Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Vilniaus PN kalėjo laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2019 m. birželio 20 d. nuolat pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Buvo pažeidžiama jo teisė į privatumą ir šeimos gyvenimą. Buvo laikomas patalpose, kuriose buvo nuo 7 iki 11 žmonių, todėl buvo pažeista jo teisė į privatumą. Laiškus turėdavo pateikti išsiuntimui neužklijuotus, kad jie būtų patikrinti Vilniaus PN administracijos, taip buvo pažeidžiama jo teisė į privatų susirašinėjimą. 2018 m. liepos 18 d. buvo atlikta krata, po kurios nerado savo bylos medžiagos, laiškų, drabužių ir kitų asmeninių daiktų. Po kratos nebuvo pildomi dokumentai, su jais nebuvo supažindintas. Telefonai įrengti bendro naudojimo patalpose ir jo telefoninius pokalbius galėjo girdėti tiek pareigūnai, tiek kiti nuteistieji. Skambučių skaičius buvo ribojamas, tekdavo rinktis kam skambinti: ar artimiesiems, ar advokatui. Neturėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus su šeima, nes tokie pasimatymai priklauso tik nuteistiesiems, kurie turi sutuoktinį ar asmenį, su kuriuo turi vaiką, įstatymas nenumato ilgalaikių pasimatymų su tėvais ar kitais artimaisiais. Nuteistieji nuolat yra perkėlinėjami iš kameros į kamerą, tai trukdo užmegzti socialinius ryšius su kitais nuteistaisiais, ir taip sudaromos kliūtys tarpusavio bendravimui. Naudojantis dušu kartu su kitais asmenimis, nebuvo užtikrinama teisė į privatumą. Už šiuos pažeidimus pareiškėjas neturtinę žalą vertino 120 000 Eur;

2.2. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta minties, sąžinės ir religijos laisvė. Vilniaus PN nuteistieji buvo laikomi grupėse nuo 7 iki 11 žmonių, nebuvo galima atlikti religinių apeigų, kol pareiškėjas buvo laikomas drausmės grupėse, jo nelankė šventikai. Drausmės grupėje buvo sudaryta galimybė lankytis koplyčioje kartą per mėnesį, tačiau nebuvo galima atlikti religinių apeigų, nes joje nesilankė šventikai, nebuvo religinėms apeigoms skirto inventoriaus. Negalėjo reikšti savo minčių, nes dėl to buvo galima gauti nuobaudą, negalėjo rašyti įvairių minčių, ateities planų užrašų knygelėje, nes tokie užrašai būdavo paimami kratų metu. Už minties, sąžinės ir religijos laisvės neužtikrinimą pareiškėjas neturtinę žalą vertino 48 000 Eur;

2.3. Buvo pažeista pareiškėjo saviraiškos laisvė, nes negalėjo naudotis ryšio priemonėmis, susitikti su žiniasklaidos atstovais. Vilniaus PN bibliotekoje nebuvo naujų knygų, esanti literatūra buvo pasenusi, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į sužinojimą. Jam buvo ribojama galimybė naudotis internetu, sportuoti, dirbti, užsiimti kitokia veikla. Buvo ribojama telefoninių skambučių trukmė, jis negalėjo kalbėti telefonu kiek norėjo. Nebuvo užtikrinama teisė sportuoti, dirbti, tai sumažino jo saviraiškos laisvę. Už šios laisvės suvaržymą pareiškėjas neturtinę žalą vertino 78 000 Eur;

2.4. Pareiškėjui buvo apribota teisė į veiksmingą teisinę gynybą. 2018 m. liepos 18 d. atliktos kratos metu iš jo buvo paimta tiek baudžiamosios, tiek administracinės bylos medžiaga, todėl jis negalėjo įgyvendinti teisės gintis. Jam būnant drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose, nebuvo galima naudotis elektroniniais prietaisais, todėl negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į teisinę gynybą. Visus dokumentus turėjo spausdinti Vilniaus PN spausdintuvais, todėl nebuvo užtikrinamas dokumentų slaptumas. Vilniaus PN nesudarė galimybės kreiptis į tarptautines institucijas dėl pažeidimų, nes nebuvo suteikta vertėjo, teisininko pagalba. Iš nuteistųjų turi būti paimami elektroniniai prietaisai vadovaujantis Vilniaus PN direktoriaus nutarimu, tačiau su tokiu nutarimu jis supažindintas nebuvo, todėl iš jo kompiuteris buvo atimtas neteisėtai. Už teisės į veiksmingą teisinę gynybą neužtikrinimą pareiškėjas neturtinę žalą vertino 240 000 Eur;

