Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-236-739/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-04-04
Bylos Nr.: eI-236-739/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00237-2018-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas: Panevėžio apygardos, Panevėžio apygardos prokuratūros
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Utenos skyriaus, A. G., A. T., E. Š.

Kategorijos

18.5.1Miškai ir vandens telkiniai
18.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI-236-739/2019Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00237-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 18.5.1; 18.6.2; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 4d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,

dalyvaujant pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovui prokurorui Remigijui Senkui,

atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Utenos skyriaus, atstovui L. K.,

atsakovams A. G., A. T., E. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą dėl sprendimų panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimų dalių, dovanojimo sutarčių, jų dalių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Utenos skyriaus, M. S., V. S., N. S., A. G., A. T., V. L., S. I., V. B., D. V., V. O. J., A. B., E. Š., S. D., G. G.-B., V. G., A. S. V. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą(toliau - ir prokuroras, ir pareiškėjas), į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus kreipėsi pareiškimu, kurį galutinai sutikslinęs(toliau – pareiškimas) prašė: 1) Panaikinti Utenos apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 13-18724 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo E.Š. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 10,76 ha vandens telkinio dalį (vertė 11190 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype (duomenys neskelbtini) Nr. 92 (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 13-26639 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo V. L. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 0,25 ha vandens telkinio dalį (vertė 260 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 3)panaikinti Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 13-26640 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo V. G. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 0,16 ha vandens telkinio dalį (vertė 166 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 4)panaikinti Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 13-26641 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo S. D. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 2,94 ha vandens telkinio dalį (vertė 3058 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 5)panaikinti Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 13-26675 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo J. J. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 0,31 ha vandens telkinio dalį (vertė 322 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 6)panaikinti Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 13-26676 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo A. R. S. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 0,98 ha vandens telkinio dalį (vertė 1019 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 7)panaikinti Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 13-26677 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo Z. G. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 2,05 ha vandens telkinio dalį (vertė 2132 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 8)panaikinti Utenos apskrities viršininko 2009 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 13-28521 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo B. B. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 4,50 ha vandens telkinio dalį (vertė 4685 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 9)panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 41S-297 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ dalį, kuria D. V. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,24 ha (vertė 1292 Lt) vandens sklypo dalį 34,60 ha dydžio vandens ūkio paskirties žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ežeras (duomenys neskelbtini)), naudojimo būdas – bendrojo naudojimo vandens telkiniai, esančiame (duomenys neskelbtini) (1.2 punktas); 10)pripažinti negaliojančia 2018 m. gegužės 22 d. Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutarties, patvirtintos Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Giruckienės, notarinio registro Nr. 2537, dalį dėl dovanojimo 303/3460 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 11)pripažinti negaliojančia 2018 m. vasario 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Giruckienės, notarinio registro Nr. 645, dalį dėl paveldėjimo 31/3460 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 12)pripažinti negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 22 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės Aldonos Kundrotienės, notarinio registro Nr. K1AK-6009, dalį dėl paveldėjimo 124/3460 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. G. paveldėjo 93/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o A. T. - 31/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 13)pripažinti negaliojančia 2013 m. liepos 26 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaro Tomo Petro Vėlyvio, notarinio registro Nr. TPV-3930, dalį dėl paveldėjimo 450/3460 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 14)pripažinti negaliojančia 2009 m. spalio 16 d. Privačios žemės dalies (vandens telkinio) sklypo dovanojimo sutartį, patvirtintą Utenos rajono 1-ojo notaro biuro notarės Dalios Malinauskienės, notarinio registro Nr. DM-4974, kuria buvo padovanota 1/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 15)pripažinti negaliojančia 2008 m. gruodžio 11 d. Privačios žemės dalies (vandens telkinio) sklypo dovanojimo sutartį, patvirtintą Utenos rajono 1-ojo notaro biuro notarės Dalios Malinauskienės, notarinio registro Nr. DM-9891, kuria buvo padovanota 22/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 16)pripažinti negaliojančia 2012 m. lapkričio 19 d. Dovanojimo sutartį, patvirtintą Utenos rajono 3-iojo notaro biuro notarės Nastazijos Kaziūnienės, notarinio registro Nr. NK-3069, kuria buvo padovanota 124/3460 dalis žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 17)pripažinti negaliojančiu 2009 m. sausio 29 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patvirtintą Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės Laimos Aidukaitės, notarinio registro Nr. 235, kuriuo buvo paveldėta 205/3460 dalis žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 18)pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 15 d. Žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, patvirtintą Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarės D. Praniauskienės, notarinio registro Nr. DP-1781, kuria buvo padovanota 303/3460 dalis žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 19)grąžinti Lietuvos valstybei M. S. 303/3460 dalis, V. O. J. 31/3460 dalis, A. G. 93/3460 dalis(dėl rašymo apsirikimo buvo įrašyta 31/3460), A. T. 31/3460 dalis, A. B. 450/3460 dalis, S. D. 294/3460 dalis, V. L. 2/3460 dalis, S. I. 1/3460 dalį, V. B. 22/3460 dalis, V. G. paveldėtojams G. G.