tačiau iš V. K. jis priėmė protokolą - pareiškimą, kur viską surašė ir nurodė ką nukentėjusysis jam sakė. Ant V. K. kūno akivaizdžių sužalojimų nematė. P. K. apžiūrėję greitosios medicinos pagalbos medikai nusprendė jį vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę detalesnei apžiūrai dėl pakilusio kraujospūdžio. V. K. nurodė, kad jos vyras sukonfliktavo su sūnumi V., konflikte dalyvavo ir sūnus L.. Pasakojo, kad konflikto metu V. su P. susistumdė, o ji su L. atėjo ginti P.. Su neįgaliu L. K. pabendrauti buvo neįmanoma, nes jis buvo labai susijaudinęs. Šiuo adresu yra buvęs ne vienas analogiškas įvykis (t. 1, b. l. 46).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintai liudytojos M. K. parodymais nustatyta, kad ji su broliu ir sese buvo antrame aukšte pas senelius, E. skaitė knygą, tačiau į ją buvo įsidėjęs kompiuterį, apie tai ji pasakė močiutei, kuri ją pavadino melage, išgirdo tėtis ir juos visus pasišaukė ir visi susipyko - tėtis su seneliais, senelis ir L. nulipo žemyn, močiutė buvo balkone. Senelis mušėsi kumščiais per galvą, L. šlepete mušė tėveliui per galvą, atėjusi močiutė kažką pasakė. Viską matė brolis E. ir sesuo L., ji pati buvo pirmame aukšte, bet taip pat viską matė. L. atitraukė tėtį ir jis nuėjo atsigulti, po to atvažiavo greitoji, bet padėjo seneliui, o ne tėčiui. Senelį išvežė greitoji, po to tėtis pasikalbėjo su policija ir po pusvalandžio ar valandos nuvažiavo pas daktarus. Viskas vyko maždaug prieš 3 mėnesius, vasarą, į mokykla eiti jau nebereikėjo. Muštynės vyko tarp pirmo ir antro aukšto, laiptų aikštelėje. Senelis tėčiui į galvą pataikė kokius 15 kartų, mušė abiejų rankų kumščiais, tėvelis užsidengė ir pasilenkė. L. mušė šlepete ir kumščiais, sudavė apie 10 kartų. Tėtis tik pirmais laiptais palipo link antro aukšto ir laiptų aikštelėje senelis iškart pradėjo jį mušti. Tėčiui mušimo vieta buvo paraudusi, bet kraujas nebėgo. Po to įvykio tėtis su seneliu buvo susimušę dėl traktoriuko. Įvykio metu ji senelio veido nematė, matė kūną, ranką, L. matė (t.1, b. l. 54 - 56).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintai liudytojos L. K. parodymais nustatyta, kad jai gal prieš keturis mėnesius, vasarą, kai į mokyklą eiti jau nereikėjo, apie 15 val. su sese ir broliu būnant pas močiutę, sesuo M. močiutei pasakė, kad brolis E. į knygą įsidėjęs planšetę. Močiutė sesę išvadino melage. Tuomet tėtis pakvietė M., ši verkė, tėtis močiutės klausė, kodėl ji taip vadina jo vaikus. Nuėjusi į balkoną antrame namo aukšte išgirdo, kad močiutė iš baimės suspiegė, tada matė, kad senelis su L. tėčiui kumščiais daužo per galvą, jie visi verkė, tėčiui sudavė apie 15 smūgių, kai tėtį mušė, jis buvo pasilenkęs. Tėvelis nuėjo atsigulti, kosėjo, baba rėkė duoti telefoną greitajai iškviesti bet jie neturėjo sąskaitos. Senelis iškvietė policiją ir, turbūt, greitąją. Kai išvažiavo policija ir greitoji, jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes tėčiui skaudėjo galvą, daktarai sakė, kad jam lyg smegenų sutrenkimas. Ji buvo balkone, jei balkono durys atidarytos, matosi laiptai, tuo metu durys buvo atidarytos. Ji atitraukė tėtį, tėtis seneliui ir L. nieko nedarė. Tėtis laikėsi už galvos, žiaukčiojo, L. keikėsi, baba rėkė. Brolis E. tik žiūrėjo, stovėjo prie senelio, L., tėvelio, močiutė bandė traukti senelį. Greitąją norėjo kviesti tėveliui, senelis sveikata nesiskundė. Jos niekas neprašė meluoti (t. 1, b. l. 57 - 59).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintai liudytojo E. K. parodymais nustatyta, kad jis pas senelius skaitė knygą, o sesei M. pasirodė, kad jis laiko kompiuterį, ji pasakė močiutei, ši atėjo pažiūrėti ir pasakė, kad M. melagė. Tuomet tėtis juos pasikvietė, kažką pasakė atėjęs senelis, jis nuėjo apačią, o tėtis kažko į viršų. Senelis kažką pasakė tėčiui ir pradėjo kumščiais mušti į galvą, atbėgo dar L. ir pradėjo, L. atitraukė tėvelį, o močiutė - senelį. Tėtis dideliais žingsniai ėjo link sienos ir griuvo ant lovos, atėjusi močiutė paklausė, gal reikia kviesti greitąją, pasakius ne, jie patys išsikvietė. Greitajai skambino tėvelis. Atvažiavo policija. Po kelių dienų buvo atvažiavę seneliai, vėl prasidėjo pykčiai, atvažiavo TV pagalba, policija. Dar pykosi dėl traktoriuko. Muštynės vyko tarp laiptų, L. daužė tėtį šlepete, senelis mušė kumščiais gal 15 - 20 kartų į nugarą, galvą, L. maždaug tiek pat kartų. Tėtis buvo susilenkęs, jis pats buvo pirmame aukšte, jam vaizdą dengė siena, tačiau susilenkusį tėtį matė, jis darė nelabai veiksmų, nelabai kažkam sudavė. Tėčiui buvo guzas pakaušyje, kai buvo pas gydytojus, sakė, kad tai trumpas sąmonės netekimas, tėtis ir senelis jautėsi nekaip, kodėl taip jautėsi senelis, nežino. M. nelabai viską matė, ji savo kambaryje verkė. Tėtis su seneliu nelabai sutardavo, o dabar nesutaria išvis (t. 1, b. l. 60 - 62).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. K. dėl pakaušio srities minkštųjų audinių sumušimo jo sveikata sutrikdyta nežymiai, sumušimas atspindi mažiausiai vieną traumuojantį kontaktą su kietu buku daiktu ar paviršiumi, kontaktas galėjo įvykti tiek nuo kito asmens suduotų smūgių, tiek pačiam griūnant ir susimušant pakaušį į aplinkos objektus ar paviršius (t. 1, b. l. 34 - 36).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė 2021 m. birželio 25 d. 16:01 val. užfiksuoto abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (V. K. naudojamas abonentas) skambučio skaitmeninę garso įrašo kopiją. Skambinęs asmuo prisistato V. K., gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini), prašo pagalbos, nes tėvas ir brolis kumščiais sudaužė galvą, jį pykina ir svaigsta galva (t. 1, b. l. 81 - 83).

Iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo V. U. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-06-25 apie 15.50 val. gautas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini), jog (duomenys neskelbtini) pranešėjas prašo kuo greičiau atvykti pareigūnus, nes neblaivus sūnus puola mušti namiškių, trenkė ranka neįgaliam broliui ir pranešėjui. Namuose 3 nepilnamečiai. Pranešėjas 73 metų kviečiasi sau GMP, nes pasidarė blogai su širdimi. 2021-06-25 16.04 val. gautas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė rankomis tėvas ir brolis, skauda galvą, pykina, silpna, namuose 3 nepilnamečiai. Įvykio vietoje - (duomenys neskelbtini) pirmas priėjęs V. K. papasakojo, kad namuose įvyko konfliktas su tėvu P. K. ir broliu L. K., kurio metu prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, jam sukeltas skausmas, pageidavo rašyti pareiškimą. V. K. patikrinus alkotesteriu, jis buvo blaivus. Nuėjus pas pranešėją P. K., jį tuo metu apžiūrinėjo greitosios med. pagalbos medikai, kurie nusprendė jį detalesnei apžiūrai vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. L. K. buvo labai susijaudinęs, kalbėti negalėjo, be to jis turi negalią. K. K. nurodė, jog jos vyras P. K. sukonfliktavo su sūnumi V. K., konflikte dalyvavo ir sūnus L. K.. Konflikto metu V. K. susistumdė su P. K., ko pasekoje prie konflikto dalyvių atėjo L. K. ir K. K., kurie bandė apginti P. K. nuo sūnaus V. K.. Po konflikto P. K. iškvietė policijos pagalbą ir GMP, kadangi dėl šio įvykio jam pasidarė bloga. GMP apžiūrėjo ir V. K.. Ant abiejų asmenų akivaizdžių fizinių sužalojimų nenustatyta. GMP nusprendė detalesnei med. apžiūrai P. K. vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, nes jam pakilo kraujospūdis, paskui medikus automobiliu į ligoninę išvyko K. K. ir L. K. (t. 1, b. l. 110 - 111).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad L. K. 2021 metų birželio 25 dieną apie 15.00 val., veikdamas bendrai su P. K., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), hole tarp pirmo ir antro aukšto, žodinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – brolio V. K. atžvilgiu - bendrais veiksmais su P. K. sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių rankomis į galvą ir smūgį į nugarą, sukeldamas fizinį skausmą ir dėl pakaušio srities minkštųjų audinių sumušimo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo V. K. sveikatą.

