Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. Š., J. M. ir L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 2 policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. Ž. atžvilgiu nutraukta nesant jos veikoje pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 188 str. įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Vilkpėdės PN 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 188 str. nutraukta nesant D. Ž. veiksmuose pažeidimo įvykio ir sudėties, motyvuojant tuo, kad D. Ž. neįleisdama į savo motinai nuosavybės teise priklausantį namą pareiškėjų, vykdė pastarosios, o ne savo valią.

I. Š., J. M. ir L. M. šį nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Apeliančių nuomone, policijos pareigūno V. S. teisme duoti parodymai, pateikti garso bei vaizdo įrašai negali būti vertinami kaip objektyvūs įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą yra pagrįstos.

ATPK 188 str. numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 iki 200 litų <...>.

Atsižvelgiant į ATPK 188 str. dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N662-109/2010 ir kt.). ATPK 10 straipsnyje numatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik yra galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Patikrinus byloje esančius duomenis matyti, kad D. Ž. buvo kaltinama tuo, kad 2012 m. spalio 28 d., apie 10.30 val., Ūmėdžių g. 69, Vilniuje, neįleido J. M., I. Š., L. M., L. Jasmontaitės, M.Jasmonto susitikti su močiute V. K., apribojo asmenų teisę ir laisvę bendrauti, t. y. savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę.

Nors pareiškėjos savo skunde nuorodo, kad apylinkės teismas priimdamas nutartį rėmėsi tik policijos pareigūno V. S. teisme duotais parodymais ir jo pateiktais vaizdo įrašais ir neatsižvelgė į kitus byloje esančius duomenis, tokie apeliacinio skundo argumentai negali būti laikomi pagrįstais. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teimas bylą nagrinėdamas teisme apklausė su įvykiu susijusius liudytojus (L. M., I. Š., D. Ž., R. Ž., V. S.), šių liudytojų parodymus vertino visų byloje surinktų įrodymų visumoje, nepažeisdamas ATPK 257 str. reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnas V. S., kuris buvo nuvykęs į įvykio vietą, būtų suinteresuotas administracinės bylos baigtimi, tokių duomenų apeliaciniame skunde nenurodė ir pareiškėjos, todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi šio policijos pareigūno 2012 m. spalio 28 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog atvykę prie namų giminaičiai triukšmavo (b.l.15). Policijos pareigūno V. S. 2012 m. lapkričio 14 d. tarnybiniu pranešimu dėl V. K., kuriame nurodyta, kad jis apklausė V. K. ir nustatė, jog ji žino, kad jos dukra D. Ž. neįleidžia pas ją giminaičių, kadangi ji nenori būti trukdoma, kad ji atsisako kieno nors išskyrus D. Ž. pagalbos, nurodė, jog ja tinkamai rūpinamasi, kad jos gyvenimo sąlygos yra geros (b.l.16). V. K. 2012 m. lapkričio 14d. policijos pareigūnams G.Markevičienei ir V. S. duotais paaiškinimais, kad ji pažįsta savo anūkus bei proanūkius, jie buvo pas ją atvykę, tačiau ji nenorėjo jų įleisti, kadangi nenorėjo, jog jie atėję triukšmautų, nurodė, jog ankščiau jie jos nelankė, todėl ji nenori, kad dabar ją lankytų kas nors iš giminių ar kitų asmenų (b.l.17). Nėra pagrindo netikėti policijos pareigūno V. S. parodymais duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, jog jo veikimo esmė buvo išsiaiškinti, kieno valią vykdo D. Ž.. Pareigūnas nurodė, kad įvykio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad V. K. nenori matyti savo giminaičių, buvo padarytas močiutės žodžius patvirtinantis vaizdo įrašas. Nufotografuota aplinka, kurioje gyvena močiutė (kambarys suremontuotas, šiltas, ji turi maisto ir reikalingų vaistų). Nurodė, kad V. K. žodžiais išsakė pageidavimą, kad kitų asmenų matyti nenori, gyvendama su dukra D. Ž. yra prižiūrėta ir jai nieko netrūksta (b.l.99-100).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo V. S. 2012 m. lapkričio 14 d. tarnybinis pranešimas dėl V. K. bei jo padaryti vaizdo įrašai apklausiant pastarąją, buvo padaryti atliekant bylos tyrimą 16 dienų laikotarpyje, šis laiko tarpas nelaikytinas neprotingai dideliu, kuris galėtų iškraipyti V. K. nuomonę, tame tarpe ir dėl 2012 m. spalio 28 d. įvykių, todėl laikyti, kad šiais duomenimis negalima vadovautis, pagrindo nėra.

Dėl apeliaciniame skunde išdėstyto reikalavimo apklausti V. K. dalyvaujant specialistams ir nustatyti jai D. Ž. daromą psichologinį spaudimą, bei atsakyti į klausimus, kodėl močiutė nenori matyti savo dukros B. Z. bei kitų artimųjų, pažymėtina, kad tokie pareiškėjų reikalavimai D. Ž. veiksmų kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi.

Byloje nėra duomenų, kad V. K. dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, todėl nėra pagrindo netikėti D. Ž. ir V. K. paaiškinimais (b.l.12-13,16-17). Patikrinus byloje esančią medžiagą sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad D. Ž. 2012 m. spalio 28 d., neįsileisdama I. Š., J. M. ir L. M. į motinai nuosavybės teise priklausantį namą, vykdė pastarosios, o ne savo valią.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad gyvenamasis namas, kuriame gyvena D. Ž. nuosavybės teise priklauso V. K.. Pastaroji nurodė, jog nepageidauja, kad jos gyvenamojoje vietoje ją lankytų giminaičiai ar kiti asmenys. Savo valią V. K. išreiškė tiek kartu gyvenantiems asmenims, tiek policijos pareigūnams. Šią močiutės valią žinojo ir ją vykdė kartu gyvenanti dukra D. Ž.. Konstatuotina, kad V. K. turi teisę valdyti, disponuoti ir naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamąsiomis patalpomis savo nuožiūra. Taip pat sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad D. Ž. neįleisdama pareiškėjų I. Š., J. M., L. M. į jos motinai V. K. nuosavybės teise priklausantį namą, vykdė V. K., o ne savo valią, todėl D. Ž. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., sudėties.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad V. K. dėl ligų yra paskirta nuolatinė slauga, o slaugą atlikti pavesta B. Z., o ne D. Ž., tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad faktiškai V. K. gyvena su savo dukra D. Ž., pastaroji nuolat rūpinasi senyvo amžiaus motina, be to su močiute susitikti 2012 m. spalio 28 d. pageidavo I. Š.,

J. M. ir L. M., o ne asmuo oficialiai paskirtas atlikti slaugą, t.y. B. Z..

Nesant galimybės neabejotinai nustatyti vieno iš pažeidimo sudėčiai būtinų elementų – kaltės, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pagrįstai nesant ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Todėl tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Esant ginčams tarp giminaičių dėl galimybės matytis su V. K., ją prižiūrėti ir pan., jie pirmiausiai turėtų būti išspręsti civilinio proceso tvarka ir tokiu būdu teismo sprendimais būtų nustatytos galimybės įgyvendinti proceso šalių teises, ir numatytos pareigos užtikrinant šių teisių įgyvendinimą, tame tarpe ir taikant atsakomybę už jų nevykdymą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

I. Š., J. M. ir L. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d . nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.