–B., V. G., A. S. V. priklausančias 16/3460 dalis, E. Š. 1076/3460 dalis vandens ūkio paskirties žemės sklypo (ežero (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 20)priteisti iš Lietuvos valstybės M. S. 3 756,85 Eur, S. I. 12,40 Eur, V. B. 304,57 Eur, A. G. 1287,49 Eur, A. T. 429 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas pareiškime ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2018 m. birželio 15d. Panevėžio apygardos prokuratūra (toliau – ir Prokuratūra) gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir NŽT)Utenos skyriaus prašymą, kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo. Pareiškėjo teigimu, gavus NŽT Utenos skyriaus prašymą, jis į teismą kreipėsi nepraleisdamas įstatymų nustatyto termino. Pagal pareiškime išdėstytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktą medžiagą, prokuroras nustatė, kad Utenos apskrities viršininko sprendimais atsakovams ir asmenims, kurių teisės ir pareigos perėjo atsakovams, įvairiomis dalimis buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ežerą, esantį (duomenys neskelbtini). Vėliau daugelio asmenų, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į vandens ūkio paskirties žemės sklypus, nuosavybės teisės į šiuos sklypus((duomenys neskelbtini) ežero dalis) paveldėjimo, dovanojimo sandorių pagrindu perėjo kitų asmenų – atsakovų šioje byloje nuosavybėn. Pareiškėjas paaiškino, kad remiantis 1922-1939metų archyvinių dokumentų duomenimis (duomenys neskelbtini) ežeras iki 1940m. žemės nacionalizacijos priklausė Lietuvos valstybei. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos(toliau – Konstitucija) 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau – Civilinis kodeksas) 4.7 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo(toliau – Žemės įstatymas)6 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo(toliau – Vandens įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, straipsnio 2 dalies 9 punktu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas)13 straipsniu ir kitų teisės aktų nuostatomis, visos valstybės bei visuomenės interesu išsaugoti valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių išimtinę valstybės nuosavybę, prokuroras teigia, kad Utenos apskrities viršininko sprendimai dėl (duomenys neskelbtini) ežero dalių privatizavimo turi būti pripažinti prieštaraujančiais imperatyvioms Konstitucijos ir įstatymų nuostatoms bei naikintini, o jų pagrindu sudaryti sandoriai pripažintini negaliojančiais, vandens ūkio paskirties žemės sklypus grąžinant Lietuvos Respublikai. Pareiškėjo siūlymu, tiems turto įgijėjams, kurie nebuvo išreiškę valios perleisti gautus vandens ūkio paskirties žemės sklypus, nuosavybės teisių atkūrimas turi būti sprendžiamas Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka, o tiems ginčo sklypų paskutiniams įgijėjams, kurie žemės sklypus įgijo dovanojimo sandorių pagrindu, arba paveldėjo palikėjams padovanotus žemės sklypus, atlygintina iš jų paimamo turto vertė. Pareiškėjas prašo pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos ir atsakovės Nacionalinė žemės tarnybos, atstovaujamos Utenos skyriaus, atstovas atsiliepime ir teismo posėdyje su pareiškėjo pareiškimu sutiko, prašė pareiškimą tenkinti. Atstovas paaiškino, kad NŽT, vadovaudamasi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ėmėsi vertinti sprendimų, kuriais piliečiams buvo atkurtos nuosavybės teisės į vandens telkinius, iki 1940 m. priklausiusius valstybei, teisėtumą. Nagrinėjamu atveju, NŽT, nustačiusi sprendimų dėl (duomenys neskelbtini) ežero privatizavimo, neteisėtumą, nedelsdama kreipėsi dėl jų panaikinimo į prokuratūrą. Atsiliepime išdėstytais argumentais atsakovių atstovas iš esmės pritarė pareiškėjo pareiškime nurodytiems argumentams. Atstovas pabrėžė, kad panaikinus ginčijamus sprendimus, pripažinus negaliojančiais šių sprendimų pagrindu sudarytus paveldėjimo teisės liudijimus ir dovanojimo sutartis bei atsakovams grąžinus vandens ūkio paskirties sklypus valstybei, bus laikoma, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas atsakovams nėra pasibaigęs bei bus sprendžiama dėl atsakovų nuosavybės teisių atkūrimo teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovas E. Š. atsiliepimais į pareiškimą ir teismo posėdyje su pareiškėjo pareiškimu sutiko iš dalies. Atsakovas atsiliepimuose ir teismo posėdyje paaiškino, kad už laikotarpį nuo 2007 metų jis bendroje sumoje patyrė 582,68 Eur išlaidų, mokėdamas žemės mokestį už vandens ūkio paskirties žemės sklypą, į kurį jam buvo atkurta nuosavybės teisė prokuroro ginčijamu Utenos apskrities viršininko sprendimu. Todėl atsakovas prašo jam atlyginti patirtas išlaidas ir informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją, kad atsakovą atleistų nuo žemės mokesčio už 2018 metus. Atsakovas mano, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi būti įpareigota per 30 dienų nuo ginčijamo 2006m. gruodžio 29d. Utenos apskrities viršininko sprendimo, kuriuo jam buvo atkurta nuosavybės teisė į vandens ūkio paskirties žemės sklypą, panaikinimo atkurti atsakovui nuosavybės teisę į lygiavertį miško paskirties žemės sklypą ar sklypus, juos neatlygintinai perduodant atsakovo nuosavybėn, įskaitant ir sklypus iš laisvo valstybinės žemės fondo, numatyto aukcionams.

Atsakovai A. G. ir A. T. teismui pateiktame šių abiejų atsakovų atsiliepime ir teismo posėdyje su pareiškimu sutiko ir prašė pareiškimą tenkinti ir priteisti jiems pareiškime piniginę kompensaciją už valstybei grąžinamą turtą.

