- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-09
- Bylos Nr.
- eII-214-834/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00734-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pareiškėjas
- I. V.
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 16.11.9Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui (ANK 424 str.)
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo pareiškėjo I. V. (I. V.) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9876-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25268427694, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 25 d. nutarimu I. V. (toliau – ir Pareiškėjas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį paskirta 300 Eur bauda ir taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. kovo 22 d., apie 16 val. 50 min., Vilniaus rajono sav., Avižienių k., Sudervės g., vairavo „B“ kategorijai priskiriamą transporto priemonę, kurios pakrautos didžiausia techniškai leidžiama masė 2670 kg, ir kuri buvo sujungta su priekaba, kurios pakrautos didžiausia techniškai leidžiama masė 1300 kg, tai yra vairavo transporto priemonių junginį, kurio bendroji didžiausia techniškai leidžiama masė 3970 kg, neturėdamas teisės tokio junginio vairuoti. Teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių jis nebuvo įgijęs. Savo veiksmais pažeidė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. gegužės 14 d. gautas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal teismingumą persiųstas pareiškėjo I. V. skundas, kuris priimtas nagrinėti.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
Pareiškėjas I. V. skundu prašo pakeisti jo atžvilgiu priimtą nutarimą, t. y. panaikinti nutarimu paskirtą administracinę poveikio priemonę (teisę vairuoti transporto priemones) ir taikyti tik piniginę baudą.
1.1 Pareiškėjas I. V. pateikė skundą, nesutikdamas su paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti atėmimu. Jis nurodė, kad toks sprendimas jam būtų neproporcingai griežtas, turint omenyje asmenines ir socialines aplinkybes bei daromą poveikį jo gyvenimui ir šeimos gerovei.
1.2 Pareiškėjas argumentuoja, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra gyvybiškai būtina darbo funkcijų vykdymui. I. V. dirba oro uoste, kur jo pareigos tiesiogiai susijusios su transporto priemonių judėjimu bei jų valdymu. Be šios teisės jis negalėtų vykdyti savo darbo funkcijų, todėl grėstų darbo netekimas, o tai turėtų tiesioginių finansinių pasekmių jo šeimai – jis yra pagrindinis šeimos maitintojas, augina tris vaikus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, administracinio poveikio priemonė būtų perteklinė ir prieštarautų proporcingumo, teisingumo bei humanizmo principams.
1.3 Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad jo vairavimo stažas – 22 metai, per kuriuos jis nebuvo baustas už tokio pobūdžio pažeidimus. Jo reputacija nepriekaištinga, pažeidimas buvo padarytas ne tyčia, o dėl objektyvaus nežinojimo – pareiškėjas nuoširdžiai manė, kad leidžiama transporto junginio masė neviršijo ribos, reikalaujančios papildomos teisės.
1.4 Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad priekaba nebuvo pakrauta, todėl faktinė masė buvo ženkliai mažesnė nei techninė leidžiamoji riba, tačiau policija vadovavosi tik dokumentuose nurodytais maksimaliais dydžiais, nesigilindama į realią situaciją.
1.5 Skunde taip pat akcentuojama, kad policijos nutarime nebuvo individualizuotai įvertintos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jo asmeninė padėtis, šeimos socialinė situacija, vairavimo stažas, pažeidimo pobūdis ir jo padarymo aplinkybės. Policijos sprendime neatsispindi proporcingumo principas – skirtos poveikio priemonės griežtumas nebuvo lyginamas su realia pažeidimo žala.
1.6 Pareiškėjo nuomone, teisė skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą – yra diskrecinė, o ANK 34 straipsnio 6 dalis leidžia individualizuoti sprendimą ir skirti švelnesnę priemonę ar jos visai neskirti, jei tam yra pagrįstų priežasčių. Šiuo atveju, pareiškėjo teigimu, yra pagrindas taikyti tik piniginę baudą ir nesankcionuoti papildoma priemone, kuri turėtų neigiamą poveikį jam, jo šeimai bei profesiniam gyvenimui.
1.7 Pareiškėjas taip pat pažymi, kad proceso metu jis neturėjo advokato bei nebuvo tinkamai informuotas apie galimybę pateikti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nors tokia galimybė būtų leidusi išsamiau atskleisti reikšmingas aplinkybes, susijusias su pažeidimo padarymo pobūdžiu ir galimybėmis skirti švelnesnes sankcijas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus 2025 m. balandžio 25 d. Institucijos priimtą nutarimą Nr. 10-ANR_N-9876-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25268427694 palikti nepakeistą ir I. V. skundo netenkinti.
