Alytaus apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims A. T., A. J. T., notarei Jūratė Ladauskaitė ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. T. ir S. T., suinteresuoti asmenys A. T., A. J. T., Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir notarė Jūratė Ladauskaitė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, ir palikimo atsiradimo vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nurodo, kad būdamas 76 metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų A. T. tėvas bei A. J. T. sutuoktinis B. T. Iki savo mirties jis apie trejus metus gyveno šiame kaime vienas, nes jo sutuoktinė, jų motina A. J. T. gyveno ir šiuo metu gyvena Alytuje.

Iki mirties B. T. jokių skolinių įsipareigojimų jų žiniomis neturėjo. Sodyboje, kurioje jis gyveno, po jo mirties tebuvo tik keletas namų apyvokos daiktų, keli baldai, ūkiniai įrankiai ir jo keletas rūbų. Tų daiktų buvo labai nedaug, nes tėvas gyveno kukliai ir daiktams reikšmės neteikė, jų nekaupė, o šeimos relikvijų neturėjo. Gyvas būdamas tėvas minėjo, jog žemę, į kurią jam buvo atkurtos nuosavybės teisės, jis pardavė ir gautus pinigus padalino jiems ir anūkams, todėl manė, kad tėvas daugiau jokio nekilnojamojo turto – žemės, neturėjo.

2020 m. gruodžio mėn. į juos kreipėsi pusbrolis A. T., kuris nurodė, kad jis drauge su jų mirusiu tėvu ir dar kitu mūsų pusbroliu G. L. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, ir kad jis nori savo dalį atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tokiu būdu pareiškėjams tapo žinoma, kad savo vardu tėvas turėjo registruoto nekilnojamojo turto. Užklausus duomenų iš viešojo registro, 2021 m. sausio 20 d. jiems tapo žinoma, kad jų tėvo B. T. vardu yra registruota 190/524 dalis 5,2400 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), į kurį jam buvo atkurtos nuosavybės teisės pagal apskrities viršininko 2004 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 15-1919. Tokiu būdu jie sužinojo, jog tėvas nebuvo pardavęs visos žemės, į kurią jam buvo atkurtos nuosavybės teisės, ir šis turtas yra jo palikimas. Per įstatymo nustatytą trijų mėnesio terminą į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi nežinojo apie tėvo vardu registruotą turtą, tačiau po jo mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdami jį faktiškai valdyti kaip savo, t. y. visą jo turtą, buvusį (duomenys neskelbtini), jie 2018 m. sausio mėn. pabaigoje po tėvo laidotuvių, nuvyko į tą sodybą ir paėmė jo likusius vertingesnius daiktus - knygas, kitus nevertingus išvežė į sąvartyną, sutvarkė namus, nes sodyba, kurioje jis gyveno paskutinius savo gyvenimo metus, buvo ne jo, o visiškai jiems svetimų žmonių, kurie leido jam iki mirties gyventi. Kadangi jie abu iš B. T. įpėdinių priėmė jo palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti, kreipiasi į teismą prašydami nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Dėl palikimo atsiradimo vietos nurodo, kad notarė Jūratė Ladauskaitė savo 2021 m. liepos 15 d. rašte Nr. S-117 „Dėl praleisto palikimui priimti termino ir palikimo atsiradimo vietos“ nurodė, kad nėra žinoma palikėjo B. T. palikimo atsiradimo vieta, nes jis mirė nedeklaravęs savo gyvenamosios vietos, todėl nėra aišku, kuris notaras turėtų tvarkyti jo paveldėjimo bylą ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl B. T. palikimo atsiradimo vietos nustatymo.

Nekilnojamasis turtas, kuris buvo mirties dieną B. T. palikimas, yra 190/524 dalys 5,2400 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kitas B. T. palikimą sudarantis kilnojamasis turtas buvo taip šiuo adresu, kur jis gyveno paskutinius tris savo gyvenimo metus. B. T. nuo 2016 m. kovo mėn. buvo prisiregistravęs VšĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro Leipalingio ambulatorijoje, kur savo gyvenamąją vietą B. T. buvo nurodęs (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra (Druskininkai) ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-03183-18 metu, siekiant nustatyti B. T. mirties priežastį, apklausė liudytoju R. L., kuris nurodė, kad 2018 m. sausio 18 d. rado B. T. kūną netoli gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta suinteresuotas asmuo A. T. parodė, kad tėvas B. T. gyveno vienas (duomenys neskelbtini), kad prieš mirtį tėvą 2018 m. sausio 15 d. nuvežė į Alytaus ligoninę patikrai dėl padarytos akies operacijos, nors bendravo su tėvu mažai. Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad nors palikėjas B. T. mirė nedeklaravęs savo gyvenamosios vietos, tačiau paskutinius keletą metų iki savo mirties jis gyveno (duomenys neskelbtini), kur buvo jo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.

Pareiškėjų atstovė advokato padėjėja K. S. teismo posėdyje palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti.

Liudytojas A. T. teismo posėdyje parodė, kad jis yra pareiškėjų pusbrolis. Pareiškėjai buvo nesutvarkę žemės paveldėjimo reikalų, nes apie palikėjo turėtą žemę nežinojo, kadangi kai jų tėvas pardavė miškus ir padalino visiems pinigus, galvojo, kad nebeliko daugiau jokio nekilnojamo turto. Kai prie keletą metų buvo susitikęs su pareiškėjais ir užklausęs, kada dalinsis žemę, tai jie nesuprato, apie kokią žemę eina kalba. Pareiškėjų tėvas gyveno (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ir jo diedukai, daug daiktų neturėjo,

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjo B. T., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), šeima yra sutuoktinė A. J. T., gimusi (duomenys neskelbtini), bei vaikai S. T., gimęs (duomenys neskelbtini), G. T., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. T., gimusi (duomenys neskelbtini), ką patvirtina 2021 m. balandžio 8 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-718 bei byloje esantys palikėjo vaikų gimimo liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2018 m. sausio 19 d. medicininio mirties liudijimo matyti, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini).