Atsakovas A. B. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu sutiko ir prašė pareiškimą tenkinti, tačiau grąžinus valstybei jo iš B. B. pagal 2013m. liepos 26d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėtą 4,50 ha (duomenys neskelbtini) ežero dalį, jam neturėtų būti mokama kompensaciją už paimamą turtą, bet nuosavybės teisės būtų atkuriamos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas prašo priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos 363 Eur dydžio išlaidas, kurias atsakovas patyrė, apmokėdamas advokato paslaugas surašant atsiliepimą. Atsakovas nurodė. kad teismo posėdžiuose nedalyvaus.

Kiti atsakovai atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės yra šios. Pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis, (duomenys neskelbtini) ežeras, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotas kadastre 2003-03-21. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) ežero – vandens ūkio paskirties žemės sklypo kadastro numeris yra (duomenys neskelbtini), jis yra (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, jo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktų archyvinių dokumentų: 1939m. gegužės 25d. Labanoro miškų urėdijos valstybinių ežerų sąrašo, 1939m. gegužės 25d. Labanoro miškų urėdijos valdinių ežerų sąrašo (prie administracinės bylos pridėtos Žemės tvarkymo bylos 9,14 lapai) duomenimis nustatyta, kad ežeras (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. nuosavybės teise priklausė valstybei.

Utenos apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 13-18724 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ E. Š. atkurtos nuosavybės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 10,76 ha vandens telkinio dalį (vertė 11190 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. 92 (duomenys neskelbtini), valdomame bendrosios dalinės nuosavybės teise su Utenos apskrities viršininko administracija.

Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 13-26639 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ V. L. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 0,25 ha vandens telkinio dalį (vertė 260 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valdomame su E. Š., S. D., Z. G., V. G., J. J., A. R. S. ir Utenos apskrities viršininko administracija.

2008 m. gruodžio 11 d. Privačios žemės dalies (vandens telkinio) sklypo dovanojimo sutartimi, patvirtinta Utenos rajono 1-ojo notaro biuro notarės Dalios Malinauskienės, notarinio registro Nr. DM-9891, V. L. padovanojo V. B. 0,2200 ha iš V. L. nuosavybės teise priklausančio 0,2500 ha žemės sklypo dalies, tai yra 22/3460 dalį (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

2009 m. spalio 16 d. Privačios žemės dalies (vandens telkinio) sklypo dovanojimo sutartimi, patvirtinta Utenos rajono 1-ojo notaro biuro notarės Dalios Malinauskienės, notarinio registro Nr. DM-4974, V. L. padovanojo S. I. 0,0100 ha žemės sklypo dalį iš V. L. nuosavybės teise priklausančio 0,0300 ha žemės sklypo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje iš 34.6000 ha žemės sklypo, tai yra padovanojo 1/ 3460 dalį (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

V. L. nuosavybės teise valdo 2/3460 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 13-26640 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ V. G. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 0,16 ha vandens telkinio dalį (vertė 166 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valdomame su E. Š., S. D., Z. G., V. L., J. J., A. R. S. ir Utenos apskrities viršininko administracija.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuosavybės teisė į V. G. nuosavybėn perduotą (duomenys neskelbtini) ežero dalį Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėtoja buvo jo žmona A. M. G. Ji mirė (duomenys neskelbtini), o jos turto paveldėtojai yra V. G., G. G.-B., E. G., miręs (duomenys neskelbtini), kurio palikimą priėmė A. S. V.. Paveldėjimo teisė į (duomenys neskelbtini) ežero dalį nėra įforminta įstatymų nustatyta tvarka.

Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 13-26641 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ S. D. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 2,94 ha vandens telkinio dalį (vertė 3058 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valdomame su E. Š., J. J., V. L., V. G., A. R. S., Z. G. ir Utenos apskrities viršininko administracija.

Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 13-26675 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ J. J. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 0,31 ha vandens telkinio dalį (vertė 322 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valdomame su E. Š., S. D., V. L., V. G., A. R. S., Z. G. ir Utenos apskrities viršininko administracija.

Pagal 2018 m. vasario 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Giruckienės, notarinio registro Nr. 645, 2 punktą, V. O. J. paveldėjo iš J. J. 31/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 13-26676 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ A. R. S. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 0,98 ha vandens telkinio dalį (vertė 1019 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valdomame su E. Š., S. D., V. L., V. G., J. J., Z. G. ir Utenos apskrities viršininko administracija.

Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 13-26677 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ Z. G. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą -2,05 ha vandens telkinio dalį (vertė 2132 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valdomame su E. Š., S. D., V. L., V. G., J. J., A. R. S. ir Utenos apskrities viršininko administracija.

Pagal 2009 m. sausio 29 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patvirtintą Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės Laimos Aidukaitės, notarinio registro Nr. 235, A. R. S. paveldėjo iš Z. G. 205/3460 dalis žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

2009 m. gegužės 15 d. Žemės sklypo dalies dovanojimo sutartimi, patvirtinta Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarės D. Praniauskienės, notarinio registro Nr. DP-1781, A. R. S. padovanojo V. S. 303/3460 dalis žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

2018 m. gegužės 22 d. Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartimi, patvirtinta Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Giruckienės, notarinio registro Nr. 2537, dovanotojai V. S. ir N. S. dovanojo apdovanotajai M. S. 303/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (2.1.1.sutarties punktas).

Utenos apskrities viršininko 2009 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 13-28521 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ B. B. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 4,50 ha vandens telkinio dalį (vertė 4685 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valdomame su E. Š., J. J., V. L., V. G., A. R. S., Z. G., S. D. ir Utenos apskrities viršininko administracija.