1.8 Institucija pažymi, kad pagal KET 14 punktą, vairuotojas, valdantis tokį junginį, kai transporto junginio, sudaryto iš automobilio ir priekabos, bendra leistina masė viršija 3500 kg, turi turėti papildomą kvalifikaciją ir teisę vairuoti šio tipo transporto junginį. Kelių transporto priemonių registravimo ir kontrolės taisyklėse bei teisės aktuose įtvirtinta aiški riba: kai automobilis sujungiamas su priekaba ir jų bendra masė viršija 3500 kg, privaloma atitinkama teisė, kurios I. V. neturėjo. Taip pat pažymėta, kad net jei automobilio leidžiama masė neviršija 3500 kg, tačiau prijungta priekaba, kurios leidžiama masė viršija 750 kg, vis tiek reikalinga papildoma teisė.
1.9 Institucija nurodo, kad I. V. turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai bei patikrinti, ar turi teisę vairuoti tokį transporto junginį. Neturėdamas atitinkamos teisės, jis padarė aiškų nusižengimą, kuris sukėlė pagrindą taikyti ne tik baudą, bet ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Šalies argumentai
1.10 Vertindama pareiškėjo pateiktą skundą dėl paskirtos sankcijos, Institucija akcentuoja, kad sprendimas skirti 300 eurų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai. ANK 424 straipsnio 3 dalis imperatyviai numato, kad už tokio pobūdžio nusižengimą turi būti skiriama ne tik piniginė bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas nuo 6 mėnesių iki vienerių metų. Institucija skyrė minimalią poveikio priemonės trukmę, todėl šis sprendimas laikytinas proporcingu ir pagrįstu.
1.11 Institucija taip pat įvertino pareiškėjo argumentus dėl tariamai lengvinančių aplinkybių – socialinės padėties, šeimos, darbo pobūdžio, tačiau pažymėjo, kad ANK 34 straipsnio 3 dalis aiškiai nurodo, jog aplinkybės, tokios kaip vairuotojo darbo pobūdis ar teisės reikalingumas užsiimti tam tikra veikla, savaime nėra pakankamas pagrindas neskirti ar švelninti įstatyme nustatytos administracinio poveikio priemonės.
1.12 Institucijos pozicija grindžiama teismų praktika – remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimais, kuriuose pažymima, kad nepatogumai ar teisės vairuoti būtinybė darbui ar šeimai savaime nesudaro pagrindo nesilaikyti įstatymų ar išvengti administracinės atsakomybės. Nurodoma, kad įstatymo taikymo vienodumas ir sankcijų neiškreipimas yra svarbus teisinio saugumo bei teisingumo principų aspektas.
Atsiliepimas
1.13 Be to, pareiškėjo skunde nebuvo nurodytos jokios išimtinės aplinkybės, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį – t. y. sumažinti sankciją žemiau įstatyme numatytos minimalios ribos. Priešingai, kaip pažymėta atsiliepime, I. V. yra buvęs ne kartą baustas už KET pažeidimus – nuo 2020 metų jis buvo baustas 5 kartus, todėl nuobauda nelaikytina per griežta ir neteisinga.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas I. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2025 m. kovo 22 d., kartu su šeima planuodamas sodinti šilauogių krūmus, nusprendė vienai dienai pasiskolinti darbovietėje esančią priekabą, nes sodinukai netilpo į jo turimą automobilį. Pasak pareiškėjo, tai buvo standartinė, darbovietėje dažnai naudojama priekaba, turinti tentą, kurios matmenys – apie 1,5 m pločio ir 2,7 m ilgio. Priekaba turėjo galiojantį draudimą ir techninę apžiūrą, tačiau jos techninio paso pareiškėjas neperžiūrėjo. Važiuojant nuo Avižienių link Riešės, jis buvo sustabdytas policijos reido metu. Pareigūnams kilo įtarimų, ar priekaba atitinka B kategorijos vairuotojo leidžiamas gabaritų ribas. Priekaba tuo metu buvo visiškai tuščia, o faktinis jos svoris siekė tik apie 300 kg. Pareiškėjas teigė žinojęs, kad B kategorija leidžia vairuoti transporto junginį iki 3500 kg bendros masės, todėl nesitikėjo, kad kils problemų. Tačiau jis pripažino nežinojęs, kad vertinamas ne faktinis, o maksimalus leistinas priekabos svoris, nepriklausomai nuo to, ar ji pakrauta, ar tuščia. Pareiškėjas nurodė, kad gyvena prie Avižienių su žmona ir trimis nepilnamečiais vaikais, kuriuos kasdien reikia vežti į mokyklas ir būrelius. Viešasis transportas jų gyvenamoje vietovėje kursuoja retai – kas pusantros valandos, todėl nuosavas transportas yra būtinas. Jo žmona taip pat vairuoja, tačiau dėl nesutampančių darbo grafikų (jis dirba 8–16 val., žmona – 9–18 val.) tik jis turi galimybę kasdien paimti vaikus po pamokų. I. V. taip pat pažymėjo, kad dirba aviacijos srityje, yra atsakingas už lėktuvų techninės priežiūros įrankius, kuriuos reikia pristatyti į laboratorijas, įskaitant ir siuntimą į kitus miestus – Šiaulius bei Rygą. Vairuotojo pažymėjimas yra būtinas pareiškėjo tiesioginėms darbo funkcijoms vykdyti. Jis taip pat nurodė, kad turi daugiau nei 20 metų vairavimo stažą, per tą laiką nebuvo sukėlęs eismo įvykių, o ankstesni pažeidimai buvo pavieniai ir ne piktybiniai. Vienas jų – dėl mopedo pastatymo ant šaligatvio – neteisingai priskirtas jam, nors realiai pažeidimą padarė žmona. Pareiškėjas pripažino padaręs pažeidimą, neneigė savo kaltės ir su paskirta 300 eurų bauda sutiko. Tačiau jis prašė netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams, nes tai reikšmingai apsunkintų jo šeimos gyvenimą bei apribotų galimybes vykdyti darbo funkcijas.
3. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, todėl skundas išnagrinėtas institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
4. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-382-606/2018).
5. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
6. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas yra išimtinis atvejis, kuris gali būti pagrįstas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, nustačius visą jų kompleksą, rodantį, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Vilniaus apygardos teismo administracinių nusižengimų byloje Nr. AN-2-205-654/2018).
7. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
8. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
I. V. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2025 m. kovo 22 d., apie 16 val. 50 min., Vilniaus rajono sav., Avižienių k., Sudervės g., vairavo „B“ kategorijai priskiriamą transporto priemonę, kurios pakrautos didžiausia techniškai leidžiama masė 2670 kg, ir kuri buvo sujungta su priekaba, kurios pakrautos didžiausia techniškai leidžiama masė 1300 kg, tai yra vairavo transporto priemonių junginį, kurio bendroji didžiausia techniškai leidžiama masė 3970 kg, neturėdamas teisės tokio junginio vairuoti. Teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių jis nebuvo įgijęs. Už šį nusižengimą I. V. paskirta 300 Eur bauda ir taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.
9. Kaip matyti iš priimto nutarimo, I. V. padarė administracinį nusižengimą – vairavo transporto priemonių junginį, kurio bendroji didžiausia techniškai leidžiama masė 3970 kg, neturėdamas teisės tokio junginio vairuoti. Teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidimas padarytas ne tyčia, o dėl objektyvaus teisinių reikalavimų neišmanymo – pareiškėjas manė, kad B kategorija leidžia vairuoti iki 3,5 tonos bendros masės junginį, nes priekaba buvo tuščia, o faktinis svoris neviršijo ribos. Jis neperžvelgė techninio paso, manydamas, kad standartinė, darbovietėje naudojama priekaba atitinka B kategorijai keliamus reikalavimus. Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pažeidimas nebuvo padarytas piktybiškai, o labiau dėl neatsargumo ir teisinių niuansų nesupratimo. Pareiškėjas nėra baustas už ypatingai šiurkščius administracinius nusižengimus – jis turi daugiau nei 22 metų vairavimo stažą, nėra sukėlęs eismo įvykių. Tai leidžia manyti, kad Pareiškėjas kelyje yra atsakingas eismo dalyvis. Pažymėtina, kad Pareiškėjas augina tris nepilnamečius vaikus, gyvena vietovėje, kur viešasis transportas itin ribotas, o vaikus tenka kasdien vežti į mokyklas ir būrelius. Be to, jo žmona dėl darbo grafiko negali prisiimti šios atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo darbo pobūdis reikalauja teisės vairuoti – jis dirba aviacijos srityje, atsakingas už įrankių transportavimą tarp miestų, taip pat į užsienį. Teisės vairuoti netekimas galėtų lemti ne tik šeimos gyvenimo sąlygų pablogėjimą, bet ir darbo netekimą.
10. Todėl teismo vertinimu, pirmiau aptartos byloje nustatytos tiek patį I. V., tiek jo įvykdytą nusižengimą apibūdinančios aplinkybės, nors ir nešalina pareiškėjo administracinės atsakomybės dėl administracinio nusižengimo padarymo, tačiau sudaro pagrindą išvadai dėl mažesnio Pareiškėjo įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Pareiškėjo atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą, nei numatytas. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes nustatytinas 1 mėnesio specialiosios teisės atėmimo terminas.
11. Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-9876-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25268427694, keistinas, I. V. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei paskiriant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – 1 mėnesį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
I. V. (I. V.) skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9876-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25268427694, dalį dėl administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo: pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, I. V. (I. V.) paskirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – 1 mėnesį.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.