Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-06-11 · Civilinė byla Nr. 2-714-814/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-11
Bylos Nr.
2-714-814/2013
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00452-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Ieškovas
S. G.
Atsakovas
S. G.
Trečiasis asmuo
R. G.
Advokatai
Edvardas Bandariavičius, Albina Cirulienė, Evardas Bandariavičius
Civilinė byla Nr. 2-714-814/2013Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00452-2013-0Procesinio sprendimo kategorija (S) 77.4.2.; 78.2.1.; 99.7; 116.4.; 116.1; 116.11;
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 11 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant ieškovei S. G., jos atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui, atsakovui S. G., jo atstovei advokatei Albinai Cirulienei, trečiajam asmeniui R. G., išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Natalijai Bereznajai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui S. G., trečiajam asmeniui R. G., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė S. G. ieškiniu (b. l. 2-5), prašė pakeisti 2002-11-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2283-01 patvirtintos sutarties 2 punkte numatytą išlaikymą sūnui R. G., nurodant, kad atsakovas S. G. sūnaus R. G. išlaikymui kas mėnesį teikia 400 Lt dydžio materialinį išlaikymą, mokant nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti ieškovei; nustatyti M. G. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo M. G. 400 Lt dydžio kasmėnesinį materialinį išlaikymą, pinigus mokant nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti 14 400 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už 36 mėnesius skaičiuojant iki ieškinio padavimo dienos, piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti ieškovei. Prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovė S. G. ieškinį palaikė iš dalies, sumažino ieškinio reikalavimą dalyje dėl materialinio išlaikymo sūnui R pakeitimo ir prašė padidinti išlaikymą sūnui R iki 300 litų, o sūnui M. priteisti materialinį išlaikymą po 300 Lt nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės bei priteisti 10 000 Lt sūnaus M. išlaikymo įsiskolinimą. Paaiškino, kad atsakovas jos buvęs sutuoktinis, santuoka su juo nutraukta 2002-11-18. Iki 2003 m. gyveno atskirai, 2003 m. rugpjūčio mėnesį vėl pradėjo gyventi kartu, 2004 m. gimė sūnus M. G.. Apie metus laiko viskas buvo gerai, vedė bendrą ūkį, po to atsakovas pradėjo smurtauti. Materialiai jai padėdavo močiutės. Atsakovas kažkiek duodavo pinigų, bet nepakankamai, už butą su atsakovu mokėdavo per pusę. Po santuokos nutraukimo jos materialinė padėtis nepasikeitė. 2002 m. nedirbo. Yra nustatytas nedarbingumas nuo 1989 m. Darbinga tik 40 procentų. Išsilavinimas vidurinis, specialybės neturi, gauna tik invalidumo ir našlaičių pašalpas, bendra suma apie 1.100 Lt. Gaunama socialinių išmokų suma 2002 m. būdavo apie 700 litų. Dviejų kambarių butas, kuriame gyvena, nuosavybės teise priklauso jai, gyvena jame su vaikais. Šildymo sezono metu be kompensacijų, mokesčiai už butą sudaro 400-500 Lt, ne šildymo metu apie 200 Lt. Sūnui M. 8 metai. Jis lanko (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą, R - 17 metų, lanko gimnazijos 2 klasę. Vaikai sveiki, spec. poreikiai nenustatyti. Papildomų užsiėmimų vaikai nelanko, R. papildomai mokosi matematikos, mėnesiui kainuoja 100 Lt. M. išlaikymui išleidžia 200-300 Lt Į šią sumą įeina pirktos kuprinės, batai, išlaidos ekskursijoms. Išlaidos R sudaro panašią sumą. Atsakovas daugiau kaip pusę metų visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo. Iki to laiko prisidėjo smulkmenomis, pirko drabužius, kelnes. Už butą atsakovas duoda po 50 Lt, tačiau prie maisto neprisideda. Anksčiau prie maisto pirkimo prisidėdavo, tačiau labai mažai. Nuo 2004 m. atsakovas žiemą nedirbdavo. Pinigus kuriuos uždirbdavo, skyrė sau. Po sūnaus M gimimo 3-4 kartus poilsiavo visa šeima sodybose, rudenį buvo Druskininkuose. Kiek uždirba atsakovas, nežino. Ji kiekvienam vaikui gali skirti po 300 Lt. Išlaidos vienam vaikui: 15-20 Lt maistui kiekvieną dieną (į mėnesį 450-600 litų), drabužiams į mėnesį 100 Lt, avalynei 100 Lt, pramogoms 50 Lt, mokesčiai už telefonus 20-30 Lt, higienos reikmenims 30 Lt, mokslo reikmenims 30 Lt. Išlaikyti vaikus padeda močiutės D. P. ir J. R.. Jos skiria apie 200 Lt. Kai trūksta pinigų, skolinasi iš draugių O, P, Ž. Su atsakovu santykiai ir bendro ūkio vedimas nutrūko 2012 m. rugsėjo mėnesį. Iki to laiko atsakovas prie vaikų išlaikymo kažkiek prisidėdavo. Nuo 2003 m. iki 2011 m. dėl vaikų išlaikymo niekur nesikreipė, kadangi padėdavo vaikus išlaikyti. Antstoliui vykdomąjį raštą pateikė 2013 m. vasario mėnesį. Iki to laiko atsakovas žadėdavo mokėti, padėti. Atsakovas nepadėjo dengti buto paskolos, po ištuokos atliktas tik minimalus remontas, plastikinius langus sudėjo iš savų lėšų, skalbimo mašiną, dujinę viryklę, dulkių siurblį, televizorių atsakovas pirkosi sau. Atsakovas mokėjo sūnų draudimo įmokas.

Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Evardas Bandariavičius teismo posėdyje ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais, prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas S. G. per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą (b. l. 53-59), kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštaravo, nesutiko dėl priteisto materialinio išlaikymo dydžio padidinimo sūnui R. G., prašomo materialinio išlaikymo sūnui M. G. dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Sutiko sūnaus M. G. išlaikymui mokėti po 150 Lt materialinio išlaikymo kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais pagrindais, papildomai nurodė, kad sutiktų sūnums R. G. ir M. G. mokėti po 250 Lt materialinio išlaikymo kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013-03-18. Gavo 847 Lt darbo užmokesčio, antstolis atskaičiavo 50 proc., t.y. 420 Lt ieškovei. Žiemą buvo registruotas darbo biržoje. Iš darbo biržos gautos 560 Lt pašalpos, 280 Lt išskaičiavo antstolis. Dirba stogdengiu, yra baigęs stogdengio kursus, išsilavinimas vidurinis. Sezono metu atlyginimas bus didesnis. 2012-08-25 nutrūko santykiai su ieškove. Kol antstolis neareštavo turto, ieškovei duodavo po 300-400 Lt, tai buvo iki 2012 m. gruodžio 31 d. Nuo 2013-02-01 negali prisidėti prie išlaikymo. Savo vardu turi sodų bendrijoje „Naujatrobiai“ dalį sodo, 1/3 dalį garažo. Šiuo metu gyvena pas ieškovę. Alimentų įsiskolinimo sutinka sumokėti už tris mėnesius. Gyvendamas su ieškove skolindavosi pinigų iš jos draugių, iš ieškovės ir jo giminaičių. Jis dirbdavo papildomai. Su sūnumi praėjusią vasarą dirbo kartu. Stengėsi išgyventi, ieškovės močiutės padėdavo. Vasarą, grąžinę skolas, kažką įsigydavo, žiemą būdavo sunkiau. Nuo 2004 m. iki 2012 m. pabaigos, gyveno kaip šeima, pinigai būdavo bendri. Dėl vykdomojo rašto padavimo antstoliui nebuvo įspėtas. Patikrinęs banko kortelę, pamatė, kad jo sąskaita areštuota. 2002 m. sezono metu uždirbdavo apie 500-600 Lt, dar dirbdavo neoficialiai, uždirbdavo apie 1.000 Lt kas mėnesį. 2006 m., 2007 m., 2008 m. uždirbdavo apie 2000-3000 Lt. Iki 2013m. sausio mėnesio duodavo ieškovei po 300-400 litų.