2.5. Pareiškėjas buvo diskriminuojamas. Vilniaus PN nuteistuosius, kurie negaudavo artimųjų paramos, aprūpindavo higienos priemonėmis ir piniginėmis lėšomis drabužiams įsigyti, tačiau nuteistieji, kurie gaudavo artimųjų paramą maistui įsigyti, privalėjo už gautas lėšas pirkti higienos priemones ir drabužius. Vilniaus PN kai kuriems nuteistiesiems leisdavo pasirinkti gyvenamąją vietą. Nesutiktina su nuteistųjų kalinimo sąlygų diferencijavimu pagal tai, kur jie atlieka bausmę, ar pataisos namuose, ar drausmės grupėse, ar kamerų tipo patalpose;

2.6. Nebuvo tinkamai organizuota nuosavybės apsauga. 2018 m. liepos 18 d. vyko krata, kurioje pareiškėjas nedalyvavo ir kratos metu buvo paimti jo daiktai. Nuteistųjų daiktai saugomi gyvenamosiose patalpose arba daiktų sandėlyje, kompiuterinė įranga saugoma tam skirtose dėžėse, tačiau iš kompiuterių buvo vagiama ir naikinama informacija. Ne kartą kreipėsi dėl to į Vilniaus PN administraciją, tačiau jo skundai nebuvo registruojami, ir jis nesulaukė atsakymų į pateiktus skundus. Daiktus sandėlyje saugo patys nuteistieji, daiktai neregistruojami, todėl bet kada gali dingti. Nuteistųjų daiktus pareigūnai tikrina nuteistiesiems to nežinant ir tokios patikros nėra fiksuojamos dokumentuose. Už netinkamą teisinės gynybos ir nuosavybės apsaugos organizavimą pareiškėjas neturtinę žalą vertino 240 000 Eur;

2.7. Buvo pažeista pareiškėjo teisė į mokslą. Vilniaus PN nesudarė galimybių pareiškėjui mokytis ir tobulėti, bibliotekoje nebuvo mokslinės literatūros, dėl ko negalėjo savarankiškai mokytis ir tobulėti. Vilniaus PN neužtikrino teisės studijuoti. Už teisės mokytis neužtikrinimą pareiškėjas neturtinę žalą vertino 48 000 Eur;

2.8. Buvo pažeista pareiškėjo teisė sudaryti santuoką. Negalėjo įgyvendinti teisės į santuoką, nes jo prašymai leisti sudaryti santuoką su tos pačios lyties asmeniu nebuvo registruojami, o iš pareiškėjo buvo šaipomasi. Už teisės sudaryti santuoką neužtikrinimą pareiškėjas neturtinę žalą vertino 96 000 Eur;

2.9. Pareiškėjas buvo nuolat kankinamas. Dėl stuburo problemų jam buvo sunku miegoti dviaukštės lovos antrame aukšte, tačiau Vilniaus PN administracija į tai neatsižvelgė. Nakties metu nebuvo užtikrinama tvarka, būdavo triukšminga, šviesa būdavo kartais naktį įjungiama, todėl prabusdavo. Kameroje nebuvo užtikrinamas vėdinimas, dėl to nuolat kildavo konfliktai tarp nuteistųjų. Kamerose nebuvo televizorių, laikrodžių, lygintuvo, drabužinių, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, kankinimą. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo maži, dengti stogeliais, dėl ko pasivaikščiojimų metu buvo per karšta vasaros metu ir per šalta žiemos metu. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo sporto įrangos, todėl buvo suvaržyta jo teisė mankštintis. Kadangi pasivaikščiojimo kiemeliuose metu kiti nuteistieji rūkydavo, buvo priverstas kvėpuoti prirūkytu oru. Nebuvo sudaromos sąlygos naudotis socialinės reabilitacijos programomis. Vilniaus PN administracija nedirbo su nuteistaisiais, nevyko socialinė reabilitacija, priešingai, Vilniaus PN administracija skatino nesantaiką tarp nuteistųjų. Jam buvo ribojama galimybė nusipirkti maisto produktų, tabako gaminių ir drabužių. Higienos priemonės buvo išduodamos normuotai. Naudojantis dušu buvo neužtikrinamas pareiškėjo privatumas. Už kalinimą netinkamomis sąlygomis ir patirtus kankinimus pareiškėjas neturtinę žalą vertino 480 000 Eur;

2.10. Dėl visų skunde išvardintų aplinkybių pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, sveikatos sutrikimus, socialinių ryšių susilpnėjimą, pažeidimai tesėsi nuolat.