Po jo mirties liko 190/524 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), viešojo registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad palikėjas yra šios žemės bendraturtis kartu su A. T. ir G. L..

Iš testamento registro išrašo matyti, kad po pareiškėjų tėvo mirties nieks nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tam, kad pareiškėjai galėtų įgyvendinti savo paveldėjimo teises po tėvo mirties, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai savo tėvo mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai nurodo, kad jie 2018 m. sausio mėn. pabaigoje po tėvo laidotuvių nuvyko į (duomenys neskelbtini), esančią sodybą, kurioje iki mirties gyveno palikėjas, ir paėmė jo likusius vertingesnius daiktus - knygas, kitus nevertingus išvežė į sąvartyną, sutvarkė namus, nes sodyba, kurioje jis gyveno paskutinius savo gyvenimo metus, buvo ne jo, o visiškai jiems svetimų žmonių, kurie leido jam iki mirties gyventi.

Pareiškėjų nurodytas aplinkybes patvirtina A. J. T., ir A. T. atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad B. T. mirties liko namų apyvokos daiktų, baldų, ūkinių įrankių ir kitų daiktų, taip pat palikėjo asmeninių daiktų, knygų, kuriuos po jo mirties paėmė ir 2018 m. sausio mėn. išsivežė pas save pareiškėjai, liudytojas A. T., nurodydamas, kad pareiškėjams nebuvo žinoma apie po palikėjo mirties likusį turtą. Ginčo tarp įpėdinių dėl palikimo nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų nurodomi faktai egzistavo, todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), kas sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjų pareiškimo reikalavimą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl palikimo atsiradimo vietos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas B. T. nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos, ką patvirtina 2021 m. gegužės 27 d. Gyventojų registro išrašas. Iš notarės Jūratės Ladauskaitės 2021 m. liepos 15 d. rašto Nr. S-117 „Dėl praleisto palikimui priimti termino ir palikimo atsiradimo vietos“ matyti, kad nėra žinoma palikėjo B. T. palikimo atsiradimo vieta, nes jis mirė nedeklaravęs savo gyvenamosios vietos, todėl neaišku, kuris notaras turėtų tvarkyti jo paveldėjimo bylą.

Pagal CK 5.4 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (šio kodekso 2.12 straipsnis). CK 2.12 straipsnis apibrėžia fizinio asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, nurodydamas, kad ji reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma:1) vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; 2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta).

Šio straipsnio 3 dalyje, nurodoma, kad jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes.

Pareiškėjai nurodė, kad mirties dieną B. T. likęs nekilnojamas turtas - 190/524 dalys 5,2400 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra adresu (duomenys neskelbtini), o kitas B. T. palikimą sudarantis kilnojamasis turtas taip pat buvo adresu (duomenys neskelbtini), kur palikėjas gyveno paskutinius tris savo gyvenimo metus, kad palikėjas nuo 2016 m. kovo mėn. buvo prisiregistravęs VšĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro Leipalingio ambulatorijoje, kur savo gyvenamąją vietą nurodęs adresu (duomenys neskelbtini).

Šias jų nurodomas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys duomenys - suinteresuotų asmenų A. J. T. ir A. T. atsiliepimuose nurodytos aplinkybės, viešojo registro išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), VšĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro Leipalingio ambulatorijos 2021-09-02 B. T. medicinos dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad sveikatos priežiūros įstaigai savo gyvenamąją vietą B. T. buvo nurodęs (duomenys neskelbtini). Iš Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkai) 2018 m. kovo 3 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-03183-18, matyti, kad siekiant nustatyti B. T. mirties priežastį, buvo apklausti liudytojais R. L., kuris parodė, kad 2018 m. sausio 18 d. rado B. T. kūną netoli gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir A. T. kuri parodė, kad tėvas B. T. gyveno vienas (duomenys neskelbtini).

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju A. T. taip pat patvirtino pareiškėjų nurodomą aplinkybę, kad palikėjas gyveno (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatęs, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų nurodomi faktai egzistavo, todėl laikytina įrodyta, kad (duomenys neskelbtini), buvo palikėjo B. T. asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, kurioje jis turėjo ir nekilnojamo turto, kas sudaro pagrindą tenkinti ir antrąjį pareiškėjų pareiškimo reikalavimą dėl palikimo atsiradimo vietos. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš pareiškėjų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 18,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ypatingosios teisenos bylose mokamas 41,00 Eur žyminis mokestis. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai prašė teismo nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus, todėl žyminis mokestis sudaro 81 Eur. Pareiškėjas G. T. mokėjimo nurodymu Nr. 2021 m. gegužės 3 d. sumokėjo 38,00 Eur, o mokėjimo nurodymu Nr. 724 2021 m. rugsėjo 17 d. sumokėjo 75 Eur, t. y. permokėjo 32,00 žyminio mokesčio, todėl ši suma grąžintina pareiškėjui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti G. T. ir S. T. pareiškimą.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. T., gimęs (duomenys neskelbtini), po tėvo B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra jo paskutinė gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. T., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai iš kiekvieno po 9,08 Eur (devynis eurus 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Grąžinti pareiškėjui G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėto mokėjimo nurodymu Nr. 2021 m. gegužės 3 d. ir mokėjimo nurodymu Nr. 724 2021 m. rugsėjo 17 d. (bendra žyminio mokesčio suma 113,00 Eur) žyminio mokesčio dalį - 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą 00 ct), žyminio mokesčio grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.