Pagal 2013 m. liepos 26 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patvirtintą Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaro Tomo Petro Vėlyvio, notarinio registro Nr. TPV-3930, A. B. paveldėjo B. B. turtą - 450/3460 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 41S-297 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 1.2 punktu D. V. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 1,24 ha (vertė 1292 Lt) vandens sklypo dalį 34,60 ha dydžio vandens ūkio paskirties žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ežeras (duomenys neskelbtini)), naudojimo būdas – bendrojo naudojimo vandens telkiniai, esančiame (duomenys neskelbtini).

2012 m. lapkričio 19 d. Dovanojimo sutartimi, patvirtinta Utenos rajono 3-iojo notaro biuro notarės Nastazijos Kaziūnienės, notarinio registro Nr. NK-3069, D. V. padovanojo G. T. 124/3460 dalis žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Pagal 2013 m. rugpjūčio 22 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patvirtintą Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės Aldonos Kundrotienės, notarinio registro Nr. K1AK-6009, A. G. paveldėjo iš G. T. 93/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o A. T. paveldėjo 31/3460 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)(7 punktas)

Toliau įvardinti Utenos apskrities viršininko sprendimai ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo bendrai vadinami sprendimais, o įvardinti paveldėjimo teisės liudijimai ir dovanojimo sutartys bendrai vadinami paveldėjimo teisės liudijimais ir dovanojimo sutartimis.

Byloje sprendžiamas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, keliamas ginčas dėl sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ežero dalis, bei šių sprendimo pagrindu išduotų paveldėjimo teisės liudijimų dalių ir sudarytų dovanojimo sutarčių, jų dalių teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą, teismas, be kita ko, imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo. Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikia viešojo intereso apibrėžimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taikant ABTĮ, viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1542-13). Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės vidaus vandenis, kurie pagal Konstituciją yra išimtinė valstybės nuosavybė, t. y. pareiškėjas kreipėsi dėl Konstitucijos saugomo intereso, priklausančio visuomenei. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų apsauga ir disponavimo jais teisėtumo klausimas yra neabejotinai susijęs su visuomenės, t. y. viešuoju interesu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje kilęs ginčas yra tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisių atkūrimo proceso užtikrinimu į ypatingą nuosavybės teisių atkūrimo objektą – vandens telkinį, todėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro ginamas interesas yra viešasis interesas, prokuroro kreipimasis į teismą nagrinėjamuoju atveju yra jo Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punkte ir 19 straipsnyje įtvirtinta pareiga.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Kiekvienu konkrečiu atveju byloje dėl viešojo intereso gynimo turi būti nustatyta nuo kokios datos turi būti skaičiuojama ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo tos dienos, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2007m. birželio 28d. nutartis byloje Nr. A8 – 660/2007; 2007m. lapkričio 5d. nutartis byloje Nr. A17-742/2007; 2008m. liepos 25d. nutartis byloje Nr. A146-335/2008; 2009m. vasario 12d. nutartis byloje Nr. A882-65/2009; 2011m. gegužės 23d. nutartis byloje Nr. A556-2907/2011; 2014m. rugpjūčio 12d. nutartis byloje Nr. A146-700/2014). Nustatant momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojama ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia, kiekvienoje konkrečioje byloje turi būti atliktas tai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių vertinimas. Šiuo atveju, terminas kreiptis į teismą turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. birželio 15d., t.y. nuo NŽT Utenos skyriaus prašymo dėl viešojo intereso gynimo reg.Nr.AP-161318, gavimo prokuratūroje dienos. Pareiškėjas pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo pateikė teismui 2018m. liepos 12d. Byloje nėra jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindą išvadoms, kad prokuroras informaciją apie viešojo intereso pažeidimą šioje ginčo situacijoje buvo gavęs anksčiau, nei iš minėto NŽT Utenos skyriaus prašymo, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas prašymą dėl viešojo intereso gynimo pateikė nepraleisdamas kreipimosi į teismą termino.

Siekiant išspręsti kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar pagrįstai ginčijamais sprendimais atkuriant nuosavybės teises asmenims perduotos vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) ežero dalys. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nekelia ginčo, ar šie asmenys iš viso turėjo teisę atkurti nuosavybės teises, jiems perduodant lygiavertį turėtajam turtą – vandens telkinio dalis.

Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės vidaus vandenys. Toks teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir kituose įstatymuose: Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte (2004m. sausio 27d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija, galiojanti nuo 2004m. vasario 21d. iki šiol), pagal kurį Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta 1-9 punktuose išvardytiems objektams, tarp jų valstybinės reikšmės vidaus vandenims, taip pat Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią, valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. Pagal Civilinio kodekso 4.7 straipsnio nuostatas, išimtine valstybės nuosavybe valstybei priklausantys daiktai yra išimti iš civilinės apyvartos. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 1997 m. liepos 23 d., 14 straipsnio 1 punktas nustato, kad vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Pagal Žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, Lietuvos valstybei išimtine tvarka priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), aiškindamas Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtintą nuostatą dėl Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančių objektų, yra konstatavęs, jog jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis; valstybė negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas).