Atsakovo atstovė advokatė Albina Cirulienė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies atsiliepime nurodytais pagrindais.

Trečiasis asmuo R. G. per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą (b. l. 52), kuriuo su ieškiniu sutiko. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, kad nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio tėvų santykiai nutrūko, žinojo, kad tėtis, kai jau nevedė kartu bendro ūkio, duodavo mamai po 50-100 Lt už butą. Iki susipykimo tėvai gyveno kartu, pirko televizorių, siurblį, skalbimo mašiną. Tėtis vieną kartą, sausio mėn., rūbų nupirko: broliui - marškinius, džinsus, jam - porą maikučių ir treningą, tai buvo jau po pašlijusių santykių su mama. Iki 2012 m. rugsėjo mėnesio būdavo, kad valgydavo atskirai, nelabai tėvai sutardavo. Po susipykimo visai nebendrauja. Dažniausiai mama pirkdavo maistą, kartais ir tėtis pirkdavo. Su tėčiu vasarą kartu dirbo. Močiutės padeda, nuperka rūbų, duoda pinigų.

Išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b. l. 47-48), kurioje nurodė, jog su ieškiniu sutinka.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, nurodė, kad su ieškiniu dalyje dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo į 300 Lt per mėnesį ir materialinio išlaikymo priteisimo po 300 Lt bei vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, sutinka, dėl išlaikymo įsiskolinimo palieka spręsti teismui.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja M. O. nurodė, kad ieškovė su atsakovu nesutaria, ieškovė turi finansinių problemų, gyvenant su atsakovu buvo jo skriaudžiama. Ieškovė skolinosi iš jos balandžio mėnesio pabaigoje 150 Lt, skolą gegužės 10 d. grąžino. Būna, kad skolinasi po du kartus iki 200 Lt, skolas grąžina. Ieškovė skolindavosi iš jos ir gyvenant bei vedant bendrą ūkį kartu su atsakovu. Kai skolindavosi, sakydavo, kad reikia vaikams, pragyvenimui. Po ištuokos ieškovė gyveno kartu su atsakovu.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Ž. nurodė, kad ieškovė ne kartą yra iš jos skolinusis pinigų, skolintis pradėjo prieš metus, paskutinį kartą - prieš tris savaites, nes sunki materialinė padėtis. Kai gyveno kartu su atsakovu, padėtis buvo kiek geresnė. S. S. duoda po 50 Lt apie pusę metų.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. P. nurodė, kad šalių santykiai pašlijo praeitų metų rudenį ir jie nutarė išsiskirti. Ieškovė skolinasi iš jos pinigų, skolas grąžina kas mėnesį. Atsakovas paskutiniu metu neprisideda prie vaikų išlaikymo, perveda ieškovei mažą sumą pinigų. Anksčiau duodavo pinigų buto išlaikymui, kokias sumas duodavo, nežino, apie tai jai sakė S.

