Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irmai Oržekauskienei, dalyvaujant skundą pateikusiam administracine tvarka nubaustam asmeniui V. V. ir jos atstovui adv. A. Kolpertui, institucijos atstovui A. Karčiauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) d., gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-06-30 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-06-21 d. V. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2016-06-30 d. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimu ji nubausta 200 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 78 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016-04-26 d., 8.50 val., atlikto neplaninio teminio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad V. V., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), organizuodama saugotinų medžių kirtimą bendrovei priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodydama (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnei G. T., kuriuos medžius kirsti, bei prašydama seniūnijos darbuotojų juos nukirsti, žinodama, kad žemės sklypas priklauso jos vadovaujamai bendrovei ir, kad nėra išduotas Biržų rajono savivaldybės administracijos Leidimas saugotiniems medžiams kirsti, kurį Bendrovės vardu privalėjo išsiimti, sunaikino gamtinius kraštovaizdžio objektus (2 klevus ir 3 liepas). Tuo ji pažeidė 2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo Nr. X-1241 14 str. 2 d., 15 str. 1 d. 1 p., 28 str., 29 str., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo" 9 p. reikalavimus.

V. V., nesutikdama su priimtu nutarimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-06-30 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad nutarimas naikintinas ir byla nutrauktina, nes ji medžių kirtimo neorganizavo. Pažymi, kad ji tik kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atstovaujančią seniūnę G. T. su prašymu išspręsti problemą su medžiais, konkretaus nurodymo seniūnei pjauti medžius nedavė. Seniūnė pati organizavo medžių kirtimą. Ji nežinojo, kad seniūnė leidimo medžiams pjauti negavo, todėl, jos manymu, jos veiksmuose nėra tyčinės kaltės. Remdamasi išdėstytais motyvais teigia, jog ji nepadarė ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, todėl byla turi būti nutraukta.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į V. V. skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti 2016-06-30 d. surašytą nutarimą, nes jis surašytas teisėtai.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas A. Karčiauskas teismo posėdyje nurodė, kad 2016-04-26 d. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neteisėtai iškirsti medžiai. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame žemės sklype, tvarkant šį žemės sklypą, be savivaldybės leidimo buvo nukirsti 2 klevai ir 3 liepos, kurie priskirtini saugotiniems medžiams. Todėl už šiuos neteisėtus veiksmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. V. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 78 str. 1 d. Teigė, kad medžiai buvo nukirsti bendru seniūnės G. T. ir V. V. sprendimu, todėl ir seniūnė buvo nubausta už medžių kirtimą be leidimo. V. V., būdamas bendrovės direktore, organizavo šių medžių kirtimą, todėl teisėtai buvo nubausta už teisės aktų pažeidimus. Su V. V. skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti galioti 2016-06-30 d. surašytą nutarimą.

Teismo posėdžio metu V. V. paaiškino, kad medžiai augo jos įmonei priklausančioje žemėje ir kliudė remontui: trukdė elektros tinklams, vandentiekiui, kanalizacijai. Ji buvo gavusi bendrovės „ESO“ žodinį, o vėliau ir rašytinį perspėjimą, kad jos vadovaujamos įmonės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype želdiniai yra per arti elektros oro linijos laidų ir tai kelia pavojų. Todėl ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnę G. T. su prašymu išspręsti šią problemą. Seniūnė jai teigė, kad žino apie šią problemą ir pažadėjo ją išspręsti. Vykti į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę seniūnė jai neliepė. Buvo nukirsti tie medžiai, kurie trukdė vandentiekiui, kanalizacijai ir elektros laidams. Kada ir kuriuo laiku medžius iškirto, ji nežino, nes medžių kirtimo darbų pati neorganizavo. Kirtimo darbus vykdė (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbininkai seniūnės nurodymu. Manė, kad medžių kirtimu turi rūpintis seniūnija, o ne ji, kaip įmonės savininkė. Buvo įsitikinusi, kad seniūnė viską sutvarkys taip, kaip priklauso, kadangi (duomenys neskelbtini) rajono seniūnijoje, kurioje ji gyvena, viską sutvarko seniūnas. To tikėjosi ir iš seniūnės G. T., todėl mano, kad jos veiksmuose dėl jai inkriminuoto teisės pažeidimo nėra jokios tyčinės kaltės.

Liudytoja G. T. paaiškino, kad pas ją į darbą atvyko V. V., kuri pasakė, kad turi problemą dėl medžių, kurie kliudo remontui, vandentiekiui, kanalizacijai ir elektros laidams. V. V. paprašė jos šią problemą išspręsti kaip galima greičiau, nenurodydama, kokią tiksliai dieną reikia nukirsti tuos medžius. V. V. parodė remontui trukdančius medžius ir ji jai pažadėjo šią problemą išspręsti, nes turėjo darbininkų, kurie šį darbą galėjo padaryti. Teritorija buvo netvarkinga ir apleista, todėl ir pati norėjo, kad medžių pašalinimu teritorija būtų sutvarkyta. Nepaklausė, ar V. V. turi leidimą kirsti medžius, be to, buvo įsitikinusi, kad leidimas privačioje žemėje yra nereikalingas, kaip ir namų valdoje kertant medžius kaimo vietovėje. Tuomet ji seniūnijos darbininkams nurodė, kad šie nupjautų tuos medžius. Darbininkai iš viso nupjovė 6 medžius, iš kurių 1 medis augo valstybinėje žemėje, jam leidimą kirsti turėjo, o kiti penki privačioje. Už šį pažeidimą ji taip pat buvo nubausta administracine tvarka.

