Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Renaldo Žalio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-40937-16, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., teista: 2015 m. rugpjūčio 27 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį keturių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti 40 val. visuomenės labui; 2016 m. vasario 2 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmes atlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2016 m. rugpjūčio 29 d., apie 01.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini) k. 7, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., priklausančiame L. B., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, plastmasiniu kibiru vieną kartą trenkdama D. B., su kuriuo bendrai gyvena neįregistravusi santuokos, į kairę ranką, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui nukentėjusiajam D. B.

D. S. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir ją apklausus kaip įtariamąją, ji kalta prisipažino visiškai. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. naktį, kiek buvo tiksliai valandų pasakyti negali, maždaug apie 01.00 val., grįžo namo. Jos sugyventinis D. B. tuo metu buvo savo kambaryje, galbūt žiūrėjo televizorių. D. B. ant jos pradėjo rėkti, kad ji ilgai vaikščioja, girta grįžo namo. Ji labai supyko ir norėjo pyktį išlieti, dėl to verandoje apvertė komodą, virtuvėje ant žemės numetė stiklinę, tada išgirdo, kad sugyventinis D. B. kviečia policiją. Kai policija atvažiavo, ji jau buvau nusiraminusi. Po kiek laiko, kai išvažiavo policija, su sugyventiniu D. B. vėl susipyko dėl to, kad jis kvietinėja policiją, supykusi paėmė pamazgų kibirą, kuris buvo virtuvėje, ir nuėjo į kambarį, kur miegojo sugyventinis, apipylė jį pamazgomis, kibiru trenkė vieną kartą per ranką. Neužilgo atvažiavusi policija ją išvežė į areštinę. Daugiau papasakoti nieko negali, nes ne viską atsimena, buvo labai apsvaigusi nuo alkoholio (b. l. 45-46).

Kaltinimas D. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje grindžiamas šiais duomenimis:

Nukentėjusiojo D. B. parodymais. Jis parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. naktį, maždaug apie 01.00 val. namo grįžo sugyventinė D. S., kuri pas draugus gėrė alkoholį. Jis tuo metu buvo savo kambaryje ir miegojo. D. S. įėjo į jo kambarį, bandė jį prikelti, nutempė antklodę, tačiau jis nesikėlė. Tada D. S. pradėjo mėtyti virtuvėje ir verandoje daiktus. Jis toliau gulėjo lovoje, išsigando ir iškvietė policiją. Policijai atvažiavus ,D. S. nusiramino. Pareigūnams išvažiavus, sugyventinė paėmė pamazgų kibirą, kuris buvo virtuvėje, atėjo į jo kambarį ir apipylė jį pamazgomis, kibiru trenkė per kairiąją ranką. Dėl smūgio jis patyrė fizinį skausmą ir vėl iškvietė policiją (b. l. 17-18, 19-21).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra namas, adresu (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k.. Virtuvėje ant grindų mėtosi stiklo šukės. Kitame kambaryje yra sofa lova. Ant lovos, fotelio ir miegamojo grindų mėtosi netvarkingai sumesti daiktai, rūbai, patalynė ir lova supilta neaiškiu skysčiu, turinčiu specifinį kvapą. Kairėje lovos pusėje, prie lango, ant grindų matosi šlapumo ir įvairių atliekų dėmė (b. l. 10-15).

Įvertinus aukščiau nurodytus įrodymus laikytina, kad D. S. 2016 m. rugpjūčio 29 d., apie 01.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., priklausančiame L. B., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, plastmasiniu kibiru vieną kartą trenkdama D. B., su kuriuo bendrai gyvena neįregistravusi santuokos, į kairę ranką, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui nukentėjusiajam D. B., todėl tokia jos veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajai gali būti skiriama arešto bausmė.

D. S. veikoje jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui, veiką padarė būdama recidyviste (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Prokuroras prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti D. S. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai už šios nusikalstamos veikos padarymą arešto bausmę 60 parų. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę arešto bausmę 40 parų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į skirtiną galutinę bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. 2.30 val. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. 15.10 val. (viena laikino sulaikymo para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto bausmės parai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 72¹ straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens D. B. ir nesiartinti prie jo arčiau kaip dvidešimt metrų, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatant vieneriems metams nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamoji sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 49-51, 52-53).

Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis).

Parenkant bausmę ir jos dydį D. S., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltinamosios atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, D. S. yra teista, teistumas neišnykęs (b. l. 29-31), praeityje bausta administracine tvarka (b. l. 32-35). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis susijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu ir jos dydis yra tinkami.

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, D. S. savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad D. S. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą šeimos nariui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens D. B. ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens D. B. arčiau kaip dvidešimt metrų, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatant vieneriems metams nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

D. S. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikyta nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. 2.30 val. (b. l. 38) iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. 15.10 val. (b. l. 40). Atsižvelgiant į tai, šis laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į jai skirtiną bausmę. Laikytina, kad D. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas yra viena para (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47-48), paliktina galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti paskirtą bausmę - panaikintina.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai arešto bausmę 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. skirti galutinę arešto bausmę 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. S. paskirtą galutinę bausmę įskaityti jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. 2.30 val. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. 15.10 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto bausmės parai.

D. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, D. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens D. B. ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens D. B. arčiau kaip dvidešimt metrų, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatant vieneriems metams nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti D. S., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamosios reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (tame tarpe ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.