- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-05
- Bylos Nr.
- 1S-238-483/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Viktoras Kažys, Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- D. A.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Kažio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio ir Valdimaro Bavėjano, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atmestas D. A. prašymas palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant jam Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu D. A. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 5, 8 punktus, 128 straipsnio 2 dalį, 235 straipsnį, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, konfiskuojant visą turtą. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi D. A. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 105 straipsnio 5, 8 punktų į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose numatytą veiką, iš 1961 m. BK 128 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 144 straipsnį, iš 1961 m. BK 235 straipsnio į 2000 m. BK 258 straipsnio 2 dalį ir palikta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
2. 2018 m. liepos 4 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo D. A. prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį kaip neteisingą, priimtą pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio nuostatomis, palengvinti jo teisinę padėtį – atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, bei Lietuvos Vyriausybės oficialią poziciją, suformuotą 2018 m. kovo 19 d. pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą, sušvelninti nuteistajam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi atmetė nuteistojo D. A. prašymą. Apygardos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimui neįgyvendinus EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą ir nepakeitus Lietuvos Respublikos įstatymų, nėra galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas, netgi kai malonės ir amnestijos institutai, veikiantys Lietuvos Respublikoje, pagal tarptautinių teismų praktiką laikytini neveiksmingomis galimybėmis sušvelninti bausmę asmenims, įkalintiems iki gyvos galvos.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis D. A. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį ir jo prašymą išspręsti iš esmės – sušvelninti jam Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kt.).
4.1. Nuteistasis pažymi, kad jo prašymą nagrinėjusios ir Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį priėmusios teisėjų kolegijos pirmininkas buvo teisėjas G. V., kaip teisėjas dalyvavęs ir nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-20/1999, kurioje priimtas Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendis. Be to, teisėjas G. V. 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nuteistojo D. A. padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikavo iš 1961 m. BK į 2000 m. BK ir paliko subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
4.2. Skunde nurodoma, kad nuteistasis D. A. kartu su dar keliais nuteistaisiais kreipėsi į EŽTT ir jų pareiškimai yra nagrinėjami sujungtoje byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą. Pasak nuteistojo, apygardos teismas nepagrįstai nevertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialios pozicijos, pareikštos EŽTT 2018 m. kovo 19 d. pastabose dėl bylos Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą priimtinumo ir esmės. Šiose pastabose Vyriausybė pažymėjo, kad pareiškėjai galėjo ir gali pasinaudoti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimais kreipdamiesi į bendrosios jurisdikcijos teismus dėl jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo kitos rūšies bausme, o nepasinaudojimas tokia galimybe yra vidaus teisinių galimybių neišnaudojimas, pareiškėjams sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių EŽTT procese. Nuteistojo teigimu, ši pozicija yra oficiali Lietuvos Respublikos, kaip Aukštosios susitariančios šalies pagal Konvenciją, pozicija, todėl teismas turėjo ja remtis.
4.3. Pasak nuteistojo, apygardos teismas EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimus turėjo tiesiogiai taikyti nagrinėdamas jo prašymą dėl laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos sušvelninimo. EŽTT sprendimai ir Konvencija turi būti įgyvendinami efektyviai, teismas neturi laukti, kol atsižvelgiant į EŽTT išaiškinimus bus pakeisti nacionaliniai teisės aktai, juo labiau, kad įstatymus leidžiančios institucijos nėra saistomos jokių terminų šiems teisės aktams pakeisti, todėl jie gali būti iš viso nepakeisti. Teismas baudžiamosiose bylose yra aktyvus ir formuoja teismų praktiką konkrečiose bylose, kuria precedentus. Nuteistojo teigimu, apygardos teismas galėjo įvertinti jo atliktą bausmės laiką, turimus socialinius ryšius, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos faktorius bei kt. kriterijus ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo D. A. skundas atmetamas.
