- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-24
- Bylos Nr.
- AS-39-246-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- D. B. B., B. L., L. S., Z. D., I. Š., J. A., valstybės įmonei Šilutės miškų urėdija
- Kategorijos
- 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 14 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. B. B., B. L. , L. S. , Z. D. , I. Š. , J. A. , valstybės įmonei Šilutės miškų urėdija dėl įsakymo panaikinimo, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. Š. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 13.6-6053 „Dėl namų valdos žemės sklypo, esančio Nemuno g. 17 A, Šilutės mieste, dalių nustatymo“. Nurodė, kad šiuo įsakymu buvo pažeisti patvirtinto detaliojo plano reikalavimai bei Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 180 7 ir 11 punktų nurodymai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ne žemės ūkio paskirties žemė miestuose parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų taisyklių 8 punktas (2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 180 redakcija) numato, kad namų valdos ir kitos paskirties pastatų savininkams žemės sklypas namų valdos ar kito pastato bendraturčiams padalijamas ir suformuojami atskiri žemės sklypai, jeigu taip numatyta detaliajame plane. Parduodamų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato dalį. Šilutės rajono savivaldybės valdyba 2001 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 8 patvirtino detalųjį planą. Įsakyme bendraturčių ratas nustatytas pagal gyvenamojo namo, esančio Nemuno 17a, Šilutėje, savininkų turimą gyvenamąjį plotą (Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 180 7, 11 punktai). Dalis trečiųjų suinteresuotų asmenų pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis už investicinius čekius privatizavo gyvenamus namus (butus) su priklausiniais - 4/25 dalimis ūkinio pastato 4Ilp. Visi jie neginčijo namų valdos sklypo ribų dydžio ir detaliojo plano (minėto Vyriausybės nutarimo 11 p.). Šiame detaliajame plane yra suformuotas sklypas Nemuno 17A namo gyventojams, jiems paskiriant leistiną žemės naudojimo dydį - 30 arų. Tvartas 4Ilp nėra šio gyvenamojo namo priklausinys. Šio pastato bendraturčiai nereikalavo detaliajame plane suformuoti atskiro žemės sklypo, skirto pastato naudojimui. Nėra numatyta servituto, nors tai buvo galima numatyti. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnyje reglamentuota, kad žemės sklypai prie daugiabučių gyvenamųjų namų parduodami tokio ploto ir ribų, kaip numatyta teritorijų planavimo dokumentuose. Miestuose turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,3 ha dydžio. Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 180 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai tvarkos 7 punkte numatyta, kad jeigu gyvenamas namas priklauso keliems savininkams, jiems parduodamas bendras namų valdos žemės sklypas, nustatytas techninės apskaitos byloje ir detaliajame plane. Nenumatyta apie kitos paskirties pastatams priskiriamą žemės plotą. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas numato, kad detalieji planai yra dokumentai, kuriais remiantis nustatomi veiklos sklype apribojimai, statybos ir teritorijos tvarkymo reikalavimai, žemės servitutai, žemės naudojimo tikslinė paskirtis ir kt. Nuo detaliojo plano įsigaliojimo dienos suplanuotoje teritorijoje nustatyta tvarka netenka galios visi anksčiau priimti sprendimai dėl žemės naudojimo, užstatymo sąlygų, veiklos plėtojimo pobūdžio ir ribojimų. Sprendimai, priimti po detaliojo plano įsigaliojimo dienos ir prieštaraujantys detaliajam planui, negalioja.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 14 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 27 d. įsakymu nustatytas bendrosios nuosavybės teise naudojamo, kitos paskirties žemės sklypo, esančio Nemuno g. 17A, Šilutės mieste, dalių dydis, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančių pastatų dalį: L. S. naudojama 698 kv. m. dalis iš bendro 3257 kv. m. ploto, D. Š. naudojama 525 kv. m. dalis iš bendro 3257 kv. m. ploto, B. L. naudojama 163 kv. m. dalis iš bendro 3257 kv. m. ploto, valstybės įmonės Šilutės miškų urėdijos naudojama 516 kv. m. dalis iš bendro 3257 kv. m. ploto, I. Š. naudojama 324 kv. m. dalis iš bendro 3257 kv. m. ploto, J. A. naudojama 303 kv. m. dalis iš bendro 3257 kv. m. ploto, Z. D. naudojama 405 kv. m. dalis iš bendro 3257 kv. m. ploto, D. B. B. naudojama 323 kv. m. dalis iš bendro 3257 kv. m. ploto. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyrius, atsakydamas pareiškėjai į jos prašymą, pateikė susipažinimui minėto Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 13.6-6053 kopiją ir nurodė, kad ji turi teisę šį įsakymą per vieną mėnesį apskųsti administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Iš trečiųjų suinteresuotų asmenų D. B. B. , B. L. , L. S. , Z. D. , I. Š. atsiliepimo į skundą ir pateiktų priedų matyti, kad tarp šalių jau buvo nagrinėta civilinė byla bendrosios kompetencijos teisme dėl individualaus akto panaikinimo. Teismas vadovavosi ABTĮ 15 straipsniu, 16 straipsnio 1 dalimi, Specialiosios teisėjų kolegijos 2005-12-05, 2005-02-11 2004-07-07, 2004-06-09 nutartimis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2000 m. spalio 31 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-7-987/2000 ir nurodė, kad šis konkretus ginčas yra civilinės teisinės, o ne administracinės teisinės prigimties.
