Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-03-18 · Civilinė byla Nr. 2-202-980/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-18
Bylos Nr.
2-202-980/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11426-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktorija Čiapaitė
Ieškovas
J. L.
Atsakovas
UAB „ITBS“
Trečiasis asmuo
UAB „Ūkio banko lizingas“
Advokatai
Dovydas Cvetkovas, Michail Bron
Civilinė byla Nr. 2-202-980/2015(Proceso Nr. 2-06-3-11426-2014-2)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.; 45.2.; 116.1.; 116.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 18 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė,sekretoriaujant Deimantei Žilienei,dalyvaujant ieškovei J. L.,jos atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,atsakovės atstovui, advokato padėjėjui Michail Bron,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovei UAB „ITBS“, trečiajam asmeniui UAB „Ūkio banko lizingas“ dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „ITBS“ 908,54 Eur (3137,01 Lt) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. gruodžio 31 d. iš atsakovės nusipirko nešiojamąjį kompiuterį DELL XPS L502, kurio kaina buvo 723,76 Eur (2499 Lt). Ieškovė atsakovei sumokėjo 144,52 Eur (499 Lt), o likusiai sumai sudarė vartojimo kredito sutartį su UAB „Ūkio banko lizingas“ 24 mėnesiams, su 0,60proc. administravimo mokesčiu kas mėnesį. Pagal šią sutartį grąžintina suma sudarė 662,65 Eur (2288 Lt). Įsigijus kompiuterį paaiškėjo, jog jis nėra tinkamas naudoti, kadangi neveikė jo liečiamo ekrano funkcija, todėl 2014 m. sausio 31 d. jis buvo atiduotas pardavėjui ir iki šiol negrąžintas, nors ieškovė ir toliau moka mėnesines įmokas lizingo bendrovei. Ieškovė kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2014 m. liepos 9 d. priėmė nutarimą ir rekomendavo atsakovei grąžinti ieškovei sumokėtus pinigus. Ieškovė įsigijusi kompiuterį įsigijo ir 101,36 Eur (350,01 Lt) kainavusią programinę įrangą, kuri su kompiuteriu taip pat buvo perduota pardavėjui. Tokiu būdu, ieškovė patyrė 908,54 Eur (3137,01 Lt) nuostolių, kuriuos sudaro – 144,52 Eur 499 Lt+662,65 Eur (2288 Lt) +101,36 Eur (350,01 Lt).

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „ITBS“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodė, jog nors pirkėja kreipėsi dėl neveikiančio kompiuterio – neveikė liečiamas ekranas, tačiau apžiūros metu ir tai patvirtina BAIP serviso apžiūros aktas, buvo nustatyta, jog kompiuterio ekranas veikia ir yra tinkamas naudoti. Iš esmės visa problema dėl įsigyto kompiuterio naudojimo kilo ne dėl to, kad kompiuteris buvo neveikiantis, bet dėl to, kad neveikė vienas iš jo komponentų, t.y. liečiamas ekranas su programine įranga Windows 8.1, kurią ieškovė įsigijo ne iš atsakovės. Tuo tarpu, visos kitos kompiuterio funkcijos veikė tinkamai ir su kita programines įranga jokių funkcionavimo problemų neiškilo. Ieškovė turėjo galimybę įsigyti programinę įrangą iš UAB „ITBS“, tačiau dėl neaiškių priežasčių to nepadarė. Atsakovė laikosi pozicijos, jog vadovaujantis LR Ūkio ministro įsakymu patvirtintomis taisyklėmis „Dėl daiktų grąžinimo“, ieškovė neturėjo teisės grąžinti pardavėjui (atsakovei) veikiančio kompiuterio, kuris yra kokybiškas.