Pagal Vandens įstatymo 3 straipsnio 40 dalį, vanduo – aplinkos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos paviršiniuose ir požeminiuose vandens telkiniuose esantį vandenį, o šio straipsnio 18 dalyje paviršinis vandens telkinys apibrėžiamas kaip indentifikuota reikšminga vandens aplinkos dalis, esanti žemės paviršiuje, tai yra: upė ar jos dalis, kanalas, ežeras, tvenkinys, kūdra, rekultivuotas į vandens telkinį karjeras.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 276 buvo patvirtinti Aplinkosauginių kriterijų, kuriais vadovaujantis vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams, sąrašas, kurio 4.5 punktu sąrašui priskirti vandens telkiniai iki 1940 m. priklausę valstybei nuosavybės teise ir į kuriuos buvę savininkai įstatymų nustatyta tvarka nėra pareiškę savo teisių. Ši nuostata su tam tikrais pakeitimais (žr. Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės departamento 2009 m. gruodžio 16 d. išvadą Nr. XIP-1318(2) „Dėl Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3, 4, 16, 19, 22, 29, 31, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto“) buvo perkelta į Vandens įstatymo 2009 m. gruodžio 17 d. redakcijos Nr. XI-580 4 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kas patvirtina valstybės nuoseklų požiūrį į minėtą kriterijų, kaip eliminuojantį teisę bet kokia forma privatizuoti vandens telkinius, priklausiusius ir priklausančius valstybei. Taigi, kriterijai, kuriais vadovaujantis paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams 2009 m. gruodžio 17 d. įstatymu Nr. XI-580 (įsigaliojo nuo 2009 m. gruodžio 28d.), buvo nustatyti įstatymu, o būtent Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-9 punktais. Vandens įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių įrašymo į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką nustato ir valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą tvirtina Vyriausybė pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą neįtraukiami paviršiniai vandens telkiniai, kurie nors ir atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka yra įgyti privačion nuosavybėn iki šio įstatymo įsigaliojimo. Vandens įstatymas buvo priimtas 1997m. spalio 21d. Nr. VIII-474, įsigaliojo nuo 1997m. lapkričio 19d.

Taigi, pagal aukščiau nurodytąjį teisinį reglamentavimą, valstybinės reikšmės vidaus vandenims priskiriami paviršiniai vandens telkiniai – ežerai, jeigu jie atitinka bent vieną iš Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose nurodytąjį kriterijų, tarp jų – iki 1940 metų priklausę valstybei nuosavybės teise (4 straipsnio 2 dalies 9 punktas), ir teisės aktų nustatyta tvarka nėra įsigyti privačion nuosavybėn iki 1997m. lapkričio 19d. Toks teisės normų aiškinimas pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1446-261/2017. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ežeras iki 1940 m. nuosavybės teise priklausė valstybei. Jis iki 1997m.lapkričio 19d. privačion nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka perleistas nebuvo, todėl, pagal Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, priskirtinas valstybinės reikšmės vidaus vandenims.

Pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas, atlyginti už negrąžinamą vandens telkinį lygiaverčiu turtu galima tik iš laisvo žemės fondo. Tokia sąlyga yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 50 punkte, kuriuo nustatyta, kad perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai miško sklypai ir vandens telkiniai projektuojami laisvos žemės fondo žemėje. Pagal Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą laisvos žemės fondas – žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskiriami prie valstybės paimtos ir išperkamos žemės ir kurių susigrąžinti natūra nepageidauja piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą <...>.

Aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo pagrindu teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) ežeras, kurio dalys, kaip lygiavertės turėtajam turtui, ginčijamais sprendimais atkuriant nuosavybės teises buvo perduotos neatlygintinai nuosavybėn E. Š., V. L., V. G., S. D., J. J., A. R. S., Z. G., B. B., D. V. sprendimų priėmimo metu turėjo valstybinės reikšmės vidaus vandenų statusą ir priklausė valstybei išimtinės nuosavybės teise, todėl negalėjo būti privačios nuosavybės teisės objektu ir privatizuotos. Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama ginčijamus sprendimus atkurti nuosavybės teises, pažeidė imperatyvias įstatymų normas, draudžiančias valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantį valstybinės reikšmės vandens telkinį perleisti privačion nuosavybėn, todėl ginčijami sprendimai naikintini kaip savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal suformuotą teisminę praktiką, neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisiniai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų išsaugojimui negali būti teikiamas prioritetas, o nustačius, kad ginčijami administraciniai sprendimai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas ir atsižvelgus į tai, kad teisėtų lūkesčių principas suponuoja, jog ginamos tik teisėtai įgytos teisės, nėra pagrindo teigti, kad neteisėtų sprendimų pagrindu nekilnojamojo turto įgijėjams gali susiformuoti teisėti lūkesčiai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2008 m. vasario 20 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-279/2011, 2012 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-59/2012).

Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja ABTĮ 94 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ginant viešąjį interesą yra svarbu panaikinti visus teisės aktus, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-65/2009). Ginčijami Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimai bei Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas sukėlė materialines teisines pasekmes, jų pagrindu buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai( jų dalys), sudarytos dovanojimo sutartys(jų dalys). Todėl patenkinus pareiškėjo pareiškimo pagrindinį reikalavimą panaikinti ginčijamus sprendimus, tenkintini ir išvestiniai reikalavimai pripažinti negaliojančiomis paveldėjimo teisės liudijimų dalis dėl vandens ūkio paskirties žemės sklypų paveldėjimo ir dovanojimo sutartis ar jų dalis.

Pareiškėjas prašo taikyti restituciją. Panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011). Atsižvelgus į tai, kad atkuriant nuosavybės teises į vandens telkinį, privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis ežeras, priskiriamas valstybinės reikšmės vidaus vandenims, restitucija taikoma natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistą turtą.