II.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti teismo 2007 m. kovo 14 d. nutartį. Nurodo, kad Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (naujoji redakcija patvirtinta Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1442) apskričių viršininkams 2.1 punktu suteiki administraciniai įgaliojimai parduoti valstybinius žemės sklypus, pagal 7 punktą -nustatyti bendraturčių perkamos žemės sklypo dalis. Todėl teismas nepagrįstai taiko analogiją ankstesniems ginčams tarp tų pačių asmenų, nes ši Vyriausybės nutarimo redakcija tuo metu negaliojo. Jos skundas nesiejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu, o yra grynai administracinio pobūdžio. Apskrities viršininkas, nesant atskiro suformuoto sklypo detaliajame plane prie ūkinio pastato, stovinčio Nemuno 17a, Šilutėje, neteisingai paskirstė daugiabučio, stovinčio Nemuno 17a, Šilutėje, bendraturčiams parduodamo žemės sklypo, suformuoto šiam namui, dalis. Ji nekelia jokio ginčo dėl pastatų priklausomybės, paskirties, tačiau skundžia apskrities viršininko įsakymą, priimtą pažeidžiant Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 2.2., 2.7 punktus, šiuo nutarimu patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1, 2.4, 3, 6, 7, 8, 10, 12.4, 14.1 punktus. Apskrities viršininkas savo administraciniu patvarkymu pažeidė šio nutarimo nustatytą tvarką, todėl byla turėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme kaip administracinės teisinės prigimties. Pastatų bendraturčiai čia niekuo dėti. Tiek daugiabučio namo gyventojai, tiek ūkinio pastato bendraturčiai pateikė apskrities viršininkui prašymus leisti išsipirkti žemės sklypus prie jų naudojamų pastatų. Vyriausybės nutarimo punktai turėtų būti taikomi ir aiškinami sistemiškai, o ne išimant atskiro punkto patikusią pastraipą. Teismas turėjo atsižvelgti, kad ji gyvena daugiabutyje name, esančiame Nemuno 17a, o ūkinis pastatas, stovintis jų naudojamame sklype, yra priklausinys net kelių daugiabučių ir individualių namų (pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo privatizuotos tvarto dalys), tačiau detaliajame plane ūkinio pastato savininkai, kurių butai (namai) yra kituose sklypuose (kitais adresais) nereikalavo suformuoti atskiro sklypo, kurį vėliau turėtų teisę išsipirkti. Jie pagal detalųjį planą nupirko iš valstybės namų valdų žemės sklypus, kuriuose butų (namų) priklausiniai (kiti spėjo kadastre įregistruoti kaip savarankiškus pastatus) liko stovėti jų neišpirktuose namų valdos sklypuose. Detaliajame plane yra suformuotas 30 arų žemės sklypas tik Nemuno 17a namo naudotojams. Nesant suformuoto atskiro žemės sklypo, nežinant kiek žemės apskritai skirta ūkinio pastato savininkams, nebuvo net galimybės realiai nustatyti ūkinio pastato bendraturčiams priklausančias žemės sklypo dalis pagal minėto Vyriausybės nutarimo nustatytą tvarką. Pažymi, kad ginčo dėl detaliojo plano galiojimo ūkinio pastato bendraturčiai nekėlė, vadinasi, apskrities viršininkas turėjo teisę administracine tvarka ūkinio pastato bendraturčiams nustatyti servitutą naudojamai žemei.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo D. B. B. bei trečiųjų suinteresuotų asmenų B. L. , L. S. , Z. D. , I. Š. atstovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjos skundžiamu aktu yra nustatytos žemės sklypo Nemuno 17A, Šilutėje, dalys tarp bendraturčių, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančių pastatų nuosavybės dalį. Šis įsakymas priimtas vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija) "Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos". Šio įsakymo pagrindu su pareiškėja ir trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis bus sudaromas valstybinės žemės pardavimo sutartys. Taigi, pareiškėjos reikalavimas yra susijęs su bendrasavininkių nuosavybės teisių įgyvendinimu, t. y. su civiliniais - teisiniais santykiais. Šiuos santykius reguliuoja privatinė teisė, todėl tokia atsakovo veikla negali būti pripažįstama viešuoju administravimu. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo nagrinėti yra ne kartą savo nutartyse pažymėjusi, jog administracinių teismų kompetencijai yra priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama ne tik pagal ginčo santykių subjektus. Esminis kriterijus, nulemiantis ginčo priskyrimą bendrosios kompetencijos arba administraciniam teismui, yra teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, prigimtis ir pobūdis. Valstybė ir jos institucijos vykdo ne tik valdžios funkcijas, bet gali užsiimti ir ūkine -komercine veikla. Tokiu atveju valstybės institucijos dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose, kuriems nėra būdingas pavaldumo elementas ir kuriuos reguliuoja privatinės teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.35, 2.36 straipsniai). Valstybės ir jos institucijų dalyvavimas civiliniuose teisiniuose santykiuose negali būti laikomas viešuoju administravimu, o bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, kuriuose dalyvauja valstybė ar jos institucijos, priskirtinos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1, 22, 25 straipsniai, ABTĮ 3, 15, 16 straipsniai). Pareiškėja siekia Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (2004-11-15 nutarimo Nr. 1442 redakcija) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių pagrindu įgyti nuosavybėn naudojamą žemės sklypą, esantį Šilutės m., Nemuno g. 17a. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, nustatydama bendraturčiams parduodamų žemės sklypų dydžius, iš esmės įgyvendina valstybės kaip nuosavybės teisės subjekto (žemės sklypo savininko) teises ir išreiškia žemės savininko poziciją dėl sutartinių santykių atsiradimo. Santykiai tarp valstybės institucijos ir atitinkamo suinteresuoto asmens dėl sprendimo parduoti valstybinę žemę priėmimo savo esme yra ikisutartiniai santykiai ir turi civilinį teisinį pobūdį. Todėl byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006-02-23 nutartis).