Tretysis asmuo UAB „Ūkio banko lizingas“ apie procesą informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, jog šeimos poreikiams ji internetinėje parduotuvėje išsirinko kompiuterį ir jį įsigijo, jau žinodama, kad norės jį naudoti tik su pačia naujausia, būtent Windows 8.1 versija, dėl kurios jau buvo nuspręsta iš anksto. Jau renkantis kompiuterį atsakovės internetinėje parduotuvėje, ji žinojo, kad iš šios parduotuvės ji įsigys tik patį kompiuterį be jokios programinės įrangos tikslu jį po to naudoti su naujausia Windows aplinka, kadangi būtent jos norėjo ir šeimos nariai. Atsakovė taip pat paaiškino, jog tuo atveju, jeigu jai būtų pakakę informacijos ir iš internetinio puslapio duomenų būtų buvę aišku, jog būtent tas kompiuterio modelis neveiks su jos pageidaujama naujausia įranga, ji nebūtų tokio kompiuterio modelio pirkusi iš atsakovės.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad jo klientė nusipirko kompiuterį internetu, kurio kainos dalį sumokėjo gavusi daiktą, o likusiai daliai sutarė kredito sutartį ir jos įmokas moka iki šiol. Kompiuteris klientei buvo atsiųstas naudojantis „Venipak“ paslaugomis. Gavus kompiuterį, ieškovė instaliavo iš UAB „Rubinesa“ įsigytą programinę įrangą Windows 8.1 ir ją instaliavus paaiškėjo, kad neveikia kompiuterio liečiamas ekranas. Ieškovė pirko daiktą ir tikėjosi, kad jis veiks su naujausia programine įranga, tačiau daiktas nebuvo tinkamas naudoti. Ieškovės atstovas pažymėjo, jog šiai dienai susidarė tokia situacija, jog atsakovė UAB „ITBS“ turi ir patį kompiuterį su jau instaliuota iš UAB „Rubinesa“ įsigyta programine įranga, o ieškovė vis dar moka lizingo įmokas ir šiai dienai neturi nei daikto, už kurį vis dar moka pinigus, nei programinės įrangos. Ieškovė nusiuntė atsakovei neveikiantį kompiuterį, kuris taip ir nebuvo jai grąžintas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovės įsigytas kompiuteris vis dar yra atsakovės žinioje. Pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu atsakovė būtų internetinėje svetainėje prie kompiuterio duomenų aprašymo aiškiai nurodžiusi su kokia programine įranga šis kompiuterio modelis tikrai veikia, arba tikrai neveikia, tai būtų nulėmę ieškovės apsisprendimą ir jį būtų nepirkusi būtent to modelio. Prašė teismo ir už programinę įrangą sumokėtus pinigus laikyti tiesioginiais nuostoliais ir iš atsakovės priteisti ir kompiuterio kainą ir programinės įrangos kainą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino savo poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, jog pagrindinis šios bylos klausimas yra dėl ieškovės įsigyto kompiuterio neveikimo su operacine sistema Windows 8.1. ir pažymėjo, jog su kitomis operacinėmis sistemomis šis kompiuteris veikia pilnai. Kadangi atsakovės neteisėti veiksmai siejami su tuo, kad neva nebuvo įvykdyta pareiga pranešti apie Windows 8.1 operacinę sistemą, atsakovės atstovas pateikė ir sąrašą kitų pardavėjų, parduodančių analogišką prekę, kurių internetiniuose puslapiuose taip pat nėra jokios informacijos apie operacinių sistemų nesuderinamumą su kompiuteriais, kadangi to yra faktiškai neįmanoma įgyvendinti. Atstovas pažymėjo, jog operacinės sistemos tobulėja ir keičiasi itin greitai, todėl kas kartą patalpinti su tuo susijusią informaciją tinklalapiuose nėra galimybių. CK 6.353. straipsnyje numatytą būtiną pateikti informaciją atsakovė buvo pateikusi, be to, atsakovė pateikė teisingą ir neklaidinančią informaciją apie parduodamą prekę, juolab, kad parduodamos prekės yra siūlomos su tam tikra programine įranga, kuri yra nurodoma kaip rekomenduotina ir tokia yra susiformavusi visuotinė prekybinė praktika. Atstovas taip pat nurodė, jog šiuo atveju problema kilo ne dėl nekokybiško daikto, kuris buvo įsigytas iš atsakovės, o dėl netinkamos programinės įrangos, būtent kuri ir neveikia su tuo kompiuteriu, todėl ieškovė, prieš pasirinkdama ir įsigydama būtent tokį kompiuterio modelį, turėjo ir privalėjo pasidomėti, ar jis bus suderinamas su naujausia programine įranga. Kadangi programinė įranga atnaujinama ir keičiasi itin sparčiai, tai normalu, kad ne su visais kompiuterių modeliais ji gali būti suderinama. Paaiškino, jog manymu, yra natūralu ir suvokiama, kad programinės įrangos atnaujinimo progresas vyksta, o įsigytas kompiuteris, tuo tarpu, buvo jau senesnės kartos. Atstovas taip pat nurodė, jog ieškovė, prieš pirkdama kompiuterį, domėjosi, kokia yra naujausia įranga, kuri jai ir buvo labai svarbi, tačiau apie tokį ketinimą atsakovės neinformavo. Ieškovė jokios informacijos, kad būtent su tokia programine įranga ji naudos kompiuterį pardavėjui nepateikė ir nusipirko kompiuterį su pigiausia įranga, todėl ji turi prisiimti atsakomybę dėl to, kad kompiuteris neveikia su jos pačios pasirinkta ir instaliuota programinės įrangos versija. Atstovas taip pat pažymėjo, jog kaip taisyklė, pagal susiformavusią praktiką, perkant kompiuterį yra nurodama tik nuoroda apie naudotiną įrangą, todėl jeigu klientas pats instaliavosi kompiuterinę įrangą jis pats ir turi prisiimti riziką.