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, asmenų sąžiningumo įsigyjant ginčo žemės sklypus neginčijo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ginčo žemės sklypus įgiję asmenys būtų galėjęs numatyti su žemės sklypais susijusius sunkumus, pasinaudoti savo privilegijuota padėtimi, ar kokiu nors kitu būdu elgęsi neteisėtai. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pradėjo šį procesą, iš esmės siekdamas ištaisyti valdžios institucijų padarytą klaidą.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis skelbia, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, taikant Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį, akcentuojama, kad bet koks valdžios institucijų trukdymas naudotis nuosavybe turi būti teisėtas, būtinas visuomenės interesams ir siekiant teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios būtų proporcingos siekiamam tikslui (2006 m. gegužės 30 d. sprendimas byloje Dogrusoz ir Aslan prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 1262/02) 27 paragrafas(toliau – par.), 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Moskal prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 10373/05) 49-50 par., 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 38 par.). Naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir siekti teisėto tikslo, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Privaloma užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų, o tokios teisingos pusiausvyros užtikrinimas yra būdingas visai Konvencijai. Reikiama pusiausvyra nebus užtikrinta, jei susijusiam asmeniui teks pernelyg didelė asmeninė našta (1982 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Sporrong ir Lonnroth prieš Švediją (pareiškimai Nr. 7151/75 ir Nr. 7152/75) 69-74 par., 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumerescu prieš Rumuniją (pareiškimas Nr. 28342/95) 78 par., 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 49 par.). Kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, kad senų pažeidimų atitaisymas nesukurtų naujos neproporcingos žalos. Kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į individualias bylos aplinkybes, kad asmenys, kurie sąžiningai įsigijo nuosavybę, nepatirtų atsakomybės naštos, teisėtai tenkančios valstybei, konfiskavusiai tą nuosavybę (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 50 par.). Bet kokios valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos našta turi atitekti valstybei, o klaidos neturėtų būti ištaisomos nuo tų klaidų nukentėjusių asmenų sąskaita (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 70 par.). Konvencija turi būti taikoma ir aiškinama tokiu būdu, kad teisės ir laisvės, kurias ji garantuoja, būtų praktiškos ir efektyvios, o ne teorinės ir iliuzinės (2005 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Leyla Sahin prieš Turkiją (pareiškimas Nr. 44774/98) 136 par.).

Taigi, dėl netinkamo valdžios institucijų veikimo panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų asmens teisių į nuosavybės apsaugą, asmens teisių į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o susijusiam fiziniam asmeniui turi būti taikomi minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant restitucijos klausimus dėl asmenų, kuriems neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus (2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016). Valstybė, kurios nuosavybėn grįžta išimtine nuosavybės teise priklausantis ežeras, turi pareigą paskutiniam šio turto įgijėjui teisingai atlyginti paimamo turto vertę.

Sprendžiant dėl kompensacijos paskutiniams turto įgijėjams dydžio, be kita ko, atsižvelgtina į EŽTT jurisprudencijos nuostatas, kuriose pažymėta, kad kompensacijos sąlygos pagal atitinkamus įstatymus priklauso nuo vertinimo, ar ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į reikiamą teisingą pusiausvyrą ir, svarbiausia, ar ji neužkrauna asmeniui neproporcingos naštos (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 65 par.). Nuosavybės atėmimas nesumokėjus pagrįstai su jos verte susijusios kompensacijos paprastai laikomas neproporcingu apribojimu, nepateisinamu Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme. Pusiausvyra paprastai būna pasiekiama tais atvejais, kai asmenims, iš kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo metu (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 66 par.). Kompensacijos dėl nuosavybės teisės į žemę panaikinimo dydis turi būti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 67 par.). Tokia EŽTT suformuota pozicija remiasi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016.

Atmestinas Lietuvos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos atstovo argumentas, kad M. S., S. I., V. B., A. G. ir A. T. už valstybei grąžinamą turtą neturi būti atlyginama, nes jie žemės sklypo dalis įgijo neatlygintinų sandorių pagrindu. Nuosavybės atėmimas, nesumokėjus pagrįstai su jos verte susijusios kompensacijos, paprastai laikomas neproporcingu apribojimu, nepateisinamu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme. Restitutio in integrum (visiškas teisių atkūrimas) principo taikymas, atkuriant tik pažeistą išimtinę valstybės teisę, nepaisant arba visiškai paneigiant sąžiningo naujo teisės įgijėjo teises ir teisėtus interesus, reikštų Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugomų teisių paneigimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017). Kaip jau minėta, valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita, todėl klaidingai perduotų nuosavybės teisių panaikinimo kontekste gero valdymo principas gali ne tik valdžios institucijoms uždėti pareigą veikti greitai taisant padarytas klaidas, bet ir pareikalauti sumokėti adekvačią kompensaciją sąžiningai turtą įgijusiam turto savininkui.

Todėl (duomenys neskelbtini) ežero dalių įgijėjams pagal dovanojimo sutartis: M. S., S. I., V. B., o taip pat ir A. G. ir A. T., kurie vandens ūkio paskirties žemės sklypo dalis paveldėjo iš jas pagal dovanojimo sutartį nuosavybėn įgijusios G. T., už valstybei grąžinamą turtą restitucijos tvarka kompensuotina, atlyginant turto, kokį jie praranda, rinkos vertę turto praradimo dieną. Kadangi byloje dalyvaujantys asmenys neteikė įrodymų apie jiems priklausančių ežero dalių rinkos vertę, tai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nesant individualaus prarasto turto rinkos vertės, vertinimo paprastai turi būti remiasi Nekilnojamojo turto registre nustatyta nekilnojamo turto vidutine rinkos verte (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-247-261-2018).VĮ Registrų centro 2019m. sausio 1d. duomenimis nustatyta, kad bendro 34,60 ha ploto žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ežero) vidutinė rinkos vertė yra 50600 Eur. Todėl nustatant prieš tai įvardintiems asmenims kompensacijų už valstybei grąžinamus vandens ūkio paskirties žemės sklypus dydžius, teismas vadovaujasi šio turto nusavinimo metu esančia turto vidutine rinkos verte, kuri yra didesnė, negu buvo nurodyta pareiškėjo pareiškime. Taigi, iš Lietuvos valstybės už nusavinamus vandens ūkio paskirties žemės sklypus priteistinos kompensacijos: M. S. – 4430 Eur; S. I. – 15 Eur; V. B. - 322Eur; A. G. – 1360Eur; A. T. – 453 Eur.