Tretysis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Šilutės miškų urėdija atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad nors pareiškėja kelia reikalavimus, susijusius su tinkamu ar netinkamu administracinių procedūrų taikymu, tačiau iš esmės ginčas šioje byloje yra susijęs ir su civiliniais teisiniais santykiais. Tokios bylos yra teismingos bendros kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis). Teismingumo praktika tokio pobūdžio bylose yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-989, ir Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje, priimtoje dėl civilinės bylos Vidaus vandens kelių direkcija v. UAB "Šturmų žuvininkystės įmonė". Tai, kad byla buvo teisingai perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, yra pagrįsta ir tuo, kad šalys kelia šio skundo tapatumo klausimą, anksčiau tarp šalių kilusiam ginčui. Nors formaliai pareiškėja pateikia skundą dėl naujo apskrities viršininko įsakymo, tačiau iš esmės dėl tapataus ginčo dalyko jau yra priimtas teismo sprendimas, dalyvaujant toms pačioms proceso šalims, t. y. įsiteisėjusiu 2005 m. spalio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-7541-460/2005 buvo nurodyta kaip turi būti padalintas ginčo sklypas. Bendrieji teisės teorijos principai teigia, kad šalims pasikeitus vietomis (D. Š. iš trečiojo suinteresuoto asmens tapo pareiškėja), jei tuo pačiu teisiniu pagrindu yra ginčijamas tas pats teisinis santykis, ieškiniai laikomi tapačiais. Pareiškėjos skundas grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais dėl to paties ginčo dalyko, todėl šis pareiškėjos skundas nebegali būti nagrinėjamas teisme, nes tai reikštų jau įsiteisėjusio teismo sprendimo revizavimą. Tik teismas, kurio žinioje jau yra išnagrinėta byla, gali nuspręsti, ar pareiškėjos skundas nėra tapatus anksčiau nagrinėtam ieškiniui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis vienas iš pagrindinių kriterijų, pagal kurį nustatoma, ar byloje spręstinas ginčas yra administracinio teisinio ar civilinio teisinio pobūdžio, o tuo pačiu ir ar byla priskirtina administracinio ar bendrosios kompetencijos teismo kompetencijai, yra santykio, iš kurio kyla ginčas, pobūdis, jo turinys.
Pareiškėja teismui pateikė reikalavimą panaikinti viešojo administravimo subjekto, tai yra Vilniaus apskrities viršininko priimtą individualų administracinį aktą – 2006 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 13.6-6053 „Dėl namų valdos žemės sklypo, esančio Nemuno g. 17A, Šilutės mieste, dalių nustatymo“. Minėtas aktas buvo priimtas Vilniaus apskrities viršininkui įgyvendinant Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija) 7 punkto nuostatas. Juo buvo nustatytas bendrosios nuosavybės teise bendraturčių naudojamo kitos paskirties žemės sklypo, esančio Nemuno g. 17A, Šilutės mieste, dalių dydis, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančių pastatų dalį. Taigi, nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, susijusių su valstybinės žemės pardavimu. Įgyvendindama minėtą Vyriausybės nutarimą ir vykdydama valstybinės žemės pardavimo funkcijas apskrities viršininko administracija veikia ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas - valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, tarp jų ir teisę parduoti valstybinės žemės sklypus. Šiems teisiniams santykiams nėra būdingas valdžios - pavaldumo arba subordinacijos elementas, todėl tokia atsakovo veikla negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad byloje spręstinas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio.
Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 bei 15 straipsniais administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Iš privatinių teisinių santykių kylantys ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis), t. y. priskirtini bendrosios kompetencijos teismams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai bylą perdavė nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Pagrindo tenkinti atskirąjį skundą nėra.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos D. Š. atskirojo skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.