Teismo posėdžio metu apklausta V. G. nurodė, kad atsakovas jos brolis, nuo 2003 m. gegužės - birželio mėnesio S ir S gyveno kaip šeima, dešimt metų santykiai buvo idealūs. Praeitą vasarą kiekvieną savaitgalį praleisdavo kartu sode. Piniginius reikalus S ir S tvarkydavo kartu. Ji dažnai pas juos lankydavosi, žino, kad prieškambaryje stalčiuke būdavo padėti pinigai ir jie kartu, bendrai imdavo ir naudodavo juos. Atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidėdavo. Nuo 2012 m. rudens, pašlijus jų santykiams, atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymo. Buvo, kad skirdavo po 400 Lt. Ji siūlė S pavedimą daryti, matė kelis kartus, kaip jis perdavė pinigus, brolis sakė, kad pasitiki ir pinigus duodavo S į rankas. Su atsakovu ji važiuodavo į parduotuves pirkti maisto. Brolis klausdavo ką pirkti, ji jam patardavo. Tai buvo jau po jų santykių pašlijimo. Praeitų metų birželio mėnesį pardavė tėvų butą ir gautus pinigus pasidalijo, atsakovas gavo 15 000 Lt. Per statybų pakilimą brolis uždirbdavo gerai. Dabar jo pajamos - minimali alga. Brolis dar uždirba papildomai. Ji padeda broliui, iš savo sąskaitos daro pavedimus mokesčiams už jų butą, elektrą, apmoka vaikų draudimus.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. Š. nurodė, kad iš karto po skyrybų šalys kartu negyveno, tačiau paskui 15-16 metų gyveno kartu.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. S. nurodė, kad po skyrybų atsakovas kelis mėnesius gyveno pas seserį, po sūnaus M. gimimo visada buvo kartu, po buto pardavimo pirko buitinius prietaisus.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju M. G. nurodė, kad mama su tėčiu pykstasi, mama perka valgyti, ruošia maistą, jis su broliu gyvena viename kambaryje, o mama – kitame, kai nėra tėčio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių, liudytojų paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2002-12-02 S. G. ir S. G. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, susitariant, kad atsakovas sūnaus R. G., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7) išlaikymui kas mėnesį skirs 150 Lt kas mėnesį nuo santuokos nutraukimo dienos iki sūnaus pilnametystės (b. l. 9-10). Po santuokos nutraukimo 2004-06-26 šalims gimė sūnus M. G. (b. l. 8). R. G. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (b. l. 12), o M. G. – (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje (b. l. 11). Šeimos sudėties pažyma nustatyta, kad ieškovės šeimą sudaro ji ir jos du nepilnamečiai sūnus, visų gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-17). VSDFV Kauno skyriaus pažyma nustatyta, kad ieškovės pajamas nuo 2012-05-31 sudaro 1015,29 Lt – našlių arba našlaičių pensija bei netekto darbingumo pensija (b. l. 18-23), nuo 2010 m. iki 2012 m. balandžio 30 d. sudarė 578,64 Lt (b. l. 130-132). Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma nustatyta, kad ieškovė gauna 103,35 Lt šalpos pensiją neįgaliajam (b. l. 24). Nuo 2006-11-29 iki 2036-05-22 ieškovei nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (b. l. 32). Asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklauso dviejų kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-34), kuriame ji gyvena su nepilnamečiais sūnumis ir atsakovu, socialinės rizikos šeimų apskaitoje šeima neregistruota, namuose tvarkinga, švaru, yra visi reikalingi buičiai baldai, reikmenys (b. l. 47-48; 50-51), nepilnametis M. G. raštu išreiškęs norą gyventi kartu su mama (b. l. 49), transporto priemonių ieškovė neturi (b. l. 13). Ieškovė UAB „Verslo tiltas“ už paslaugas nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. sumokėjusi 875 Lt (b. l. 14). Už suvartotą elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-02-01 sumokėta 1870 Lt, už suvartotas gamtines dujas laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-01-31 sumokėta 376,94 Lt, už komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-01-01 sumokėta 1883,70 Lt, už šiluminę energiją ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 sumokėta 3500,86 Lt (b. l. 14-15; 25, 35-36). Ieškovė pateikė kvitus: telefonų papildymų už vasario mėn. 30 Lt, maistui – 240,10 Lt (b. l. 108-109). 2012-11-07 ieškovė kreipėsi į Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK dėl atsakovo netinkamo elgesio, su juo pravestas profilaktinis pokalbis, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nepradėta (b. l. 26-31). Atsakovas nuo 2008-08-08 iki 2010-08-07 buvo apdraudęs abu nepilnamečius sūnus nuo nelaimingų atsitikimų (b. l. 59-63). 2003-08-27 banko NORD LB kvitu Nr. 361664 nustatyta, kad S. G. S. G. pervedė 750 Lt alimentų (b. l. 64). Atsakovas 2013 m. sausio mėn. pirko per trečiuosius asmenis sūnums aprangą užsienyje (b. l. 68). Kauno teritorinės darbo biržos Jonavos skyriaus pažyma nustatyta, kad atsakovui nuo 2012-11-23 iki 2012-12-31 išmokėta 755,29 Lt nedarbo draudimo išmoka (b. l. 79), jam dalinės nuosavybės teise priklauso ¼ garažo, bei ¼ žemės sklypo su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) (b. l. 79-83), turi savo vardu registruotą vieną transporto priemonę VW SHARAN, kuriai uždėtas turto areštas (b. l. 84). VSDFV Kauno skyriaus pažyma nustatyta, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-01-31 išmokėta 571,88 Lt nedarbo draudimo išmoka (b. l. 85), 2010 m. atsakovo draudžiamosios pajamos – 5114,08 Lt, 2011 m. – 8534,10 Lt., 2012 m. – 6109,65 Lt (b. l. 86-89), dirbdavo papildomai, nuo 2013-03-15 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokant minimalią mėnesinę algą (b. l. 114-115). Atsakovas per trečiuosius asmenis (seserį V. G.) 2011-08-29, 2011-09-29 yra sumokėjęs AB „Lesto“ 189 Lt už suvartotą energiją (b. l. 69-70). Atsakovas 2013-02-11 ir 2013-02-12 pateikęs antstoliui Nikolajui Aleninui skundus vykdomojoje byloje Nr. 165/13/00066 dėl išlaikymo R. G. išieškojimo (b. l. 71-78), kurie 2013-04-04 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi atmesti (b. l. 110-112). Šalių, trečiojo asmens ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas bendro ūkio neveda nuo 2012 m. rugsėjo mėn. Tiek šalims vedant bendrą ūkį, tiek po 2012 m. rugsėjo mėn., ieškovė skolinosi lėšų pragyvenimui iš trečiųjų asmenų.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“). M. G. gyvenamoji vieta nuo 2004-07-19 deklaruota ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) Ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, su šiuo reikalavimu atsakovas sutinka. Iš ieškovės paaiškinimų, matyti, kad ieškovė su vaikais ir atsakovu gyvena ieškovės bute. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktu buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu nustatyta, kad butas su visais patogumais, apstatytas visais reikalingais baldais, yra sąlygos pamokų ruošai, laisvalaikiui, namuose tvarkinga, švaru, vaikai turi kompiuterį. Atsakovas nuosavo būsto neturi, gyvena viename bute su ieškove, darbo pobūdis lemia tai, kad dažnai išvyksta į komandiruotes. Pats nepilnametis M. G. išreiškęs norą gyventi su mama. Kito nepilnamečio sūnaus R. G. gyvenamoji vieta kartu su ieškove nustatyta sprendimu dėl šalių santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir M. G. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina S. G. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Dėl priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo ir materialinio išlaikymo priteisimo.