Išvadą teikiančios institucijos atstovės I. M. ir E. P. patvirtino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2014 m. liepos 9 d. nutarime išdėstytas aplinkybes ir išvadas. Papildomai paaiškino, jog išvadą teikiančios institucijos manymu, vartotojos teisės buvo pažeistos, atsakovė buvo raštu informuota apie procedūrą ir turėjo galimybę pateikti savo nuomonę raštu ir vartotojų teisių apsaugos tarnybai, tačiau to nepadarė, po ko, priėmus nutarimą, bendrovei UAB „ITBS“ buvo pasiūlyta iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. įvykdyti vartotojos J. L. reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, jog 2013 m. gruodžio 31 d. ieškovė iš atsakovės nuotoliniu būdu, internetinėje parduotuvėje (www.Nshop.lt) įsigijo daiktą – nešiojamąjį kompiuterį DELL XPS L502, kurio kaina buvo 723,76 Eur (2499 Lt) (b. l. 73). Ieškovė atsakovei sumokėjo 144,52 Eur (499 Lt) (b. l. 9), o likusiai sumai su UAB „Ūkio banko lizingas“ 24 mėnesiams sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C312446539 su 0,60 proc. administravimo mokesčiu kas mėnesį (b. l. 11-14). Civilinės bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog 2014 m. sausio 8 d. ieškovė iš UAB „Rubinesa“ įsigijo programinę įrangą – operacinę sistemą Microsoft OEM Windows 8.1, už kurią sumokėjo 350,01 Lt (b. l. 15, kasos pajamų orderis Nr. 41647,4697). Tokiu būdu, matyti, jog tarp šalių nuotolinės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu susiklostė vartojimo pirkimo pardavimo teisiniai santykiai, kadangi ieškovė – fizinis asmuo, iš atsakovės – juridinio asmens verslininko, įsigijo daiktą namų, šeimos poreikiams tenkinti. Ginčo byloje dėl šios faktinės aplinkybės nekilo. Šalių paaiškinimais teisme taip pat nustatyta, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovės įsigytas kompiuteris su jame instaliuota programine įranga yra atsakovės UAB „ITBS“ žinioje.

Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl informacijos apie įsigytą kompiuterį nesuteikimo, t.y. atsakovės - bendrovės „ITBS“ atžvilgiu keliamos pareigos suteikti teisingą informaciją apie parduodamas prekes, jų naudojimą bei galimybę grąžinti įsigytą prekę, neįvykdymo.

Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Be to, esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo tikslas suteikti prioritetą vartotojo teisių gynimui. Todėl visi sutarties netikslumai ar neaiškumai turi būti aiškinami vartotojo naudai. Atsižvelgiant būtent į šiuos prioritetus taip pat turi būti taikomos ir įrodinėjimo taisyklės. Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo įrodyti, jog atsakovė nevykdė pareigos informuoti pirkėjo apie perkamą daiktą, ko pasėkoje ieškovė patyrė nuostolių, o atsakovė, priešingai, jog pareigą įvykdė tinkamai.

Vartojimo sutartinių santykių specifika lemia tai, kad antroji vartojimo sutarties šalis visada yra verslininkas (t. y. asmuo, kuris veikia verslo ar profesiniais tikslais). Verslas yra veikimas savo rizika, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą verslininkui tenka neigiamų jo veiklos padarinių rizika. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės (t. y. atsakomybė verslininkui yra taikoma už nuostolių padarymo faktą), nebent įstatymai ar sutartis numato kitaip (LAT apžvalga Nr. AC-33-1).

Bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga atskleisti viena kitai jų turimą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui, įtvirtinta CK 6.163 straipsnio 4 dalyje. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėjo (vartotojo) pažeidžiamumas reiškiasi ir tuo, kad pardavėjas yra savo srities profesionalas, jis turi daugiau žinių apie prekę ir kitais svarbiais sutarties sudarymo klausimais. Šiam sutarties šalių nelygiavertiškumui kompensuoti įstatyme įtvirtintas specialus pardavėjo pareigos suteikti vartotojui visapusišką informaciją, būtiną vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai, atitinkančiai tikruosius vartotojo poreikius bei interesus, sudaryti, reglamentavimas. Pirkėjas renkasi konkretų pardavėją pagal jo dalykines savybes, patirtį toje verslo srityje, dalykinę reputaciją ir turi pagrįstą pagrindą pasitikėti pardavėju, kad šis suteiks visą sutarčiai sudaryti reikalingą informaciją, o įsigytos prekės atitiks pateiktą informaciją apie jas (LAT apžvalga AC-33-1).

Pardavėjo pareiga informuoti pirkėją įtvirtinta ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str.1 d. 3 p., nustatant, kad vartotojai turi teisę gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.353 str. 10 d. pardavėjas, nesuteikęs pirkėjui informacijos, reikalingos tinkamam nupirkto daikto naudojimui pagal paskirtį, turi pareigą atsakyti už daiktų trūkumus, išaiškėjusius po daiktų perdavimo pirkėjui, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl to, kad jis neturėjo reikiamos informacijos, taip išplečiant pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus ribas (nes pagal bendrąją taisyklę pardavėjas atsako už neaptartus trūkumus, buvusius daikto perdavimo metu).

Išanalizavus civilinės bylos medžiagoje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos atstovų paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog ieškovė šias aplinkybes įrodė.

Teismo posėdžio metu ieškovė parodė, kad jau renkantis kompiuterį atsakovės internetinėje parduotuvėje, ji žinojo, kad iš šios parduotuvės ji įsigys tik patį kompiuterį be jokios programinės įrangos tikslu jį po to naudoti su naujausia Windows 8.1. aplinka, kadangi būtent jos norėjo ir jos šeimos nariai. Todėl jeigu ji būtų žinojusi, kad išsirinktas kompiuterio modelis neveiks su naujausia programine įranga, ji nebūtų tokio modelio pasirinkusi, tačiau jokios informacijos apie tai, kokios būtent įrangos reikia šiam modeliui internetinėje svetainėje nebuvo.

