Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovei D. Š., ieškovo atstovei advokatei V. Tarutienei, atsakovui Kauno miesto savivaldybės atstovei A. B., trečiajam asmeniui A. Š., nedalyvaujant S. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį, pareikštą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl neterminuotos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė pateikė savo pasirašytą kalbą, kurią prašė prijungti prie bylos ir kurioje nurodė, kad atsikėlus į ginčo patalpas, jos šeima savo lėšomis darė remontą, kadangi nebuvo nei elektros, nei vandentiekio. Ieškovė įsidarbino kiemsarge. Mokėjo mokesčius už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus. Gimnazijos direktorius pasakė, kad ji su šeima gali likti gyventi ginčo bute, tačiau turi sudaryti tiesiogines sutartis su paslaugų tiekėjais. Tai atlikus, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl buto nuomos sutarties sudarymo. Gavo atsakymą, kad tokio buto tarnybinių patalpų sąraše nėra bei kad patalpos neįregistruotos. Po patalpų įregistravimo, buvo pradėta ruošti buto nuomos sutartis. Buvo pareikalauta pažymos, kad butas yra išbrauktas iš tarnybinių butų sąrašo. Tačiau tai nebuvo atlikta. Kadangi patalpoms nebuvo suteiktas gyvenamųjų patalpų statusas, tai visi ieškovės kreipimaisi neturėjo reikšmės.

Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat parodė, kad atsakovas jai siūlo sudaryti tarnybinių patalpų nuomos sutartį. Mokykloje dirba iki šiol. Stovi eilėje butui gauti nuo 1999 m.1982 m. nebuvo gavę įspėjimų.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad 1979 m. orderiu buvo suteiktos patalpos dėl to, kad ieškovė dirbo mokykloje. Registrų centro byloje nenurodyta, kad patalpos yra gyvenamosios. Ieškovė pati neatvyko pasirašyti nuomos sutarties. Įsakymas nėra nuginčytas. Išbraukimas iš tarnybinių patalpų sąrašo galimas tik tuo atveju, kai patalpos yra patuštinamos. Pagal sprendimą Nr. 324 patalpos laikomos tarnybinėmis pagal suteikimo pagrindą. Byloje nėra dokumento, pagal kurį šios patalpos buvo priskirtos tarnybinėms. Patalpos buvo įtrauktos į tarnybinių patalpų sąrašą, nes savivaldybė perėmė nuosavybės teisę. Patalpas perdavė, nes patalpos neatitiko mokslo paskirties. Perimant nebuvo nurodyta, ar patalpos yra tarnybinės. 1979 m. sprendimu patalpos suteiktos būtent tarnybinėms gyvenamosios patalpoms. Laiko, kad ieškovė yra tinkamas darbuotojas tarnybinėmis patalpomis naudotis. Patalpos buvo suteiktos kaip tarnybinės. Orderio ieškovai neginčijo. Patalpos yra gyvenamos, todėl jų išbraukti iš tarnybinių patalpų sąrašo negali.

Tretysis asmuo A. Š. parodė, kad į J. gimnaziją atėjo dirbti 1979 m. Įdarbino ir žmoną, nes jam pagal pareigybę nepriklausė tarnybinis butas. Gavo orderį ir jo pagrindu tvarkėsi patalpas. Nuomą mokėjo mokyklai iki 2005 m. Vėliau nuomos nebuvo kam mokėti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė parodė, kad orderiu buvo suteiktos gyvenamosios patalpos. Pirmą kartą į savivaldybę kreipėsi 2006 m. Sprendimo, kad patalpas priskirti prie tarnybinių butų, nėra. Nuo 1981 m. ieškovė nebeatitiko reikalavimų, bet iškeldinami jie nebuvo. Nusistovėjo paprastos nuomos santykiai.