Ieškiniu ieškovė prašo pakeisti 2002-11-18 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą materialinį išlaikymą R. G. iš 150 Lt per mėnesį į 400 Lt, taip pat priteisti išlaikymą M. G. iš atsakovo S. G. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki pilnametystės, piniginėmis lėšomis pavedant disponuoti ieškovei. Teismo posėdžio metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė priteistą materialinį išlaikymą R. G. iš 150 Lt padidinti iki 300 Lt per mėnesį, taip pat priteisti išlaikymą M. G. iš atsakovo S. G. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki pilnametystės. Atsakovas sutinka padidinti priteisto materialinio išlaikymo dydį R. G. iki 250 Lt ir teikti M. G. išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d., 3 d.). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 str.). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT CB skyriaus kolegijos 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr.3K-259/2004). Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo mokymo ir laisvalaikio reikmėms. Šiuo atveju klausimas, susijęs su CK 3.192 str. įtvirtintomis pareigomis teikti išlaikymą, atitinkantį R. G. poreikius ir tėvų galimybes, buvo išspręstas 2002-11-18 teismo sprendimu. CK 3.201 str. 1 d. yra numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L.; bylos Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M.; bylos Nr. 3K-3-341/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. K.; bylos Nr. 3K-3-306/2005, ir kt.). Todėl teismas turi įvertinti tėvų turtinės padėties pasikeitimą ir vaiko poreikių kaitą – padidėjimą arba pamažėjimą. Pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo yra tada, kai konstatuojamas esminis išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties pagerėjimas. Jeigu šio asmens turtinė padėtis nepasikeitė, pasikeitė nežymiai, arba nežymiai pablogėjo, keisti priteistą išlaikymą nėra pagrindo. 2002-11-18 teismo sprendimu R. G. priteistas 150 Lt materialinis išlaikymas. Tuo metu atsakovo mėnesinis atlygis buvo 500-600 Lt, šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas dirbdavo papildomai, todėl realios atsakovo pajamos buvo didesnės, siekdavo 1500 Lt per mėnesį, vėliau, atitinkamai iki 2008 m. pajamos didėjo iki 2000-3000 Lt per mėnesį, kurį laiką buvo bedarbis, registruotas darbo biržoje, šiuo metu gauna minimalią mėnesinę algą, darbo sutartyje numatyti priedai prie atlyginimo. Ieškovė santuokos nutraukimo metu, kai buvo sprendžiamas materialinio išlaikymo R. G. priteisimo klausimas, kas mėnesį gaudavo apie 700 Lt pajamų, šiuo metu nuo 2012 m. gegužės mėnesio pajamos padidėjo apytiksliai 400 Lt. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė tiek, kad sudarytų pagrindą padidinti iš atsakovo priteisto materialinio išlaikymo dydį. Tėvų sunki turtinė padėtis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau jis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Vaiko interesai yra pagrindinis kriterijus, vertinant reikalingą išlaikymo dydį. Šalys vaiko poreikius įrodinėja pateikdamos teismui poreikių paskaičiavimus. Ieškovė teismo posėdžio metu kelis kartus skirtingai nurodė vaikų poreikius, tai teigdama, kad vienam vaikui išlaikyti per mėnesį išlaidžia 200-300 Lt, tai nurodydama, kad vien vieno vaiko maistui per mėnesį išleidžia 450-600 Lt, neskaitant kitų išlaidų rūbams, higienos reikmenims ir pan. Pažymėtina, kad būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti ne tik poreikiai maistui, būstui, mokslui, bet ir poilsiui, laisvalaikiui, ir kitokiam ugdymui, todėl ieškovės nurodyta 200-300 Lt suma, iš viso išleidžiama vienam vaikui per mėnesį neatitinka vaikų interesų, teisingumo, protingumo principų. Taip pat reikėtų įvertinti ir tai, jog tuo metu, kai buvo priimtas 2002-11-18 teismo sprendimas, R. G. buvo tik ketverių metų amžiaus, dabar jam septyniolika metų, mokosi 11 klasėje, todėl akivaizdu, kad vyresnio amžiaus vaiko išlaikymui reikalingos didesnės išlaidos, jo poreikiai didesni, nei buvo priimant anksčiau minėtą sprendimą, atsirado papildomos išlaidos mokslo priemonėms, vaikas papildomai lanko privačias matematikos pamokas, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose ir pan. Teismas konstatuoja, kad nei ieškovės, nei atsakovo turtinė padėtis po 2002-11-18 teismo sprendimo priėmimo iš esmės nepasikeitė tiek, kad būtų pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį, tačiau, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, darytina išvada, kad yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį ir vietoje priteisto materialinio išlaikymo po 150,00 Lt kas mėnesį, mokėti po 300 Lt (tris šimtus litų, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo momento 2013-02-20 iki vaiko pilnametystės.