Analizuojant išdėstytą, darytina išvada, jog būtent ši neatkleista aplinkybė būtų nulėmusi vartotojos apsisprendimą pirkti būtent tokios rūšies kompiuterį. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad, iš tiesų, informacijos, iš kurios būtų galima spręsti, kad šis kompiuterio „Dell“ modelis neveiks su naujausia programine įranga internetinėje svetainėje nebuvo ir paaiškino, jog tokia informacija nebūna skelbiama pagal susiformavusią tokio verslo praktiką, taip pat pateikė sąrašą kitų analogiškas prekes parduodančių įmonių, kurios taip pat savo internetiniuose tinklalapiuose prie kompiuterio aprašymo nenurodo analogiškos informacijos. Šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovės atstovas nepateikė teismui įrodymų, kad tokios informacijos patalpinti atsakovės tinklalapyje nėra techninių galimybių ir, kad to padaryti būtų neįmanoma dėl objektyvių priežasčių. Tai, kad atsakovė vadovaujasi tik susiformavusia panašia verslo praktika nėra pakankamas pagrindas pardavėjui vengti įstatymu jam įtvirtintos pareigos suteikti privalomą informaciją, juolab, kad ši įmonė yra savo srities profesionalas, kuris verčiasi būtent kompiuterinės technikos paradavimais.

Teismo vertinimu kompiuterio techninių duomenų aprašyme, esančiame atsakovės internetiniame puslapyje (b. l. 73), kuriuos ir vertino ieškovė pirkdama daiktą, turėtų būti aiškiai nurodyta, kad šis kompiuterio modelis veikia tik su viena, ar kita programine įranga arba aiškiai nurodyta, su kokia programine įranga neveikia. Toks nurodymas atitiktų vidutiniam vartotojui suvokiamus standartus. Tuo tarpu, iš byloje esančio www.Nshop.lt puslapio išrašo matyti (b. l. 73), kad prie laukelio „Operacinė sistema“ pardavėjas siūlo programinę įrangą „Win7“ su užrašu „Akcija“, iš kurio galima spręsti, kad šią įrangą kartu su kompiuteriu Dell XPS, galima įsigyti pigiau, tačiau šių duomenų nepakanka tam, kad suprasti, kad tik su įranga Win7 šis kompiuteris gali būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Aptariamame puslapyje išdėstytos specifinės savybės gali būti žinomos tik turinčiam specialių žinių, atitinkamą išsilavinimą asmeniui, kai, tuo tarpu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vidutinio vartotojo sąvoka siejama su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010). Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovės atstovo argumentas, jog vartotoja turėjo pasidomėti ir žinoti, kokį būtent kompiuterio modelį ji renkasi ir įvertinti, kad jis yra senesnės kartos, todėl gali neveikti su naujausia programine įranga ir ji turinti dėl to prisiimti jo neveikimo riziką, yra taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia ir į 2014 m. liepos 9 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą Nr. 10-548, kuriame buvo konstatuota, kad pardavėjas UAB „ITBS“ pažeidė įstatymo jam numatytą pareigą, o ne teisę, suteikti informaciją apie prekę atsižvelgiant į keturis LR CK 6.353 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, pagal kuriuos nustatomas pareigos informuoti pirkėją apimtis – įsigyjamos prekės pobūdis, daikto paskirtis, vartotojo asmeninės savybės ir mažmeninės prekybos reikalavimai. Į tai, jog pardavėjas privalo atsižvelgti, kad pirkėjas yra ne specialistas, prekyba neužsiimantis asmuo, todėl informacija apie prekę, kurią jam suteikia pardavėjas yra lemiama apsisprendžiant dėl daikto įsigijimo. Šiuo nutarimu taip pat buvo pasiūlyta patenkinti vartotojos J. L. reikalavimą ir jį įvykdyti iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 106-109).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.353 str. 10 d. numato, jog pardavėjas, nesuteikęs pirkėjui informacijos, reikalingos tinkamam nupirkto daikto naudojimui pagal paskirtį, turi pareigą atsakyti už daiktų trūkumus, išaiškėjusius po daiktų perdavimo pirkėjui, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl to, kad jis neturėjo reikiamos informacijos, taip išplečiant pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus ribas (nes pagal bendrąją taisyklę pardavėjas atsako už neaptartus trūkumus, buvusius daikto perdavimo metu).

