Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. gynėjo advokato Edgaro Jautakio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje (2022 m. balandžio 29 d. veika), ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, 260 straipsnio 1 dalyje (2022 m. birželio 1-2 d. veika), ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas E. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 2 d. 00.55 val. iki 2022 m. birželio 2 d. 18.48 val.

Bausmės vykdymo pradžią nutarta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį pradžios.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. B. priklausančiam automobiliui „BMW 728“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), saugomam UAB „Augenas“, Taikos pr. 18A, Kaune bei E. B. priklausantiems pinigams – 145 Eur, saugomiems Kauno apsk. VPK aptarnavimo skyriaus kasoje, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, nutarta konfiskuoti 40 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatą, o likusius pinigus – 105 Eur, grąžinti E. B..

D. Š., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojo atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, bei baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. D. V., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą bei baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. K. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, tačiau šių asmenų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas ir jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. B., nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai platino narkotines medžiagas, o būtent: 2022 m. balandžio 29 d. apie 18.00 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), už 20 Eur narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 0,840 g, Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 8,2 % bei narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 0,779 g, Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 14,5 %, neteisėtai pardavė D. Š..

2. Be to, E. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą parduoti, ir dalį narkotinės medžiagos pardavė, o būtent: ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 2,088 g, Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 14,7 %, iki 2022 m. birželio 1 d. 18.43 val., kuomet, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, už 20 Eur neteisėtai pardavė D. V. ir K. B.; taip pat 5 vnt. folijos ritinėlių su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 7,750 g, Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 14,6 % laikė savo automobilyje „BMW 728“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. birželio 2 d. 1.02 val., kuomet automobilio kratos metu priekinių kairės pusės durelių daiktadėžėje jas rado ir paėmė policijos pareigūnai; narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 0,689 g, Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 14,7 %, neteisėtai laikė metalinėje dėžutėje namuose (duomenys neskelbtini), iki kol 2022 m. birželio 2 d. 00.55 val., kratos metu liemenės kišenėje jas rado ir paėmė policijos pareigūnai; kitas narkotines medžiagas neteisėtai laikė ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. birželio 1 d. 22.10 val., kuomet atliktos kratos metu policijos pareigūnai plastikiniame krepšelyje rado narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 105,434 g, Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 17,4 %, 10 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 19,236 g, Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,1 %, ant stalo folijoje rado narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,554 g, Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 7,8 % ir jas paėmė. Tokiu būdu E. B. neteisėtai disponavo 135,751 g narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, t. y. jas laikė įvairiose vietose turėdamas tikslą parduoti ir dalį jos – 2, 088 g pardavė D. V. ir K. B.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, šiltnamyje, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti, iš kanapių sėklų lysvėje bei vazonėlyje išaugino du kanapių augalus – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 2,053 g, Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 0,4 % ir laikė jas iki 2022 m. birželio 1 d. 22.10 val., kuomet atliktos kratos metu policijos pareigūnai jas rado ir paėmė, tokiu būdu, turėdamas tikslą parduoti neteisėtai laikė ir pardavė narkotines medžiagas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. B. gynėjo advokato Edgaro Jautakio skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde iš esmės neginčijama nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ar jų kvalifikacija, tačiau nuteistojo gynėjas nesutinka su E. B. paskirta bausme teigdamas, kad yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatyme numatytą – laisvės apribojimo bausmę arba vadovaujantis tuo pačiu straipsniu paskirti mažesnį nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį ir pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas jos vykdymą atidėti.

7. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimo klausimas yra bylą pirmąja instancija nagrinėjančio teismo kompetencija. Apeliacinės instancijos teismas sugriežtinti arba sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę gali tik nustatęs, kad žemesnės instancijos teismas neįvertino arba netinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė aiškiai per griežtą arba per švelnią ir dėl to atitinkamai neteisingą bausmę.

8. Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies bei BK 54 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Taip pat teismas, laikydamasis BK 61 straipsnio nuostatų, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį bei nustato skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

9. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama neperžengiant BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų. Jeigu nuteistajam inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, BK 54 straipsnio 3 dalyje teismui įtvirtinta teisė motyvuotai paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę. Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu bausmė nuteistajam gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais nustačius, kad dėl tam tikrų aplinkybių straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmės skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas. Visgi, Konstitucinis Teismas yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi pareigą švelnesnės nei įstatymo numatyta bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusiojo asmens, visuomenės ir valstybės interesai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

11. Teisėjų kolegija susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus argumentus bei apeliacinio skundo motyvus sprendžia, kad apylinkės teismas individualizuodamas nuteistajam paskirtą bausmę teisės taikymo klaidų nepadarė ir vadovaudamasis BK 41, 54 straipsnio nuostatomis parinko tinkamą, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį bei dydį. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad nuteistojo gynėjo prašymas paskirti švelnesnę nei numato įstatymas bausmę E. B. buvo nagrinėjamas ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kuriame motyvuotai buvo nutarta šio bausmę švelninančio instituto nuteistojo atžvilgiu netaikyti.

12. Visų pirma, iš šios nutarties 10 punkte aptartos teismų praktikos matyti, kad skiriantis bausmę teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatas, sudarančias galimybę nuteistajam paskirti kitą, nei jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, visų pirma turi įvertinti ar yra sąlygos taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, o nenustačius tokios galimybės, tik tuomet analizuoti ar yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad šios taisyklės apylinkės teismas laikėsi tinkamai.

14. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be to, nebuvo nustatyta nei viena BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga, t. y. nenustatyta, kad: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba; 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba; 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba; 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba; 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba; 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Taigi, akivaizdu, kad nesant BK 62 straipsnyje įtvirtintų nuostatų taikymo visumos, švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė vadovaujantis šiomis nuostatomis negalėjo būti paskirta, ką tinkamai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

16. Be kita ko, siekiant taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, būtina nustatyti, jog padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymų leidėjo baudžiamojo įstatymo už darytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020). Taip pat siekiant nustatyti ar konkrečiu atveju gali būti taikomos aptariamo įstatymo nuostatos, ne mažiau svarbu įvertinti ir kaltininko asmenybę, kuri leistų daryti išvadą, jog net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018).

17. Nors apelianto skunde teigiama, kad E. B. būdamas pilnametis vis tik nesuvokė dėl savo teisei priešingų veiksmų galinčių kilti teisinių pasekmių ir viso baudžiamojo proceso metu galėjosi bei šiuo metu yra pakeitęs savo požiūrį, t. y. pradėjo dirbti, moka mokesčius ir gydosi priklausomybės ligą, tačiau apygardos teismo vertinimu, priešingai nei nurodyta skunde, nagrinėjamu atveju šios aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskiriant nuteistajam BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytą bausmę – laisvės apribojimą. Kaip teisingai pažymėjo skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, nuteistasis padarė net dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), buvo nustatytos ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktuose. E. B. įvykdyti nusikaltimai yra susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, t. y. nuteistasis ne tik laikė narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti, tačiau parduodamas ir už tai gaudamas atlygį jas realiai platino kitiems asmenims, iš kurių vienas buvo nepilnametis. Pritartina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms, kad narkotinių medžiagų platinimas daro itin didelę žalą visuomenei bei atskiriems jos nariams, skatina priklausomybės ligų plitimą, juolab narkotinės medžiagos buvo parduotos pakankamai jauno amžiaus asmenims. Apygardos teismas negali sutikti su apelianto skundo teiginiu, kad E. B. nesuvokė dėl jo daromų nusikalstamų veikų jam galinčių kilti pasekmių, nes praeityje dar būdamas nepilnametis jis jau buvo teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendis), o būtent kanapėmis, be to, už disponavimą narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. teismo baudžiamasis įsakymas) dar kartą buvo nuteistas ir iki priimant šį skundžiamą nuosprendį. Be to, E. B. du kartus baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 ir 2 dalis, t. y. už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, bei to darymą pakartotinai (4 t., b. l. 82–90). Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis su teisėsaugos institucijomis susiduria ne pirmąjį kartą, praeityje yra patrauktas tiek baudžiamojon, tiek administracinėn atsakomybėn, todėl abejoti, kad nuteistasis galėjo nesuvokti jam galinčių kilti teisnių pasekmių dėl jo daromų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo.