Atsakovas taip pat yra M. G. tėvas. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Vaikas yra 8 metų amžiaus, lanko mokyklą, todėl, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, šio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą, iš atsakovo taip pat priteistinas nepilnamečiui vaikui M. G. išlaikymas po 300 Lt (tris šimtus litų, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo momento 2013-02-20 iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečių R. G. ir M. G. atstovė – ieškovė S. G., išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė teismo posėdžio metu sumažino ieškinio reikalavimą dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir prašo iš atsakovo S. G. priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą sūnui M. G. už 36 mėnesius, t. y., 10 000 Lt, piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti ieškovei.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas po sūnaus M. G. gimimo neteikė lėšų vaiko išlaikymui, išlaikymas vyko laipsniškai, o daugiau kaip pusę metų atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo. Iki to laiko prisidėjo smulkmenomis, pirko drabužius. Atsakovas šias aplinkybes neigia, nurodo, kad nuo 2003 m. su ieškove gyveno kaip šeima viename bute, vedė bendrą ūkį, kartu atostogavo, jis priregistruotas ieškovės bute, pirko namų apyvokos reikmenis ir tik nuo 2012 m. rugsėjo mėn. nutrūko bendro ūkio vedimas. Atsakovė šių aplinkybių nepaneigė, jas patvirtina ir ieškovės, trečiojo asmens bei liudytojų parodymai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė tiek dėl materialinio išlaikymo, tiek dėl išlaikymo įsiskolinimo į teismą kreipėsi praėjus aštuoneriems metams po sūnaus gimimo ir keliems mėnesiams po šalių bendro ūkio vedimo nutraukimo, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog iki visų šalių pripažintos datos (2012 m. rugsėjo mėn.) atsakovas pagal galimybes teikė materialinį išlaikymą sūnui. Ieškovės atstovo teiginys, jog atsakovas ir norėdamas negalėjo teikti išlaikymo sūnui, nes to neleido jo pajamos, paneigtas tiek atsakovo, tiek pačios ieškovės ir trečiojo asmens R. G. paaiškinimais, kad atsakovas be oficialaus darbo uždarbiavo papildomai, todėl darytina išvada, jog teismui pateiktos VSDFV pažymos apie atsakovo pajamas neatspindi buvusios realios faktinės padėties, o ieškovė neįrodė išlaikymo įsiskolinimo susidarymo už 36 mėnesius.