Tretysis asmuo S. Š. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje pateiktos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (Tomas I, b.l. 8-10) patvirtina, kad ieškovė su šeima savo gyvenamąją vietą deklaravusi ginčo patalpose. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei nuo 1995-01-01 (Tomas I, b.l. 72-73). 1979-10-08 orderis Nr. 56 (Tomas I, b.l. 11) patvirtina, kad gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) g. 8-2, buvo suteikta D. Š. tarnybiniam gyvenamajam plotui apgyvendinti. 1993-07-27 potvarkis Nr. 433-v (Tomas I, b.l.107-119) patvirtina, kad ginčo patalpas buvo nuspręsta įregistruoti. Byloje esantys raštai (b.l.14-20, 24, 25,28, 30-31, 32-34, II Tomas, b.l. 27-28) patvirtina, kad nuo 2006 m. vyko susirašinėjimas tarp ieškovės ir įvairių tarnybų dėl ginčo patalpų įteisinimo. Byloje pateiktas ginčo patalpų ir jo dalių įkainojimas, eksplikacija (Tomas I, b.l. 21-23). 2008-011-07 Kauno miesto savivaldybės raštas Nr. 53-5-2127 pavirtina, kad atsakovas kvietė ieškovę atvykti pasirašyti gyvenamosios nuomos sutartį dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (Tomas I, b.l. 26), bei nurodė sąrašą dokumentų, kuriuos ieškovė turėjo pristatyti savivaldybei (Tomas I, b.l. 27). Byloje pateiktos sutartys su paslaugų tiekėjais, kurios patvirtina, kad ieškovę su ginčo patalpų paslaugų tiekėjais sieja sutartiniai santykiai (Tomas I, b.l. 35-41). VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymos patvirtina, kad ieškovė bei jos sūnus neturi jiems nuosavybės teise priklausančiojo nekilnojamojo turto (Tomas I, b.l. 42-43), o ieškovės vyrui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Kaišiadorių r.sav., Sepijoniškių k. , bei dalis žemės sklypo, esančio Prienų r. sav. (Tomas I, b.l. 44-47). Byloje pateiktos kvitų bei sąskaitų – faktūrų kopijos, patvirtinančios, kad ieškovė ir jos vyras mokėjo už buto nuomą J. vidurinei mokyklai (gimnazijai) (Tomas I, b.l.48-58). Byloje pateiktas 2009-06-17 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-2614, patvirtinantis, kad atsakovas šiuo įsakymu sudarė ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (Tomas I, b.l. 74). Ieškove pateikė į bylą dokumentus, patvirtinančius, kad ieškovės bei jos vyro lėšomis ginčo patalpose buvo atlikti remonto darbai, bei kiti patalpų būklės gerinimo darbai (Tomas I, b.l.79-99). 1979-09-28 sprendimas Nr. 324 patvirtina, kad juo buvo nuspręsta suteikti gyvenamąsias patalpas – tarnybinį butą D. Š. (Tomas I, b.l. 120-138). Pažyma dėl vidurinių mokyklų, esančių Kultūros ir švietimo skyriaus balanse patvirtina, kad ginčo patalpos yra Kultūros ir švietimo skyriaus balanse (Tomas I, b.l. 175). Tarnybinių gyvenamųjų patalpų registro žurnalo kopija (Tomas II, b.l. 10-12, 41-43) patvirtina, kad ginčo patalpos įrašytos šiame žurnale kaip tarnybinės patalpos. 2010-03-20 Kauno miesto savivaldybės sprendimas Nr. T-134 (Tomas II, b.l. 16-17) bei 2010-06-04 turto perdavimo – priėmimo aktas Nr. 28-6-10/53-4-1 (Tomas II, b.l. 25) patvirtina, kad ginčo patalpos šiuo sprendimu buvo perimtos iš J. J. gimnazijos valdymo ir perduotos Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriui. 2005-06-20 sprendimas Nr. T-360 patvirtina, kad ginčo patalpos buvo perduotos patikėjimo teise valdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo departamento reguliavimo sričiai (Tomas II, b.l.29-32). 2005-09-12 perdavimo – priėmimo aktas Nr. 152 patvirtina, kad 2005-09-12 Kauno miesto savivaldybės taryba perdavė patikėjimo teise ginčo patalpas J. J. gimnazijai (Tomas II, b.l. 33).