18. Bylą nagrinėjant apygardos teisme, posėdžio metu grįsdamas savo poziciją nuteistojo gynėjas taip pat pateikė 2023 m. lapkričio mėnesio psichologo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje iš esmės teigiama, kad tiriamasis E. B. negeba pilnai ir adekvačiai įvertinti socialines aplinkybes, apsunkintai gali numatyti galimas savo veiksmų pasekmes, kas turi įtakos jo priimamiems klaidingiems sprendimams (6 t., b. l. 21–22), tačiau dar ikiteisminio tyrimo metu gautoje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. gruodžio 15 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog E. B. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (4 t., b. l. 97–98). Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, E. B. nusikalstamų veikų padarymo metu suvokė savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, nuteistojo elgesys šių nusikalstamų veikų įvykdymo metu buvo sąmoningas, jis suprato savo elgesio neteisėtą pobūdį, bei jau būdamas teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis neabejotinai suvokė jam galinčias kilti pasekmes. Svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis po jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, savo elgesio nekeitė, tuo tarpu priešingai, šią baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti apylinkės teismui (byla Kauno apylinkės teisme gauta 2022 m. gruodžio 29 d.), toliau darė nusikalstamas veikas, nes Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, t. y. už tai, kad 2023 m. kovo 19 d. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį augalinės kilmės narkotinių medžiagų – kanapių.

19. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale konsultuotas/gydytas nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. dėl (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 92). Nors apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodė, kad nuteistasis gydosi priklausomybę narkotinėms medžiagoms ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos tesime buvo pateiktas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo 2023 m. lapkričio 24 d. medicinos dokumentų išrašas iš kurio matyti, kad E. B. lankėsi ambulatoriniame skyriuje gydytojo psichologo konsultacijoje, kurios metu greitasis nustatymo testas narkotinių medžiagų kontrolei buvo neigiamas (6 t., b. l. 23), tačiau nuteistasis dar būdamas nepilnametis jau turėjo problemų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir ne tik jų tinkamai nesprendė, bet galiausiai narkotines medžiagas pradėjo platinti kitiems asmenims. Atmetant apelianto skundo argumentą dėl tikslingumo nuteistajam skirti laisvės apribojimo bausmę, aukštesnės instancijos teismas akcentuoja, kad nuteistajam ankstesniais teismų procesiniais sprendimais buvo paskirtos švelnesnės bausmės – bauda (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu), viešieji darbai (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu), kuri Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi buvo pakeista laisvės apribojimo bausme, tačiau šios švelnesnės bausmės nuteistojo nesulaikė nuo tolimesnių nusikalstamų veikų darymo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo daromos nusikalstamos veikos tik sunkėjo, t. y. iki šių dviejų sunkių nusikaltimų padarymo jis buvo teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti (BK 259 straipsnio 1 dalis, nesunkus nusikaltimas) bei už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 straipsnio 2 dalis, nesunkus nusikaltimas). Aplinkybė, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, jau buvo įvertina pirmosios instancijos teismo pripažįstant tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tuo tarpu vertinant nuteistojo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas visų aukščiau įvardintų duomenų kontekste, apygardos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju tai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