Skundas tenkintinas.

ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Ši norma – blanketinė, taikoma, kai nevykdomos arba pažeidžiamos Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ar kt. teisės aktų, reglamentuojančių želdynų ir želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, projektavimo, želdinių veisimo taisyklės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tvarkant žemės sklypą, buvo nupjauti du klevai ir trys liepos, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ 3.10 p. priskirtini saugotiniems medžiams, neturint Biržų rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo (b. l. 5, 6). V. V. nubausta pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos 2007-06-28 želdinių įstatymo Nr. X-1241 14 str. 2 d., 15 str. 1 d. 1 p., 28 str., 29 str., Lietuvos Respublikos 1992-01-21 aplinkos apsaugos įstatymo Nr. 1-2223 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. Dl-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo" 9 p. reikalavimus.

Pažymėtina, kad vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų yra subjektyvioji pusė, t. y. asmens suvokimas apie daromą pažeidimą, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, nepakanka konstatuoti tik objekto ir objektyviosios pusės buvimą, būtina įrodyti ir pažeidimo subjektyviąją pusę. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad kaltinant asmenį padarius ATPK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ATPK 10, 11 straipsniai). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės turinio atskleidimo būtinumą yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015).

Bylos medžiaga nustatyta, kad V. V., turėdama problemą dėl medžių, kurie augo jos vadovaujamos įmonės priklausančiame žemės sklype ir trukdė remontui, vandentiekiui, elektros laidams ir kanalizacijai, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnę G. T., prašydama ją išspręsti. V. V. teismo posėdyje nurodė, kad seniūnė jai pažadėjo problemą dėl medžių išspręsti, nes seniūnijoje yra darbininkų, kurie gali medžius nupjauti. V. V., kreipdamasi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos struktūrinį padalinį – seniūniją, buvo įsitikinusi, kad seniūnija pasirūpins viskuo, kas yra būtina medžiams nukirsti. Jos parodymus patvirtino ir apklausta liudytoja seniūnė G. T. teigdama, kad ir pati norėjo, jog netvarkinga ir apleista įmonei priklausanti teritorija būtų švaresnė, todėl ji organizavo medžių kirtimą manydama, kad leidimas kirsti medžius privačioje žemėje, šiuo atveju kaimo vietovėje namų valdoje yra nereikalingas. Pažymėtina, kad pagal 1999-06-17 d. Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 14 str. ir 2007-08-22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 875 patvirtintų „Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių“ 8 p., institucija, neturėdama kompetencijos asmens prašymo išsprendimui, asmens prašymą turi nukreipti kitai Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai. Todėl šiuo atveju seniūnė G. T., gavusi V. V. prašymą dėl remontui trukdančių medžių kirtimo ir neturėdama atitinkamos kompetencijos dėl leidimo medžių kirtimui išdavimo, turėjo V. V. nukreipti į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių, kuris ir yra atsakingas už šių leidimų išdavimą. Priešingai nei priklauso, neįvertindama ir nesiaiškindama situacijos, seniūnė pati ėmėsi medžių pjovimo organizavimo darbų, nurodydama darbininkams, kada ir kuriuos medžius reikia nupjauti, dėl ko neteisėtai ir buvo nupjauti saugotini medžiai.

Kaip jau buvo minėta, nustatinėjant kaltės buvimą, būtina įvertinti ne tik paties pažeidėjo paaiškinimus, bet ir atliktų veiksmų pobūdį, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti. Bylos medžiaga nustatyta, kad saugotinus medžius nupjovė (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbininkai S. B. ir E. P. seniūnės nurodymu (b. l. 25-27). Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir apklausta seniūnė. Pati V. V. medžių pjovimo darbų neorganizavo, ji net nežinojo, kada, kas ir kaip medžius nukirto, ko neneigia ir seniūnė. Esant tokiai situacijai sutiktina su V. V., jog ji buvo suklaidinta, nes jei seniūnė būtų nukreipusi ją į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją dėl leidimo kirsti medžius gavimo, ji taip ir būtų padariusi. Taigi byloje nėra pakankamai neginčijamų įrodymų, leidžiančių tvirtinti, kad V. V. norėjo padaryti žalą aplinkai, t. y. veikė tyčia. Be to, vadovaujantis išdėstytais argumentais, nėra pagrindo daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimą padarė dėl neatsargumo. Pateikti duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad dėl susiklosčiusios situacijos V. V. numatė ar galėjo numatyti, kad ji veikia neteisėtai ir kad daro žalą aplinkai.

Minėta, kad administracinių teisės pažeidimų bylose administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Taigi šioje byloje nėra pakankamai neginčijamų įrodymų išvadai, kad V. V. veiksmuose yra kaltė administracinės teisės (ATPK 9 str. 1 d., 10, 11 str., 78 str. 1 d.) prasme, todėl nėra pagrindo V. V. apkaltinti padarius teisės pažeidimą, nurodytą ATPK 78 straipsnio 1 dalyje.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, V. V. skundas tenkintinas ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. birželio 30 d. nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla V. V. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. P. regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. V. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Nutarimas gali būti apskųsta Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.