Panevėžio apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės R. S., jo gynėjai advokatei D. B.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimą dėl priverčiamosios medicinos poveikio priemonės panaikinimo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apylinkės teisme 2018 m. vasario 27 d. gautas VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimas dėl priverčiamosios medicinos poveikio priemonės panaikinimo R. S.. Teikime nurodoma, kad R. S. VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre Panevėžio skyriuje stebimas ir gydomas nuo 1996 metų kovo 11 d. R. S. diagnozuotas šizotipinis sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. R. S. 9 mėnesius susilaiko nuo alkoholio vartojimo, lankosi pas gydytoją psichiatrą, psichinė būsena stabili, mąstymas nuoseklus, elgesys ramus, vaistus vartoja pagal nurodymus, psichinė būsena stabili. Atsižvelgiant į tai, remiantis VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – Komisija) išvada, prašo teikimą tenkinti – panaikinti R. S. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę.

Teikimą pateikusios institucijos atstovė gyd. psichiatrė G. P. teismo posėdyje patvirtino teikime nurodytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, kad gydymo metu R. S. sveikatos būklė žymiai pagerėjo, o psichinius sutrikimus iš esmės lemia alkoholio vartojimas. Asmuo jau 9 mėnesius nevartoja alkoholio, jo būklė yra stabili, todėl yra pagrindas panaikinti priverčiamąją medicinos priemonę.

Prokurorė siūlo teikimą tenkinti esant nurodytiems pagrindams.

R. S. teismo posėdyje parodė, jog toliau gydysis, tiek kiek nurodys gydytojai, šiuo metu jaučiasi gerai, ketina vykti į Vilnių dėl gydymo nuo priklausomybės alkoholiui tęsimo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

2014 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi R. S. už visuomenei pavojingų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2015 m. liepos 23 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi R. S. gydymas stacionare buvo pratęstas. 2016 m. sausio 26 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi R. S. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į griežtesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pablogėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į griežtesnę (BPK 405 straipsnio 4 dalis). Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Iš byloje esančio 2018 m. vasario 21 d. medicininio pažymėjimo Nr. 12 matyti, kad R. S., kuriam yra diagnozuotas šizotipinis sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, rekomenduojama panaikinti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Iš Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro atstovės paaiškinimo teisme, pateiktos gydytojų Komisijos išvados apie asmens būklę, matyti, kad R. S. sveikatos būklė pastovi, stabili, pablogėjimų nepastebėta, asmuo nuolat vartoja vaistus, lankosi gydymo įstaigoje. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas daryti išvadą, kad asmeniui išnyko būtinybė toliau taikyti paskirtą priverčiamąją medicinos poveikio priemonę, todėl ji naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimą tenkinti.

Panaikinti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.