20. Pritartina ir skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms, kad nors nuteistasis yra jauno amžiaus bei šiuo metu dirba, tačiau E. B. turėdamas tikslą platinti laikė daugiau nei 135 g narkotinių medžiagų – kanapių, įvairiose vietose – savo automobilyje, namuose adresu (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate adresu (duomenys neskelbtini), be to šiltnamyje esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš kanapių sėklų lysvėje bei vazone išaugino du kanapių augalus – kanapes (antžemines dalis). Nuteistasis narkotines medžiagas išplatino trims asmenims už piniginį atlygį, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas paaiškino, kad narkotines medžiagas įsigijo susisiekęs su jam nepažįstamu asmeniu per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę, nurodė, kad narkotines medžiagas pirko savo reikmėms ir platinimui, galvojo, kad lengvu būdu galės užsidirbti pinigų, įsigydavo mažiausiai po 50 g, be to, nurodė, kad narkotines medžiagas pardavinėjo ne pirmą kartą (5 t., b. l. 91). Šios aplinkybės apylinkės teismui pagrįstai leido daryti išvadas, kad nuteistasis veikė tikslingai, tai nebuvo atsitiktinio pobūdžio nusikalstamos veikos, nusikalstamų veikų padarymo metu E. B. oficialiai nedirbo, o tai patvirtina, jog narkotinių medžiagų platinimas buvo jo pajamų šaltinis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tiek nuteistojo nusikalstamų veikų pavojingumas, jų įvykdymo pobūdis, tiek E. B. asmenybė neleidžia daryti išvados, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga ar neproporcinga.

21. Taip pat pažymėtina, kad nuteistajam už abi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė – po 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo už kiekvieną nusikalstamą veiką, o šias bausmes subendrinus ir įvertinus, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, buvo pritaikytas ir BK 64¹ straipsnis vienu trečdaliu sumažinant subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių bausmę skiriant galutinę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nors apeliantas skunde teigia, kad vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis yra pagrindas nuteistajam paskirti dar švelnesnę laisvės atėmimo bausmę bei jos vykdymą atidėti vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, tačiau aukštesnės instancijos teismas su šiais nuteistojo gynėjo skundo argumentais sutikti negali. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Šiuo atveju nuteistojo padarytos dvi nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra įtvirtintos BK XXXVII skyriuje, taigi už šios nusikalstamos veikos padarymą dalinis bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas. Apelianto nuomone, sistemiškai aiškinant baudžiamąjį įstatymą, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatose yra nuoroda į bausmės paskirtį, kuri reglamentuota BK VII skyriaus 41 straipsnyje, o BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog bausmės vykdymas pagal, be kita ko, BK 75 straipsnio 3 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, nuteistojo gynėjas skunde daro išvadą, kad šiuo atveju BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos net ir asmeniui inkriminuojant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Visgi, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apeliantas pateikia subjektyvią BK nuostatų interpretaciją, siekdamas palankesnės teisinės padėties savo ginamajam, tačiau toks teisės aiškinimas negali paneigti BK 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto imperatyvo, kuriame specifiškai įvardijamos nusikalstamos veikos, įtvirtintos atitinkamuose BK skyriuose, už kurių padarymą negali būti taikomas net ir dalinis bausmės vykdymo atidėjimas. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo E. B. atžvilgiu vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies punktu dar labiau švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar juo labiau jos vykdymą atidėti.

22. Aukštesnės instancijos teismo požiūriu, reali laisvės atėmimo bausmė E. B. neabejotinai sukels tam tikrus neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, tačiau šiuo atveju tai negali būti itin prioretizuojama, nes asmenys apie jiems galinčias kilti teisines pasekmes už nusikalstamų veikų darymą yra informuojami tai įtvirtinant įstatymuose. Nuteistajam paskirta pernelyg švelni bausmė, vertinant ją padarytų nusikalstamų veikų ir nuteistojo asmenybės kontekste, iš esmės paneigtų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų prasmę. Kaip jau minėta, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai net ir minimalios nuteistajam inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui. Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą E. B. skirti kitą, straipsnio sankcijoje nenumatytą bausmę, arba skirti dar mažesnę, nei šiuo metu paskirtoji, laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

23. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę ją tinkamai individualizavo, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus, taigi nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo tenkinti jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl jis yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. B. gynėjo advokato Edgaro Jautakio skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.