Kai šalis sieja vartojimo sutartiniai santykiai, verslininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartinę prievolę, kitos šalies reikalavimu gali būti taikomi konkretų vartojimo teisinį santykį (pavyzdžiui, vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos ir kt.) reglamentuojančiose teisės normose įtvirtinti pažeistų vartotojo teisių gynimo būdai. Pažeistos vartotojo teisės turi būti apgintos visiškai – laikantis restitiutio in integrum principo, todėl, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, greta specialiųjų teisių gynimo būdų, gali būti taikoma ir civilinė atsakomybė. Nuostolių atlyginimas gali būti taikomas kartu su kitais teisių gynimo būdais (pavyzdžiui, sutarties nutraukimu), taip pat gali su jais konkuruoti (pavyzdžiui, gali būti taikomas tada, kai pritaikius konkretų teisių gynimo būdą nebuvo kompensuoti visi vartotojo patirti neigiami padariniai). Savo pažeistų teisių gynimo apimtį ir būdą pasirenka nukentėjusioji šalis – vartotojas. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei proporcingumo (CK 1.2 straipsnis) principo reikalavimus (LAT apžvalga AC-33-1).

Išanalizavus ir įvertinus aptartų aplinkybių ir įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog ieškovė turėjo teisę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.353 straipsniu, atsisakyti sutarties (b. l. 22). Teismas sprendžia, kad pardavėjui (atsakovei) sutarties sudarymo metu nesuteikus visos išsamios, visapusiškos informacijos apie kompiuterį Del XPS L502 ir jo naudojimo savybes, turinčios esminės reikšmės sudaryti šią sutartį, ieškovė nuostolius patyrė būtent dėl to ir tai įrodė. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovės J. L. ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas visiškai.

Ieškovei iš atsakovės priteistini jos patirti tiesioginiai nuostoliais (turėtos išlaidos), kurias sudaro – 144,52 Eur (499 Lt) sumokėta dalis kainos už kompiuterį (b. l. 9), 662,65 Eur (2288 Lt) išlaidos pagal vartojimo kredito sutartį su UAB „Ūkio banko lizingas“ (b. l. 11-14), 101,36 Eur (350,01 Lt) išlaidos už iš UAB „Rubinesa“ įsigytą ir į kompiuterį instaliuotą programinę įrangą– operacinę sistemą Microsoft OEM Windows 8.1 (b. l. 15, kasos pajamų orderis Nr. 41647,4697). Pažymėtina, kad tiesioginė žala dar vadinama realiąja. Tiesioginiai nuotoliai yra žalingų pasekmių tiesiogiai nulemtos ir dėl to būtinos išlaidos nuostoliui pašalinti. Tiesioginiai nuostoliai – tai realūs nuostoliai. Tokiems nuostoliams priklauso išlaidos, kurias turėjo žalą patyręs asmuo, atkurdamas savo pažeistą teisę. Šie nuostoliai teisės doktrinoje dar vadinami pozityviaisiais nuostoliais (Ambrasienė D., Baranauskas E., Bublienė D. ir kt. Civilinė teisė. Prievolių teisė. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2009. P. 206 ).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistini 908,54 Eur (3137,01 Lt) dydžio nuostoliai ir priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2014 m. spalio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 14,19 Eur (49 Lt) žyminio mokesčio sumokėto valstybei (b. l. 5) ir 289,62 Eur (1000 Lt) išlaidos už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą bei už pagalbą ruošiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (b. l. 8) (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „ITBS“, įmonės kodas 300582781, 908,54 Eur (3137,01 Lt) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 908,54 Eur (3137,01 Lt) skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 303,81 Eur (1049 Lt) bylinėjimosi išlaidų – 14,19 Eur (49 Lt) žyminio mokesčio ir 289,62 Eur (1000 Lt) išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, ieškovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Čiapaitė