Tarnybinių gyvenamųjų patalpų teisinę padėtį reguliuoja 1964 metų civilinio kodekso 230 straipsnis ir vėliau priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 495 “Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų”, kuriuo patvirtinta darbuotojų, kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, pareigų ir kategorijų sąrašas ir tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo, apskaitos ir naudojimo taisyklės. Galiojant butų kodeksui iki 1998 m. liepos l d. buvo taikomos atitinkamos CK 230 straipsnio nuostatos. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl tarnybinio buto statuso , todėl nagrinėtinos tos teisės aktų nuostatos, kurios nustato tarnybinių gyvenamųjų patalpų specialaus teisinio režimo nustatymą ar jo panaikinimą. Tarnybinės gyvenamosios patalpos skiriamos apgyvendinti asmenims, kurie pagal savo darbo pobūdį privalo gyventi darbo vietoje arba arti jos ir kurie neturi toje gyvenamojoje vietovėje nustatyto dydžio gyvenamosios patalpos. Specialus statusas yra nustatomas gyvenamųjų patalpų savininkams, kurie tas patalpas turi. Tai gali būti savivaldybės, įmonių, organizacijų ar bendrijų namai. Dėl tarnybinių patalpų statuso suteikimo turi būti priimtas sprendimas, kuris registruojamas. Iš civilinėje byloje pateikto Kauno m. Lenino rajono DŽDT VK 1979 10 08 dienos orderio matyti, jog ieškovei suteiktas orderis tarnybiniam gyvenamajam plotui, kuris suteiktas 1979 09 28 dienos sprendimu nr. 324. Iš šio sprendimo priedėlio akivaizdžiai matyti, jog ginčo patalpos yra priskirtinos prie gyvenamųjų patalpų ir jos yra suteikiamos įstaigų ir organizacijų dirbantiesiems (b.l.3-7, II t.). Byloje nebuvo pateiktas sprendimas ar šios gyvenamosios patalpos buvo įtrauktos į tarnybinių patalpų sąrašą, ką įsakmiai numatė tuo metu galiojęs CK 320 str. Šio kodekso 230 str. taip pat nustatė, jog suteiktos tarnybinės patalpos yra įforminamos rašytine sutartimi. Byloje ieškovė nurodė, jog jokia rašytine sutartis sudaryta nebuvo, apie tokios sutarties buvimą atsakovai taip pat nepateikė jokių įrodymų. Iš byloje pateikto potvarkio 1993 07 27 nr. 912 –v išrašo matyti, jog 1993 metais pagal aukščiau paminėtą potvarkį Kauno miesto tarybos vardu buvo įregistruota J. J. vidurinė mokykla (mokyklos pastatas) ir 34,62 kv.m. gyvenamojo ploto. Pažymėtina tai, jog ieškovei suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa buvo 25,5 kv.m., o pagal 1993 metų potvarkį matyti, jog mokyklos gyvenamoji patalpa sudaro 34,62 kv.m. Svarbi aplinkybė kuri nustatyta civilinėje byloje yra ir tai, jog byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo butas 1979 metais buvo įregistruotas kaip gyvenamoji patalpa, todėl neįregistruotas buvo negalėjo būti priskirtinas prie tarnybinių butų sąrašo. Šią aplinkybę byloje patvirtina 1993 07 27 dienos Kauno miesto valdybos priimtas potvarkis nr. 912-v, kurio nustatė, jog atsakovo vardu teisiškai įregistruotos ginčo patalpos 34,62 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l.107-179, I t.), tačiau patalpų teisinė registracija atsakovo vardu atlikta tik 2008 03 31 (b.l. 21-24, II t.). Byloje pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento aprūpinimo būstu skyriaus 2006 07 04 dienos raštas nr. 52-5-1207 (b.l.14, I t.) ,kuris patvirtina jog ginčo butas nėra ir nebuvo tarnybinių butų sąrašuose, jis yra įregistruotas kaip mokykla. Šis oficialus rašytinis valstybinės institucijos įrodymas nėra paneigtas, ar kitaip pripažintas negaliojančiu. Šią aplinkybę byloje patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai – susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovo (b.l. 25-31, I t.), kurie paneigia atsakovo argumentus, jog butas buvo tarnybinių butų sąrašuose ir su atsakove negali būti sudaryta neterminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Teismas laiko, jog ieškovė įrodė, tą byloje patvirtina ir rašytiniai įrodymai, jog 1979 metais, ieškovei apsigyvenant ginčo bute, jai suteiktos patalpos nebuvo įtrauktos į tarnybinių butų sąrašus, tai buvo mokyklos patalpos ir orderio išdavimas prieštaravo CK 230 str. imperatyvioms įstatymo normoms. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusą ir teisinį režimą reglamentavo Butų kodekso 100 str, kuriame pasakyta , jog tarnybinėms gyvenamosios patalpoms taikomas tik joms būdingas specialus teisinis režimas, ir šias patalpas būtinai reikia įregistruoti kaip tarnybines, kadangi apgyvendinus neįregistruotą kaip tarnybinę gyvenamąją patalpą, sudaroma paprasta, o ne tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Byloje nėra duomenų, jog ieškovei suteikiant gyvenamąją patalpą ji buvo įregistruota kaip tarnybinė, todėl laikytina, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė nuomos santykiai - LR CK 6.577 str, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas pripažinti kad tarp ieškovės D. Š. ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės susiklostė gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Kaune neterminuotos nuomos teisiniai santykiai, todėl atsakovas įpareigotinas sudaryti su ieškove neterminuotą rašytinę nuomos sutartį – LR CK 6.582 str. 1 d.

Tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimą, apskaitą ir naudojimą reglamentuoja taisyklės. Savivaldybių gyvenamuosiuose namuose tarnybinėmis naudojamos gyvenamosios patalpos išbraukiamos iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų savivaldybės tarybos sprendimu. Šiame punkte nenustatyta sąlygų, kurioms esant savivaldybė privalėtų svarstyti tarnybinių patalpų statuso pakeitimo klausimą ar priimtų sprendimą dėl gyvenamosios patalpos tarnybinio statuso panaikinimo. Įstatyme ir taisyklėse yra numatytos tam tikros garantijos asmenims, gyvenusiems tarnybinėse gyvenamosiose patalpose. Naudojimasis gyvenamosiomis patalpomis apskritai yra svarbi asmens teisė, tai įstatymas atskirais atvejais pripažįsta gerbtinais šiuos jo interesus ir tada, kai asmuo netenka teisės naudotis gyvenamosiomis patalpomis, turinčiomis tarnybinį statusą, nutrūkus darbo santykiams. Darbuotojui ar jo šeimos nariams yra teikiamos garantijos, kurių esmė yra darbuotojui suteikti naudotis kitą gyvenamąjį plotą. Tai reiškia, kad asmuo turi būti aprūpintas gyvenamąja patalpa, o naudojimasis ja jau nebesiejamas su darbo ar tarnybos santykiais. Tarnybiniu gyvenamuoju plotu iki tol naudojęsis asmuo nepažeidžiant įstatymo nustatytų reikalavimų gali būti iškeldintas, bet tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, kuri jau nėra tarnybinė. Iš kitos pusės tai reiškia, kad tarnybinė patalpa yra palaisvinama ir darbdavys ją gali panaudoti kitiems darbuotojams ryšium su darbo santykiais apgyvendinti. Faktiškai toks pats rezultatas gali būti pasiekiamas iškeldinamojo darbuotojo naudojamų tarnybinių patalpų statusą pakeičiant į netarnybines gyvenamąsias patalpas, o kitą organizacijos turimą gyvenamąją patalpą įregistruojant tarnybine ir ją naudojant darbuotojams apgyvendinti. Toks pakeitimas yra įmanomas, kai organizacija turi laisvų gyvenamųjų patalpų, kai iškeldinamasis darbuotojas naudojasi gyvenamąja patalpa, kuri atitinka tik minimalias gyvenamojo ploto normas, ir pagal įstatymą jis negali tikėtis gauti geresnės gyvenamosios patalpos, o iškeldinimo atveju privaloma būtų jį aprūpinti tokio pat dydžio butu. Iš dalies tokius pakeitimus riboja objektyvios galimybės, nes paprastai organizacijos neturi pakankamai gyvenamųjų patalpų, o tuo labiau laisvų. Antra, tai yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, kadangi priklauso nuo darbdavio pasirinkimo ir geros valios, nes joks teisės aktas darbdavio neįpareigoja tokius pakeitimus daryti. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų – Kauno J. J. 2007 06 08 rašto nr. I-275 ir 2007 11 22 rašto nr. I-94 (b.l.19-20, I t.) gimnazija dėl šeimos užimamų patalpų pretenzijų neturi, ir prašo atsakovo Kauno miesto savivaldybės įforminti šias patalpas kaip gyvenamas ir sudaryti su ieškove nuomos sutartį. Byloje pateikti ieškovės prašymai atsakovui dėl gyvenamosios patalpos nuomos (b.l.53-57, II t.) patvirtina, jog ieškovė , esant aukščiau minėtam darbdavio sprendimui kreipėsi pas atsakovą dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo. Svarbi byloje nustatyta aplinkybė, tą patvirtina ir rašytinis įrodymas (b.l.50-52, II t.), jog tik ieškovei pradėjus domėtis gyvenamosios patalpos statusu ir nuomos sutarties su ja sudarymu, atsakovas šias patalpas įtraukė į tarnybinių gyvenamųjų patalpų registro žurnalą. LR CK 6.618 str. apsprendžia tarnybinių gyvenamųjų patalpų teisinį statusą , o LR CK 6.619 str. yra nustatyta, kokia tvarka yra suteikiamos gyvenamosios patalpos. LR CK 6.618 str. 2 d. yra nustatyta, jog gyvenamosios patalpos prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų priskiriamos juridinio asmens valdymo organo sprendimu. Šiuo atveju atsakovo sprendimu. Pažymėtina jog tokio sprendimo atsakovas byloje nepateikė . Atsakovas savo raštuose (b.l.41, II t. b.l. 44, II t., b.l. 48-49, II t.) nurodo, jog reikia vadovautis 1979 09 28 dienos sprendimu nr. 324. Toks atsakovo argumentas negali būti tinkamu įrodymu byloje, kadangi tai yra tik prielaida, jog į orderį padarius įrašą apie tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimą ieškovei, jos ir buvo įstatymų nustatyta tvarka priskirtos tarnybinėms bei atitiko tuo metu įstatymo imperatyvias normas dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo. Teismas laiko, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei ieškovės ir jos atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu neginčijamai patvirtina, jog atsakovas 2009 metais ginčo patalpas įtraukė į tarnybinių gyvenamųjų patalpų sąrašus be teisinio pagrindo, todėl atsakovas įpareigotinas jas išbraukti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų sąrašo, ir ieškovės reikalavimas tenkintinas pilnai, kaip įrodytas ir pagrįstas - LR CPK 176 str., 177 str., 178 str., 180 str., 183 str., 185 str.