Šios aplinkybės visiškai įrodytos nuosekliais nukentėjusiojo V. K., liudytojų M. K., L. K., E. K., V. U. ir D. R. parodymais bei rašytiniais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones L. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad su broliu konflikto nebuvo, jo nemušė, konflikto nematė. Tačiau L. K. parodymus paneigia nukentėjusiojo V. K., liudytojo V. U. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu, liudytojų M. K., L. K., E. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjai, kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu, tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad namo aikštelėje tarp pirmo ir antro aukšto jam smūgius rankomis į galvą ir nugarą sudavė tėvas P. K. ir atbėgęs brolis L. K.. Liudytojai M. K., L. K., E. K. paaiškino, kad matė, kaip senelis P. K. ir L. K. rankomis sudavė smūgius tėčiui V. K. per galvą. Iš aukščiau nurodytų padrodymų matyti, kad konfliktas tarp V. K. ir P. K., bei L. K. truko trumpą laiko tarpą. Liudytojas V. U. paaiškino, kad kai jis atvyko į įvykio vietą K. K. sakė, kad konflikte tarp V. K. ir P. K. taip pat dalyvavo ir L. K.. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. K. parodymais, kad dėl tėvo ir brolio veiksmų, smūgių sudavimo rankomis per galvą, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Liudytojos K. K. aiškinimas, kad L. K. nedalyvavo konflkte su broliu ir nesudavė jam rankomis smūgių, vertinamas kritiškai, kaip noras padėti L. K. išvengti atsakomybės. Taigi, L. K. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika visiškai įrodyta. Jis bendrais veiksmais su tėvu P. K. padarė savo artimam giminaičiui, t. y. broliui nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu L. K. padarytos įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje požymius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamajame kodekse uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, 2021 m. birželio 25 d. L. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini), dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, duoti objektyvius paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. Šiuo metu L. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini), dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės bei juos valdyti, duoti objektyvius paaiškinimus, stoti prieš teismą. Nusikalstamos veikos padarymo metu bei šiuo metu L. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini), dėl ko jis negalėjo bei šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, dėl psichinės būsenos rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - ambulatorinį stebėjimą PSPC sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, skirti stacionarinę psichiatrinę ekspertizę nereikia (t. 1, b. l. 187 - 189).

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog L. K., darydamas baudžiamajame kodekse uždraustą veiką, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis buvo nepakaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.

Remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis ir ekspertės paaiškinimais, atsižvelgiant į L. K. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis).

L. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikintina.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti – CD su BPC gautu skambučio garso įrašu, teismo nutarčiai įsiteisėjus, paliktinas prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,

nutaria:

L. K. pripažinti nepakaltinamumo būsenoje padarius įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Taikyti L. K. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per šešis mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

L. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti – CD su BPC gautu skambučio garso įrašu, teismo nutarčiai įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos.

Nutartis per dvidešimt dienų asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiosios, jos atstovo ir prokurorės gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.