Panaikinus administracinius aktus, kuriais neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į vandens ūkio paskirties žemės sklypus, atsakovams S. D., V. L., E. Š. nuosavybės teisių atkūrimo procedūra lieka nebaigta. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba turi pareigą išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo šiems asmenims klausimus. Analogiškai spręstina ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo mirusių asmenų J. J. bei V. G. vardu. Šių asmenų turto paveldėtojai ir/ar įpėdiniai atitinkamai V. O. J.; A. S.-V., V. G., G. G.– B. nėra perleidę nuosavybės teisių į J. J. ir V. G. nuosavybėn perduotas (duomenys neskelbtini) ežero dalis, todėl nuosavybės teisių atkūrimas į buvusių savininkų nekilnojamąjį turtą šių asmenų atžvilgiu taip pat turėtų būti sprendžiamas iš naujo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys: 2007m. birželio 5d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007, 2010m. vasario 5d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-47/2010; 2011m. gruodžio 16d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011).

Atsakovas E. Š. atsiliepimais ir teismo posėdyje prašė atlyginti 583,68 Eur išlaidas, patirtas už valstybei grąžinamą žemę mokant žemės mokestį, informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją, kad atsakovą atleistų nuo žemės mokesčio už 2018 metus. Tačiau Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra įtvirtinta priešpriešinio reikalavimo pareiškimo galimybė. Atsakovo reikalavimas dėl patirtų išlaidų atlyginimo yra susijęs su civilinės atsakomybės instituto teisės normų taikymu, o ne su restitucijos taikymu, todėl nėra šios bylos ginčo dalykas. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti reiškiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pagal teismui Administracinių bylų teisenos įstatymu suteiktą kompetenciją, teismas neturi pareigos informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją apie ginčo šalių mokėtinus mokesčius, atleidimą nuo jų. Be to, atsakovas prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per 30 dienų nuo 20016m. gruodžio 29d. Utenos apskrities viršininko sprendimo, kuriuo jam buvo atkurta nuosavybės teisė į šioje byloje ginčijamą vandens ūkio paskirties žemės sklypą, panaikinimo atkurti atsakovui nuosavybės teisę į lygiavertį miško paskirties žemės sklypą ar sklypus, juos neatlygintinai perduodant atsakovo nuosavybėn, įskaitant ir sklypus iš laisvo valstybinės žemės fondo, numatyto aukcionams. Šiuo aspektu aktualu yra tai, kad, panaikinus neteisėtą administracinį aktą, nuosavybės teisių atkūrimo E. Š. bus sprendžiamas iš naujo, remiantis Atkūrimo įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų nuostatomis. Teismas nėra įgalintas priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl atsakovo prašymai nagrinėjamoje byloje negali būti išspręsti.

Atsakovas A. B. yra pareiškęs prašymą priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias jo patirtas 363 Eur išlaidas, atsakovui apmokant advokatui už atsiliepimo į pareiškimą parengimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis taip pat nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas, patirtas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, bei kad, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo A. B. patirtos 363Eur išlaidos procesinio dokumento – atsiliepimo parengimui neviršijo Rekomendacijose nustatyto dydžio. Spręstina, kad atsakovas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl šioje byloje nustatytų Nacionalinės žemės tarnybos klaidų, atkuriant jam nuosavybės teises, todėl A. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti Nacionalinė žemės tarnyba.

Panaikinus pareiškėjo pareiškimu prašomus panaikinti administracinius aktus, dovanojimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimų dalis bei išsprendus restitucijos klausimą, naikinamos Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi taikytos reikalavimų užtikrinimo priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 4 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

1.Pareiškimą tenkinti.

2. Panaikinti Utenos apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 13-18724 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo E. Š. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 10,76 ha vandens telkinio dalį (vertė 11190 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. 92 (duomenys neskelbtini).

3. Panaikinti Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 13-26639 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo V. L. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 0,25 ha vandens telkinio dalį (vertė 260 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

4. Panaikinti Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 13-26640 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo V. G. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 0,16 ha vandens telkinio dalį (vertė 166 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

5. Panaikinti Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 13-26641 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo S. D. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 2,94 ha vandens telkinio dalį (vertė 3058 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

6. Panaikinti Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 13-26675 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo J. J. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 0,31 ha vandens telkinio dalį (vertė 322 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

7. Panaikinti Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 13-26676 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo A. R. S. atkurtos nuosavybės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 0,98 ha vandens telkinio dalį (vertė 1019 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

8. Panaikinti Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 13-26677 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo Z. G. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 2,05 ha vandens telkinio dalį (vertė 2132 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

9. Panaikinti Utenos apskrities viršininko 2009 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 13-28521 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo B. B. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 4,50 ha vandens telkinio dalį (vertė 4685 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

10. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 41S-297 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ dalį (1.2 punktą), kuria D. V. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą - 1,24 ha (vertė 1292 Lt) vandens sklypo dalį 34,60 ha dydžio vandens ūkio paskirties žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ežeras (duomenys neskelbtini)), naudojimo būdas – bendrojo naudojimo vandens telkiniai, esančiame (duomenys neskelbtini).