Pažymėti ir tai, jog ieškovė ir jos šeima ginčo patalpose apsigyveno teisėtai, jose gyvena nuo 1979 metų, šias patalpas prižiūri tinkamai, jas remontuoja, moka nuomos mokestį ir tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (b.l.35-41, I.t.), (b.l.48-58, It.), (b.l.79-99, I t.). teismas laiko, jog nesudarius su ieškove neterminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties butų pažeistas ieškovės ir jos šeimos teisėtų lūkesčių principas bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai civiliniame procese.

Ieškinį patenkinus, iš .atsakovo Kauno miesto savivaldybės adr. laisvės al. 96, Kaune ieškovės D. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, apie kurias pateikti įrodymai -2000 lt. (du tūkstančiai litų), o valstybei – 33,86 Lt išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad tarp ieškovės D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės susiklostė gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), neterminuotos nuomos teisiniai santykiai ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove šių gyvenamųjų patalpų neterminuotą rašytinę nuomos sutartį.

Pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybė gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) (buvusios (duomenys neskelbtini)) , priskyrė prie tarnybinių patalpų be teisinio pagrindo ir įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę gyvenamąsias patalpas esančias (duomenys neskelbtini) išbraukti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų sąrašo.

Priteisti iš .atsakovo Kauno miesto savivaldybės įm.k. 111106319, esančios Laisvės al. 96, Kaune ieškovės D. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 2000 lt. ( du tūkstančius litų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės įm.k. 111106319, esančios Laisvės al. 96, Kaune valstybės naudai 23,29 (dvidešimt tris litus 29 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.