5.1. Skunde nuteistasis D. A. kelia klausimą dėl jo prašymą sušvelninti Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininko G. V. nušalinimo. Pasak nuteistojo, šis teisėjas negalėjo nagrinėti jo prašymo, nes kaip teisėjas dalyvavo nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje buvo priimtas minėtas nuosprendis. Tačiau klausimas dėl teisėjo nušalinimo jau buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi, kuria atmestas nuteistojo D. A. prašymas dėl teisėjų kolegijos pirmininko teisėjo G. V. nušalinimo. Nutartyje nurodoma, kad aplinkybė, jog teisėjas G. V. kaip teisėjas dalyvavo nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-20/1999, kurioje priimtas Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. apkaltinamasis nuosprendis D. A. atžvilgiu, nėra laikytina baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 58 straipsnyje) numatyta aplinkybe, kurią nustačius būtų pakankamas pagrindas suabejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ir tenkinti pareikštą nušalinimą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra neskundžiama. Aukštesnės instancijos teismui dar kartą pasisakyti dėl nuteistojo D. A. prašymą sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininko G. V. nušalinimo nėra jokio teisinio pagrindo.
5.2. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).
5.3. Šiuo atveju nuteistojo D. A. prašymas sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę buvo paduotas remiantis ne tuo pagrindu, kad nuteistojo padėtį švelnina įstatyme įtvirtintas reguliavimas, o motyvuojant tuo, jog EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kt. prieš Lietuvą pateikė neva nuteistojo padėtį švelninančius išaiškinimus, kuriais prašymą nagrinėjantis teismas turėjo tiesiogiai vadovautis. Iš minėto EŽTT sprendimo turinio matyti, kad teismas konstatavo, jog nacionalinis teisinis reguliavimas, kuriame nenumatytas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas kitos rūšies bausme, pažeidžia Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus. Nacionalinėje teisėje turi būti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pakeitimo kitos rūšies bausme institutas, t. y. įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo. Tačiau byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą EŽTT nenagrinėjo pareiškėjams – nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių pakeitimo kitos rūšies bausmėmis klausimo ir nenurodė, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių paskyrimas jiems savaime pažeidžia Konvencijos nuostatas, dėl ko šias bausmes reikėtų pakeisti kitomis bausmių rūšimis. EŽTT tik padarė išvadą, kad nacionalinėje teisėje egzistuoja spraga, nes neįtvirtinta galimybė pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kitos rūšies bausme. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų, todėl teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabose byloje Dardanskis ir kt. prieš Lietuvą pateikta pozicija, kad minėta nacionalinės teisės spraga turėtų būti šalinama bendrosios kompetencijos teismams tiesiogiai taikant EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši spraga turėtų būti šalinama tik pagal EŽTT sprendime suformuluotus išaiškinimus atitinkamai keičiant nacionalinį teisinį reguliavimą. Tokiu būdu įstatymais ar kitais teisės aktais būtų nustatyta aiški tvarka, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą ir kad šis prašymas būtų patenkintas ir pan. Teismas neturi teisėkūros subjektams suteiktų įgalinimų ir kompetencijos savarankiškai nustatyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme tvarką. Teismo galimybės užpildyti įstatymų spragas negali virsti aktyvia teisėkūra, taip prieštaraujant Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai gali atsižvelgti į EŽTT išaiškinimus skirdami bausmę, tačiau nuosprendžiui įsiteisėjus paskirtosios bausmės keisti kitaip, nei numatyta galiojančiuose įstatymuose, teismai negali. Nesant aiškios, realiai taikomos tvarkos kaip kitos rūšies bausme turi būti pakeičiama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, teismui pakeitus nuteistajam D. A. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausme, pavyzdžiui, terminuotu laisvės atėmimu, toks bausmės pakeitimas neatitiktų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme instituto, kurio trūkumą nacionalinėje teisėje EŽTT įvardijo kaip Konvencijos pažeidimą, esmės, būtų pakeista nuteistojo atžvilgiu priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio esmė, paneigti apeliacinio ir kasacinio procesų paskirtis bei tikslai. Tik tada, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme tvarka ir kriterijai, bus galima spręsti klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme.
5.4. Įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties naikinti nuteistojo D. A. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ši nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.