Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. L. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, atsakovės atstovė, Ligoninė), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 2–6), atsiliepime į LAVL atsiliepimą (1 t., b. l. 159–163) ir pareiškime (2 t., b. l. 62–63) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. liepos 12 d. buvo gydomas LAVL Slaugos ir gydymo palaikymo skyriaus 205 ir 206 kamerose kankinančiomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Teigė, kad yra neįgalus, juda naudodamasis neįgaliojo vežimėliu. Tvirtino, kad kamerose trūko natūralaus apšvietimo, todėl dieną buvo įjungiamas dirbtinis apšvietimas, kuris buvo per silpnas. Kamerose nebuvo stalo, todėl negalėjo tinkamai pavalgyti, rašyti laiškų, žaisti stalo žaidimų. Kamerų tualetuose iki 2018 m. balandžio mėnesio nebuvo turėklų. 206 kamerų tipo patalpos duše nebuvo kėdutės, todėl prausėsi sėdėdamas ant grindinio, prieš save susidėjęs higienos priemones. Tvirtino, kad pastato 3 aukšte esančiu dušu galėjo naudotis 1 kartą per savaitę arba kas antrą dieną, priklausomai nuo pamainoje dirbančių pareigūnų valios. Kamerose buvo netinkama ventiliacija, todėl, sirgdamas astma, karštomis dienomis ir žiemą pareiškėjas duso. Po 206 kameros langais buvo įrengtas generatorius, nuo kurio į kamerą sklido didelis triukšmas, smarvė. Ant langų nebuvo užuolaidų, todėl patalpos galėjo būti stebimos kitų nuteistųjų, pareiškėjas jautėsi nepatogiai, pastoviai sekamas. Pareigūnai tyčiodavosi, žemindavo, jų veiksmais buvo sudaromos konfliktinės situacijos tarp kalinamų asmenų. Perspėjus pareigūnus, kad dėl jų veiksmų skųsis, be pagrindo jam buvo surašomi tarnybiniai pranešimai, skiriamos bausmės. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų, didžiulių nepatogumų, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą, sveikatos sutrikimų (problemų dėl kraujo spaudimo), t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 3 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 94–100), papildomuose paaiškinimuose (1 t., b. l. 92–93, 2 t., b. l. 2–3, 66–65) ir atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą (1 t., b. l. 184–185) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint LAVL Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje 205 ir 206 kameroje reglamentuota vienam pacientui tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Ginčo kamerose nebuvo stalo, nes to pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nenumatyta. Nurodė, jog pareiškėjas galėjo laikyti televizorių ant palangės, o valgyti ir rašyti galėjo, naudodamasis spintele, turinčia platų ir tvirtą stalviršį. Kamerose natūralus apšvietimas ir vėdinimas buvo užtikrintas per kamerų tipo patalpų langus. Pažymėjo, kad LAVL kamerų tipo patalpose taip pat įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Kamerų tipo patalpose, kuriose gydėsi pareiškėjas, dirbtinis apšvietimas buvo įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Kamerų sanitarinis mazgas įrengtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, 206 kameroje sanitariniame mazge prie klozeto pritaikytos atramos, 205 kameroje tokių atramų nėra, tačiau LAVL visose kamerų tipo patalpose įrengtas personalo iškvietimo mygtukas. Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus 3 aukšte įrengta specialiai neįgaliesiems pritaikyta dušo patalpa, į kurią galima patekti liftu, esant poreikiui nuteistiesiems padeda Gydomojo skyriaus tvarkinys. 206 kameroje sudarytos sąlygos atlikti būtiniausias higienos procedūras, todėl dušu pareiškėjas galėjo naudotis kiekvieną dieną. Kamerų langai neuždengti užuolaidomis, nes to nėra nustatyta pagal teisinį reglamentavimą. Tarp pastatų yra 35 m. atstumas. Atstumas nuo žemės iki pirmojo aukšto lango yra 85-90 cm, be to, matomumą per langus mažina iš vidaus įrengtos grotos, todėl per langus kamerų tipo patalpos ir jose esantys asmenys, daiktai nėra matomi. 2016 m. LAVL organizavo ir atliko patalpų pritaikymo neįgaliesiems darbus (porankių neįgaliesiems montavimą, atlenkiamų ranktūrių montavimą ir pan.). Pažymėjo, jog LAVL patalpų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Prie Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus pastato yra dyzelinis generatorius, kuris tiekia elektros srovę, esant elektros tiekimo sutrikimams. Nesant tokių sutrikimų, generatorius neveikia, todėl triukšmo ir kvapo neskleidžia. Pareiškėjo kalėjimo metu elektros energijos tiekimo sutrikimų nebuvo. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų buvo skirtos 6 nuobaudos. Pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu, darbuotojams draudžiami bet kokio pobūdžio ryšiai su nuteistaisiais, susiję su tarnybinių pareigų vykdymu. LAVL pareigūnai laikosi nustatytų elgesio normų ir darbo funkcijas vykdo tinkamai. Dėl neteisėtų pareigūnų elgesio pareiškėjo atžvilgiu tarnybiniai tyrimai nebuvo pradėti. Pareiškėjas dėl netinkamo pareigūnų elgesio buvo kreipęsis į LAVL administraciją, tačiau vėliau pretenzijų atsisakė. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių pareigūnų, jų vardų, pavardžių, konkrečių pareigūnų elgesio atvejų, iš kurių būtų galima spręsti apie netinkamą, provokuojantį elgesį. Jis nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas, atsakovės atstovo nuomone, nepagrindė žalos atsiradimo fakto. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą jis apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą, todėl atsakovės atsakomybė negalima.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas LAVL laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. liepos 12 d. netinkamomis, kankinančiomis, žmogaus orumą žeminančiomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus sąlygomis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo gydomas LAVL Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus 205 kamerų tipo patalpoje, nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. liepos 12 d. (skunde nurodyto termino pabaigos) – šio skyriaus 206 kamerų tipo patalpoje (b. l. 94).

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jam, kaip neįgaliam asmeniui, nepritaikytos aplinkos, t. y. stalo neįrengimo gyvenamosiose patalpose, neužtikrintos teisės pasinaudoti sanitariniais įrenginiais. Tvirtino, kad kamerų sanitariniuose mazguose iki 2018 m. balandžio mėnesio nebuvo turėklų, 206 kameros dušo patalpoje nebuvo turėklų, kėdutės, todėl turėjo praustis sėdėdamas ant grindų.

Byloje ginčo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo judėjimo negalią (jis judėjo neįgaliojo vežimėlyje) nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos.

Kiek tai susiję su asmenų, turinčių sveikatos sutrikimų, teisėmis, pažymėta, jog neįgaliųjų teisė į aplinkos prieinamumą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (toliau – ir NSIĮ), Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje ir jos fakultatyviame protokole (toliau – ir Neįgaliųjų teisių konvencija), kuri Lietuvoje buvo ratifikuota 2010 m. gegužės 27 d. ir kurios tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.

Neįgaliųjų teisių konvencijos 15 straipsnis numato, kad niekas negali būti kankinamas ar su niekuo negali būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi ar taip baudžiama. Valstybės, šios konvencijos šalys, imasi visų veiksmingų įstatymų leidybos, administracinių, teisminių ar kitų priemonių, kad lygiai su kitais asmenimis užkirstų kelią neįgaliųjų kankinimams ar žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui su jais ar jų tokiam baudimui.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog valstybės pareiga užtikrinti tinkamas įkalinimo sąlygas apima ir tinkamų sąlygų kaliniams su specialiaisiais poreikiais suteikimą ir valstybė negali atleisti savęs nuo tokios pareigos. EŽTT pabrėžia, jog panašiais atvejais valstybės institucijos turi elgtis tinkamai ir saugiai, atsižvelgdamos į asmens neįgalumą, turi būti sudaromos galimybės jam savarankiškai patekti į įstaigos dalis, įskaitant valgyklą ir dušus, tualetą, bei užtikrintas organizuotos pagalbos dėl jo judėjimo suteikimas (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 6 d. sprendimą byloje S. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 2689/12). Tokių kalinimo sąlygų neužtikrinimas konkrečiu atveju gali lemti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Analogiškos praktikos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015).

Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 47:2011) 2 punktą palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie LR TM 2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), nurodyta, kad kamerų tipo patalpose turi būti metalinė lova kiekvienam asmeniui, stalas, taburetė ir/arba kėdė, ir/arba suolai 1 sėdima vieta 1 asmeniui, sanitarinis mazgas (klozetas ir praustuvė), sieninė viršutinių drabužių pakaba 2 kabliukai 1 asmeniui, sieninė lentyna tualeto reikmenims, šiukšlių dėžė, komplektas valymo inventoriaus (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės ir t.t.

Taigi, pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kamerų tipo patalpoje turi būti stalas (žr. pvz. LVAT 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3518-822/2018).

Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 94–100) neneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl stalų nebuvimo ginčo gyvenamosiose patalpose, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos ginčo patalpų nuotraukos bei kiti rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 66–67, 79–81, 138, 143–144, 146, 154, 166, 171, 168–169), todėl darytina išvada, kad 205 ir 206 kamerų tipo patalpų aprūpinimas baldais (stalu) neatitiko Aprūpinimo normų reikalavimų.

Pareiškėjas tvirtino, kad 205 ir 206 kamerų tipo patalpų tualetuose iki 2018 m. balandžio mėnesio nebuvo turėklų, 206 kameros dušinėje taip pat nebuvo turėklų, kėdutės, todėl jam, kaip neįgaliam asmeniui judančiam vežimėlyje, buvo sudėtinga pasinaudoti sanitariniais įrenginiais.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 205 kamerų tipo patalpos tualete 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. nebuvo įrengta atramų, tačiau palatoje buvo personalo iškvietimo mygtukas, kuriuo pareiškėjas galėjo išsikviesti įstaigos personalą. 206 kamerų tipo patalpos sanitariniame mazge prie klozeto atramos įrengtos. Šį tvirtinimą grindė šios kameros sanitarinio mazgo nuotraukomis (1 t., b. l. 147, 149, 163, 165). Atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą (1 t., b. l.184–185) nurodė, kad 2016 m. LAVL organizavo ir atliko patalpų pritaikymo neįgaliesiems darbus (porankių, atlenkiamų ranktūrių montavimą ir pan.). Pateikė teismui 2016 m. spalio 20 d. papildomų remonto darbų rangos sutartį Nr. 57-81 ir lokalinę sąmatą (1 t., b. l. 186–189), iš kurių matyti, kad pastato 13 D3p patalpose buvo montuojamas vienas porankis ir du atlenkiami raktūriai. Teismo vertinimu, šie įrodymai neįrodo, kad minėti įrenginiai buvo įrengti 206 kamerų tipo patalpoje, kitų objektyvių duomenų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą, jog 206 kamerų tipo patalpos sanitariniame mazge ir dušinėje iki 2018 m. balandžio mėn. nebuvo turėklų, į bylą nepateikta, todėl šis pareiškėjo tvirtinimas lieka nepaneigtas.

Atsakovės atstovas neargumentavo pareiškėjo pozicijos dėl turėklų, kėdės nebuvimo 206 kamerų tipo patalpos duše. Aplinkybę, kad jų minėtoje patalpoje nėra, patvirtina į bylą pateikta Lietuvos Respublikos seimo kontrolieriaus 2018 m. rugsėjo 2 d. pažyma Nr. 4D-2018/1-309, kurioje nurodyta, kad dušo patalpoje suolelio, dušo kabinoje ant sienų pritaisytų turėklų nėra (1 t., b. l. 170–181).

Reikalavimai sanitarinio mazgo ir dušo patalpoms įtvirtinti Higienos normos HN 47:2011 32 ir 34 punktuose, pagal kuriuos įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi būti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazą ir 1 pisuarą 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazą 10 lovų (moterų tualetuose). Įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, dušas ar vonia pacientams turi būti įrengiami prie palatų, 1 dušas ar vonia turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiama bendra prausimosi patalpa, numatant ne mažiau kaip 1 dušą ar vonią 12 lovų. Kiekvienas dušas ar vonia turi būti įrengti atskiroje patalpoje ar uždaroje kabinoje. Jeigu vonia ar dušas ir tualetas įrengiami šalia vienvietės palatos, tuomet jie gali būti įrengti kartu (vienoje patalpoje).

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Taisyklės), 16.5.punkte nustatyti reikalavimai pataisos įstaigos kameros sanitarinio mazgo įrengimui, pagal kurį įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Aprūpinimo normų 10.4 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpose turi būti klozetas ir praustuvė, 13.1. – 13.17 papunkčiuose nurodyta, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai, suolai (kėdės, taburetės), kilimėliai arba grotelės, veidrodžiai, sieninės pakabos drabužiams, lentynėlės higienos reikmenims, kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai.

Nei viename aukščiau nurodytame teisės akte reikalavimo dušo ir tualeto patalpose įrengti turėklus (atramas, ranktūrius) nėra įtvirtinta, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįgalus, judėjo vežimėlio pagalba, spręstina, kad toks sanitarinių mazgų 205 ir 206 kamerų tipo patalpose ir 206 kamerų tipo patalpos dušo patalpos įrengimas neužtikrino jo į teisės aplinkos prieinamumą.

Nors į bylą pateiktame Neįgaliųjų reikalų departamento prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. balandžio 16 d. rašte Nr. (1.13)-SD-763 (2 t., b. l. 68–69) nurodyta, kad 2018 m. balandžio 10 d. įvertinus faktinę situaciją LAVL nustatyta, kad fizinė aplinka neįgaliems nuteistiesiems šioje įstaigoje yra pritaikyta pakankamai, tačiau ji surašyta ne pareiškėjo kreipimosi pagrindu, be to, iš jos neaišku, ar šio lankymosi metu buvo tikrintos ginčo patalpos, vertintas jų pritaikymas pareiškėjui, atsižvelgiant į jo negalią.

Priešingai, byloje esančioje Lietuvos Respublikos seimo kontrolieriaus 2018 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. 4D-2018/1-309 (1 t., b. l. 170-181), surašytoje atlikus patikrinimą 206 kamerų tipo patalpoje pareiškėjo skundo pagrindu, konstatuota, kad 206 kamerų tipo patalpos sanitarinio mazgo ir dušo patalpos nėra tinkamai pritaikytos neįgaliesiems ir jų specialiems poreikiams, neįgalieji negali savarankiškai, tinkamai ir oriai pasirūpinti asmens higiena, yra žeminamas jų (tame tarpe ir pareiškėjo) orumas.

Nagrinėjamame kontekste pažymėtina, jog atsakovės atstovės duomenimis ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti neįgaliesiems pritaikytame 3 aukšte įrengtame duše. Šią aplinkybę patvirtino ir pats pareiškėjas, nurodydamas, kad šiuo dušu galėjo naudotis kartą per savaitę ar dažniau, priklausomai nuo budinčių pareigūnų geranoriškumo. Byloje esančioje Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. 4D-2018/1-309 nurodyta, kad 2018 m. kovo mėnesį maudytis į dušo patalpą, pritaikytą neįgaliųjų poreikiams, pareiškėjas buvo vežamas 11 kartų (1 t., b. l. 170-181). Taigi, atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad vertinamuoju laikotarpiu suteikdama pareiškėjui galimybę bent kartą per savaitę nusiprausti neįgaliesiems pritaikytame duše (duomenų apie gydytojų rekomendacijas dėl pareiškėjo sveikatos būklės dažniau maudytis duše byloje nėra), LAVL tinkamai įgyvendino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015), 44 punktą – sudarydama galimybę kalintiems asmenims ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisių pažeidimo šiame kontekste nėra nustatyta.

Pareiškėjas tvirtino, kad ginčo kamerų tipo patalpose buvo netinkama natūrali ir dirbtinė apšvieta bei ventiliacija.

Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovė nurodė, kad kamerų vėdinimas buvo užtikrintas per langus, be to kamerose įengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Šias aplinkybes grindė į bylą pateiktomis kamerų nuotraukomis (1 t., b. l. 132–138, 142–146,151, 154–156, 166–169). Byloje duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl netinkamo vėdinimo oro trūkumo ginčo kamerose nėra, todėl abstraktūs nekonkretizuoti jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo laikomi nepagrįstais.

Higienos normos HN 134:2015 14 punkte įtvirtinti reikalavimai gyvenamųjų patalpų dirbtinei apšvietai, t. y. nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Šioje teisės normoje reikalavimo gyvenamųjų patalpų natūraliai apšvietai nėra įtvirtinta. Tačiau pagal Higienos normos HN 47:2011 40 punktą, natūralus apšvietimas privalo būti užtikrintas pacientų priėmimo patalpose/gydytojų kabinetuose bei palatose (įskaitant intensyviosios terapijos ir reanimacijos palatas-sales). Natūralios apšvietos koeficientas minėtose palatose turi būti ne mažesnis kaip 1,5 proc.

Higienos normos HN 47:2011 41 punkte nurodyta, kad visose įstaigos patalpose turi būti įrengtas bendras dirbtinis apšvietimas. Palatose dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažiau kaip 200 lx, asmens higienos patalpose (tualetai, vonios, dušai) - 100 lx.

LAVL atsiliepime į skundą ir papildomuose paaiškinimuose (1 t., b. l. 94–100, 2 t., b. l. 66–67) nurodė, kad ginčo kamerų tipo patalpose natūrali bei dirbtinė apšvieta atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą, tačiau jokių šį tvirtinimą pagrindžiančių objektyvių duomenų atsakovės atstovė teismui nepateikė, tai leistų nagrinėjamoje byloje konstatuoti šiuo aspektu neteisėtus LAVL veiksmus, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nekonkretizavo aplinkybių dėl netinkamos natūralios ir dirbtinės apšvietos ginčo kamerų tipo patalpose, nenurodė, kurioje iš jų ir kada buvo netinkama apšvieta, byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas dėl blogo apšvietimo ginčo kamerose kreipėsi į LAVL pareigūnus, administraciją, kitas kompetentingas institucijas, o šie į jo prašymus nereagavo, todėl, atsižvelgiant į gana ilgą byloje vertinamą laikotarpį, deklaratyvios pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamos 205 ir 206 kamerų tipo patalpų natūralios ir dirbtinės apšvietos atmestinos kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad ant gyvenamųjų patalpų langų nebuvo užuolaidų, todėl patalpos galėjo būti stebimos kitų nuteistųjų, pareiškėjas jautėsi nepatogiai, pastoviai sekamas.

Kalinimo įstaigų, jų patalpų įrengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose reikalavimo gyvenamosiose patalpose (kamerų tipo patalpose, palatose) ant langų įrengti užuolaidas nėra nustatyta. Į bylą duomenų, kad dėl užuolaidų nebuvimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į LAVL pareigūnus, administraciją nėra, todėl, nesant tokių duomenų, pareiškėjo argumentai dėl užuolaidų ant langų nebuvimo ginčo kamerų tipo patalpose laikomi nepagrįstais.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su po 206 kamerų tipo patalpos langais buvusiu elektros generatoriumi, tvirtino, kad jam veikiant sklido didelis triukšmas, dūmai ir blogas kvapas.

Atsakovės atstovė pripažino, kad prie Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus pastato yra dyzelinis generatorius, kuris tiekia elektros srovę, esant elektros tiekimo sutrikimams, nesant tokių sutrikimų jis neveikia, todėl triukšmo ir jokio kvapo neskleidžia. Pareiškėjo kalėjimo metu elektros energijos tiekimo sutrikimų nebuvo. Šį tvirtinimą grindė LAVL Ūkio skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. pažyma Nr.8-2397 (2 t., b. l. 12).

Kaip jau buvo nurodyta, iš pareiškėjų tokio pobūdžio bylose reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Pareiškėjas atsiliepime į LAVL atsiliepimą (1 t., b. l. 159–162) tik abstrakčiai nurodė, kad po 206 kameros langais buvo generatorius, kurį įjungus į palatą patekdavo dūmai ir smarvė, be to sklido didelis triukšmas. Pareiškime (2 t., b. l. 62–63) nurodė abstraktų atvejį, kai veikiant elektros generatoriui ir pradėjus šauktis pagalbos dėl kameroje buvusių dūmų ir kvapo, pareigūnai, apžiūrėję kamerą, generatorių išjungė.

Akivaizdu, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių pažeidimų atvejų, jų datų, įvykiuose dalyvavusių kartu su juo kalėjusių asmenų ir LAVL pareigūnų, galinčių patvirtinti ar paneigti šias aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl generatoriaus sukeltos smarvės, dūmų ir garso pareiškėjas kreipėsi į LAVL administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, todėl jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstų pareiškėjo argumentų dėl ginčo laikotarpiu veikusio generatoriaus keliamų nepatogumų pagrindu atsakovės atstovės atsakomybė negalima.

Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl netinkamo LAVL pareigūnų elgesio. Teigė, kad pareigūnai tyčiojosi, jį žemino. Jų veiksmais buvo sudaromos konfliktinės situacijos tarp kalinamų asmenų. Perspėjus pareigūnus, kad dėl jų veiksmų skųsis, be pagrindo jam buvo surašomi tarnybiniai pranešimai, skiriamos bausmės.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui kalint LAVL dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų LAVL ligoninės direktoriaus nutarimais jam buvo skirtos šešios nuobaudos (1 t., b. l. 38–40, 43, 2 t., b. l. 4–9). Pareiškėjas yra ne kartą kreipęsis į LAVL administraciją, Kalėjimų departamentą, Teisingumo ministeriją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją dėl LAVL pareigūnų veiksmų, kalinimo sąlygų, grasinimų, jam skirtų nuobaudų ir pan. (1 t., b. l. 8-34, 36, 41, 44–67, 69-70, 73–81, 2 t., b. l. 13–29,36–42,47–59), dalies pateiktų skundų pareiškėjas atsisakė (atsiėmė), išsiaiškinus kilusius nesklandumus (1 t., b. l. 26, 33, 58–59, 2 t., b. l. 36, 43).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog hipotetinio pobūdžio aplinkybių teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nedetalizavo konkrečių pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų, iš kurių nagrinėjamoje byloje kildinama jam padaryta neturtinė žalą, nenurodė konkrečių su jo teisių pažeidimu susijusių atvejų, t. y. kada, koks konkretus pareigūnas ir kokiu būdu netinkamai elgėsi, grasino smurtu, koks pareigūnas, kada, kaip ir tarp kokių nuteistųjų kurstė konfliktą, kada ir kokia konkreti nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai, todėl bendro pobūdžio, abstrakčių, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstų pareiškėjo argumentų dėl netinkamo pareigūnų elgesio pagrindu negali būti konstatuotas atsakovės atstovės (pareigūnų) veiksmų neteisėtumas.

Įvertinus aukščiu nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. liepos 12 d. buvo kalinamas LAVL 205 ir 206 kamerų tipo patalpose, pažeidžiant Aprūpinimo normų reikalavimus (neįrengus stalo patalpose), neužtikrinant jam teisės į aplinkos prieinamumą naudojantis sanitariniu mazgu.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę (415 parų), esant duomenims kad dėl nustatytų pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į LAVL administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, byloje nesant tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovo atstovė būtų siekusi pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgus į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 1600 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui L. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1600 Eur ( tūkstantį šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.