Atsakovas nurodo, kad po 2012 m. rugsėjo mėn. iki tol, kol buvo areštuotos jo sąskaitos po ieškovės kreipimosi į antstolį dėl išlaikymo teikimo sūnui R. G., jis duodavo tiesiogiai atsakovei po 400 Lt vaikų išlaikymui, todėl išlaikymo įsiskolinimą sutinka mokėti tik už tris mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad savo paaiškinimų atsakovas kitais įrodymais, išskyrus savo sesers parodymais, nepagrindė, darytina išvada, kad jis neįrodė minėtų sumų mokėjimo ieškovei, todėl išlaikymo įsiskolinimas sūnui M. G. iš atsakovo priteistinas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. vasario 19 d., skaičiuojant po 300 Lt kas mėnesį, t. y. 1690 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje ieškovės ir atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų nenustatyta.

Ieškovė byloje įstatymo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), o 2013-02-25 teismo nutartimi atidėtas žyminio mokesčio (143 Lt) už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo mokėjimas iki sprendimo priėmimo.

Nors ieškinys tenkintinas iš dalies, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pagrindiniai reikalavimai dėl materialinio išlaikymo priteisimo ir išlaikymo pakeitimo tenkintini pilna apimtimi, o reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikytinas išvestiniu reikalavimu iš materialinio išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistinos valstybei visos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 162 Lt mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimus dėl materialinio išlaikymo priteisimo bei materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, 143 Lt mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei 34,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 d., 92 str., 96 str. 1 d.).

Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270, 282, 392, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013-02-20) iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 1690 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt litų) už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013-02-19.

Pakeisti 2002-11-18 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2283-01 priteisto iš S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) po 150 Lt iki vaiko pilnametystės, dydį į 300,00 Lt (tris šimtus litų), mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013-02-20) iki R. G. pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti įstatyminę nepilnamečių R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovę motiną S. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 339,20 Lt (tris šimtus trisdešimt devynis litus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300 AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pristatyti teismo raštinės tarnautojai).

Sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo ir materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Lina Šafronienė