11. Pripažinti negaliojančiu 2009 m. sausio 29 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patvirtintą Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės Laimos Aidukaitės, notarinio registro Nr. 235, pagal kurią A. R. S. paveldėjo 205/3460 dalis žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

12. Pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 15 d. Žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, patvirtintą Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarės D. Praniauskienės, notarinio registro Nr. DP-1781, A. R. S. padovanojo V. S. 303/3460 dalis žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) .

13. Pripažinti negaliojančia 2018 m. gegužės 22 d. Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutarties, patvirtintos Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Giruckienės, notarinio registro Nr. 2537, dalį, pagal kurią V. S. ir N. S. padovanojo M. S. 303/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

14. Pripažinti negaliojančia 2018 m. vasario 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Giruckienės, notarinio registro Nr. 645, dalį, pagal kurią V. O. J. paveldėjo J. J. turtą-31/3460 dalį žemės sklypo,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),esančio (duomenys neskelbtini).

15. Pripažinti negaliojančia 2012 m. lapkričio 19 d. Dovanojimo sutartį, patvirtintą Utenos rajono 3-iojo notaro biuro notarės Nastazijos Kaziūnienės, notarinio registro Nr. NK-3069, pagal kurią D. V. padovanojo G. T. 124/3460 dalis žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

16. Pripažinti negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 22 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės Aldonos Kundrotienės, notarinio registro Nr. K1AK-6009, dalį dėl paveldėjimo 124/3460 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1016-8566, esančio (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. G. paveldėjo 93/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o A. T. paveldėjo 31/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

17. Pripažinti negaliojančia 2013 m. liepos 26 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaro Tomo Petro Vėlyvio, notarinio registro Nr. TPV-3930, dalį, pagal kurią A. B. paveldėjo 450/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

18. Pripažinti negaliojančia 2008 m. gruodžio 11 d. Privačios žemės dalies (vandens telkinio) sklypo dovanojimo sutartį, patvirtintą Utenos rajono 1-ojo notaro biuro notarės Dalios Malinauskienės, notarinio registro Nr. DM-9891, pagal kurią V. L. padovanojo V. B. 22/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

19. Pripažinti negaliojančia 2009 m. spalio 16 d. Privačios žemės dalies (vandens telkinio) sklypo dovanojimo sutartį, patvirtintą Utenos rajono 1-ojo notaro biuro notarės Dalios Malinauskienės, notarinio registro Nr. DM-4974, pagal kurią V. L. padovanojo S. I. 1/3460 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini).

20. Taikyti restituciją natūra:

20.1. Grąžinti Lietuvos valstybei 23,19 ha ploto vandens ūkio paskirties žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) ežero), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 2319/3460 dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje į šį sklypą, Lietuvos valstybei grąžinant šiems asmenims priklausančias žemės sklypo dalis: M. S. nuosavybės teise priklausančias 303/3460 dalis(3,03ha); O. J. nuosavybės teise priklausančias 31/3460 dalis(0,31ha); A. G. nuosavybės teise priklausančias 93/3460 dalis(0,93ha); A. T. nuosavybės teise priklausančias 31/3460 dalis(0,31ha); A. B. nuosavybės teise priklausančias 450/3460 dalis(4,50ha); S. D. nuosavybės teise priklausančias 294/3460 dalis(2,94ha); V. L. nuosavybės teise priklausančias 2/3460 dalis(0,02ha); S. I. nuosavybės teise priklausančią 1/3460 dalį(0,01ha); V. B. nuosavybės teises priklausančias 22/3460 dalis(0,22ha); E. Š. nuosavybės teise priklausančias 1076/3460 dalis(10,76ha); V. G. vardu esančias (paveldėtojai G. G.–B., V. G., A. S. V.) 16/3460 dalis(0,16ha).

20.2.priteisti iš Lietuvos valstybės kompensacijas: M. S. 4430 Eur, S. I. 15 Eur, V. B. 322 Eur, A. G. 1360 Eur, A. T. 453 Eur turtinės žalos atlyginimo.

22. Priteisti A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 363 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

23. Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 25d. nutartimi taikytas reikalavimų užtikrinimo priemones, kuriomis buvo uždrausta atsakovams V. G., a.k. (duomenys neskelbtini), G. G.-B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. S. V., a.k. (duomenys neskelbtini), įregistruoti ir perleisti nuosavybės teises į 16/3460 dalis Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); taip pat buvo uždraustas nuosavybės teisių į Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis perleidimas atsakovams: M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) – į 303/3460 dalis; V. O. J., a.k. (duomenys neskelbtini), – į 31/3460 dalis; A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), – į 93/3460 dalis; A. T., a.k. (duomenys neskelbtini),- į 31/3460 dalis; A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), - į 450/3460 dalis; S. D., a.k. (duomenys neskelbtini), - į 294/3460 dalis; V. L., a.k. (duomenys neskelbtini),- į 2/3460 dalis; S. I., a.k. (duomenys neskelbtini), - į 1/3460 dalis; V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), - į 22/3460 dalis; E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), - į 1076/3460dalis.

24. Apie reikalavimų užtikrinimo priemonių panaikinimą, įsiteisėjus sprendimui, pranešti valstybės įmonei Registrų centrui, išsiunčiant patvirtintą sprendimo kopiją.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Dalia PranckienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė