Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-277-1020/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-18
Bylos Nr.
1A-277-1020/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55338-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Jurgita Mačionytė, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
V. P.
Nukentėjusysis
L. S.
Advokatai
Rimantas Prėskienis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-277-1020/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55338-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.10.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorei Austėjai Janulevičiūteinuteistojo V. P. gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. P. (V. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, kuri remiantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi bei BK 65 straipsniu, paskirta bausmė bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2016 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2016 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2016 m. lapkričio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 6 (šešių) mėnesių laivės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš V. P. nukentėjusiojo L. S. naudai priteista 732 eurų nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

V. P. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 1 d. apie 9.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš kambario pagrobė nukentėjusiajam L. S. priklausantį baltos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GALAXY NOTE 4“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 610 eurų, su jame buvusia „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) ir vertė - 4 eurai, minėto telefono rusvos spalvos dėklą, kurio vertė 50 eurų, iš prieškambario pagrobė pilkos spalvos „VTY“ batus, kurių vertė 18 eurų, rusvas sportines kelnes, kurių vertė 20 eurų, mėlynos spalvos sportinį megztinį priekyje su užrašu „Dolars“, kurio vertė 30 eurų, tokiu būdu pagrobė svetimą, L. S. priklausantį 732 eurų vertės turtą. Tokiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendį, kuriuo jam buvo paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir skirti jam bausmę sankcijos ribose. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu netikslingai subendrino bausmes, nes visose šiose bylose jis yra pripažinęs savo kaltę bei labai dėl to gailisi, būdamas jauno amžiaus nori pradėti gyventi be nusikaltimų, o laisvės atėmimo įstaiga nėra ta vieta kur žmogus gali pasitaisyti.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje V. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, nes įvertinus bylos medžiagą ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų nepadaryta, o V. P. paskirta ir subendrinta bausmės - teisingos ir ne per griežtos.

Dėl apeliantui skirtos bausmės už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantas savo veiksmais padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimo tikslas – turtinė nauda. Veika padaryta tiesiogine tyčia. Vilniaus miesto apylinkės teismas V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas skirdamas apeliantui arešto bausmę, įvertino ir pastarojo asmenybę. Aptariamo nusikaltimo padarymo metu V. P. nebuvo teistas, tačiau nuosprendžio priėmimo metu jau turėjo teistumą. Iš bylos medžiagoje esančios informacijos apie V. P. teistumus matyti, kad jis net 8 kartus teistas už vagystes arba pasikėsinimą padaryti šį nusikaltimą (t. 1, b. l. 83-98, 152-177, 181-185). Be to, daugybę kartų baustas administracine tvarka, o tarp pažeidimų dominuoja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 50 straipsnyje (smulkusis svetimo turto pagrobimas) numatytas pažeidimas (t. 1, b. l. 76-82). Šios aplinkybės rodo tipinį ir neteisėtą V. P. pragyvenimo būdą bei elgesio modelį.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo laiką ir tai, kad jo padarymo metu apeliantas nebuvo teistas, V. P. paskyrė teisingą bausmės rūšį ir nustatė tinkamą jos dydį. Pažymėtina, kad už V. P. inkriminuotą BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą kaip viena iš bausmės rūšių, be arešto, viešųjų darbų ir laisvės apribojimo, taip pat yra numatytas ir laisvės atėmimas iki 3 metų. Atsižvelgiant į V. P. charakterizuojančią medžiagą, 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu V. P. parinkta bausmės rūšis laikytina tinkama – pvz. pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-464-806/2017 V. P. už analogišką nusikaltimą skyrė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b. l. 157-159). Taigi, už šią nusikalstamą veiką paskirta galutinė 40 parų – arešto bausmė yra paskirta baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose, yra teisinga ir jos švelninti kolegija nemato pagrindo.

Dėl teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės

V. P. įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu netikslingai subendrino jam skirtas bausmes ir skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimą. Apeliantas mano, kad teismas netikslingai subendrino paskirtas bausmes ir apeliuoja į tai, kad visose baudžiamosiose bylose jis pripažino savo kaltę ir gailisi, nori pradėti gyventi veikdamas teisėtais būdais. Apygardos teismas nesutinka su nuteistojo argumentais ir pažymi, jog skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės pagal baudžiamąjį įstatymą vykdomos ne kiekviena atskirai pilna apimtimi, o yra subendrinamos. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas skiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Iš BK 63 straipsnio 6 dalies nuostatų matyti, kad jei skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu - bausmių sudėjimo būdą – iš dalies ar visiškai – pasirenka nuosprendį priėmęs teismas įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad minėtu nuosprendžiu V. P. paskirtą 40 parų arešto bausmę bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, t. y. apeliantui palankesniu ir švelnesniu būdu, subendrino su 2016 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 90 parų arešto bausme, 2016 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2016 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu – 30 parų arešto bausme ir 2016 m. lapkričio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu – 16 parų arešto bausme ir skyrė galutinę – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas pažymi, kad tokiu būdu nuteistajam paskirtos bausmės nebuvo sudėtos pilna apimtimi, o jei teismas paskirtų bausmių apskritai nebūtų bendrinęs ir jos būtų vykdomos atskirai, apelianto teisinė padėtis būtų aiškiai blogesnė. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys apie apelianto teistumus rodo tipinį neteisėtą apelianto pragyvenimo būdą, todėl nustatytos bylos leidžia daryti išvadą, kad subendrinant nuosprendžiais ir baudžiamuoju įsakymu skirtas bausmes, Vilniaus miesto apylinkės teismas ne tik nepažeidė BK normų reglamentuojančių bausmių subendrinimą, tačiau jas taikė taip, kad jos iš esmės švelnino V. P. teisinę padėtį. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal BK 63 straipsnio nuostatas, neturėjo teisės spręsti ar paskirtas bausmes subendrinti ar to neatlikti – minėta teisės norma lemia imperatyvią teismo pareigą bausmes subendrinti ir šią pareigą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu įvykdė tinkamai.

Vilniaus apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas Nr. (2.16) NTP-7-4430 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-277-1020/2017, nes V. P. gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pagrindu paskirtas advokatas Rimantas Prėskienis. Teikime nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas V. P. gynybai sudaro 21,19 eurų advokato užmokestis. Remdamasi tuo, kas minėta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo priteisti iš V. P. minėtą piniginę sumą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamojoje byloje 1A-277-1020/2017 būtinybę skirti V. P. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo būtų nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkinti.

Teisėjai Daiva KazlauskienėJurgita MačionytėErnestas Rimšelis