- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-29
- Bylos Nr.
- 1A-396-64-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Klavdija Kruminienė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- S. G.
- Advokatai
- Vytautas Blažaitis
- Kategorijos
Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-396-64/2008 m.
Teisėja Danutė Kregždienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.4.6.; 2.4.7.
2008 m. gruodžio 29 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu:
pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per 3 mėnesiams atlyginti padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam;pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams 3 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, S. G. paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas vieneriems metams 3 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam.
V. T. iš S. G. priteista 500 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 19 d. apie 24 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame autobusų sustojime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t.y. sustojime buvusių žmonių akivaizdoje sudavė V. T. kumščiu vieną smūgį į veidą ir vieną kartą koja spyrė į krūtinę, tokiais savo chuliganiškais veiksmais sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, jis 2007 m. gegužės 19 d. apie 24 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame autobusų sustojime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia suduodamas V. T. kumščiu vieną smūgį į veidą, sulaužė jam nosies kaulus, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata jam buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. G. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2008-10-09 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, nes mano, kad teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. Nurodo, kad teismas savo išvadas grindė nukentėjusiojo ir jo artimųjų A. T., S. T. parodymais ir J. T., kuris net nebuvo įvykio vietoje, parodymais. Kiti byloje apklausti liudytojai nepatvirtino nukentėjusiojo ir jo artimųjų parodymų, paaiškindami, jog šūkavo ir stumdėsi visi. Teismas nevertino aplinkybių, jog T. šeima apelianto atžvilgiu yra nusiteikę priešiškai, nes jie apeliantą buvo nepagrįstai apkaltinę motobloko vagyste. Taip pat teismas neatkreipė dėmesio į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, paneigiančius nukentėjusiojo ir jo artimųjų parodymus, neatsižvelgė ir nevertino liudytojo A. M. parodymų, jog S. G. garsiai pakvietus pasikalbėti vieną iš T., V. T. vengė S. G., traukėsi tolyn, todėl liudytojas priėjęs iš nugaros apglėbė S. G. ir nusivedė atokiau, siekdamas nutraukti beprasidedantį konfliktą. Šis liudytojas teisme nebuvo apklaustas, nors, apelianto nuomone, liudytojo parodymai turi esmės bylos baigčiai. Teigia, kad konfliktą matę ar jame dalyvavę liudytojai, apart T., nepatvirtino fakto, kad jis sudavė smūgį nukentėjusiajam. Skundžiamame nuosprendyje nenustatyta, jog V. T. už rankų laikė M. Ž. ir E. U., ką nurodo nukentėjusysis ir jo artimieji, todėl abejoja nukentėjusiojo ir jo artimųjų parodymų objektyvumu ir nešališkumu ir minėtos abejonės nebuvo pašalintos ir net neaptartos skundžiamame nuosprendyje. Teismas nuosprendyje nepasisakė, kodėl vadovaujasi nukentėjusiojo ir jo giminaičių parodymais, ir kodėl nevertina kitų liudytojų parodymų, bylos duomenų. Nuteistasis mano, kad teismas privalėjo į teismo posėdį iškviesti liudytoją A. M., nes šio liudytojo parodymai turi reikšmės bylos baigčiai. Jo sutikimas pradėti bylos nagrinėjimą nedalyvaujant šiam liudytojui, nereiškia jo sutikimo bylą išnagrinėti be šio liudytojo. Dėl to mano, kad buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, sutrukdęs priimti pagrįstą ir teisėtą nuosprendį bei teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Skunde nuteistasis taip pat teigia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes teismo išvados nepagrįstos, kad jis tais pačiais veiksmais padarė ir viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, jam nebuvo pareikštas kaltinimas dėl sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų, nuosprendyje teismas neaptarė Raseinių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-06-19 nutarimo. Teismas nevertino ir neaptarė kitų konflikte dalyvavusių asmenų veiksmų ir galimos tokių veiksmų įtakos „emocijoms, susijaudinimui ar išsiskirstymui“. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo aiškinamasi, ar jo ir V. T. žodinis konfliktas pažeidė visuomenės rimtį tokia apimtimi, kad būtų galima tai vertinti kaip nepagarbą aplinkiniams, nes apelianto nuomone, nuosprendyje minimos konflikte dalyvavusių asmenų emocijos, susijaudinimas ar išsiskirstymas nesudaro BK 284 str. numatyto nusikaltimo sudėties. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme niekas nesiaiškino pačio įvykio aplinkybių, t.y. nebuvo nustatinėjama kur kas stovėjo, kaip judėjo, kas ką laikė, kas ką matė ar galėjo matyti. Mano, kad tik nustačius įvykio seką ir visų jame dalyvavusių asmenų veiksmus, būtų galima nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, o tuo pačiu ir asmenį, sužalojusį nukentėjusįjį. Todėl mano, kad teismas nepilnai išsiaiškino visas bylos aplinkybes ir tai sutrukdė teismui padarytas atitinkančias faktines bylos aplinkybes išvadas, priimti pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Dėl to yra nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 str. reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kadangi nuteistasis nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., todėl teisėjų kolegija, vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d., patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neapklausus liudytojo A. M., padarė esminį baudžiamojo proceso, neįvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, dėl ko nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų, nes iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas S. G. kaltę grindė visais teisiamajame posėdyje ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje išvardintais įrodymais, juos vertindamas visete.
Iš bylos medžiagos matyti, kad į bylos nagrinėjimą neatvykus liudytojams A. M. ir N. D., buvo sprendžiamas klausimas dėl galimumo bylą nagrinėti neatvykus minėtiems liudytojams ir kaltinamasis, dalyvaujant paskirtam gynėjui, nurodė, jog galima bylą nagrinėti neatvykus liudytojams (b.l. 128, t. 1). Nors nuteistasis S. G. sutiko pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės neatvykus liudytojams N. D. ir A. M., tačiau po atlikto įrodymų tyrimo, prieš paskelbiant baigiamąsias kalbas, nei S. G., nei jo gynėjas nepareiškė prašymų papildyti įrodymų tyrimą, tame tarpe, nepareiškė ir prašymo iškviesti liudytoją A. M. (b.l. 136, t. 1) ir tokiu būdu sutiko baigti bylos nagrinėjimą be nurodyto liudytojo. Liudytojas A. M. nebuvo apklaustas dėl įvykio aplinkybių pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nesivadovavo ir nevertino ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo A. M., kaip ir teisiamajame posėdyje neapklausto liudytojo N. D., parodymų. Tokiu būdu, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas ne tik liudytojas A. M., bet ir papildomai nuteistojo pasikviesti M. J. ir M. M., tuo buvo ištirti visi, apelianto nuomone, neištirti įrodymai. Tokiu būdu, teisėjų kolegija, išklausiusi papildomai apklaustų liudytojų parodymus bei atsižvelgdama į baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai priėmė nuteistojo S. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo.
Dėl S. G. veiksmų kvalifikacijos pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.
BK 284 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, o BK 138 str. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris nesunkiai sužalojo kitą asmenį.
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties trikdymu paprastai laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijuto pažeminti ar šokiruoti ir pan., pvz., dažniausiai tai pasireiškia, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Vadovaujantis teismine praktika ir teisės teorija, viešoji vieta laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir ne būtinai jų turi būti daug. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje net nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. T. buvo sužalotas. Nukentėjusiojo sužalojimo faktą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 119/07(10), kurioje nurodyta, kad V. T. padarytas nosies kaulų lūžimas vieno smūgio pasekoje galimai užduotyje nurodomo įvykio metu ir būdu (2007-05-19) kietais bukais daiktais, pvz.., ranka, koja ar pan. (b.l. 14, t. 1). V. T. padarytas sužalojimas pagal sveikatos sutrikdymo mastą atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuo pat protokolo – pareiškimo pateikimo policijai iš karto po sužalojimo, nukentėjusysis V. T. nurodė, kad buvo sužalotas Viduklėje prie stotelės neblaivaus S. G. (b.l. 5, t. 1). Vėlesnių apklausų metu ir teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. T. nurodė tas pačias aplinkybes, jog jį sužalojo būtent S. G., t.y., kai jį už rankų laikė M. Ž. ir E. U., S. G. vieną kartą smogė į veidą ir vieną kartą koja spyrė į krūtinę (b.l. 16-17, 129-130, t. 1). Nukentėjusiojo V. T. parodymus patvirtino kartu su juo įvykio vietoje buvęs jo brolis A. T., kuris patvirtino matęs kaip S. G. sudavė vieną smūgį jo broliui į veidą, tačiau nematė, kai buvo spirta į krūtinę (b.l. 21-22, 130-131, t. 1). Liudytojai S.T. (b.l. 23-24, 131-132, t. 1), M. D. (b.l. 26-27, 132-133, t. 1), G. K. (b.l. 30-31, 133-134, t. 1) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad S. G. užsipuolė V. T., jog nukentėjusysis buvo užsiėmęs ranka veidą, bėgo kraujas, dėl ko jie suprato, jog buvo suduotas smūgis, nors liudytojai parodė nematę paties smūgio sudavimo. Po įvykio liudytojai bendravo su nukentėjusiuoju, kuris jiems taip pats nurodė tas pačias aplinkybes, jog jam smūgį sudavė S. G.. Taip pat nėra byloje duomenų, jog nukentėjusysis buvo sužalotas iki ar po ir kitoje vietoje, nes iš karto po sužalojimo nukentėjusysis V. T. kartu su liudytoju A. T. kreipėsi į policiją dėl V. T. sužalojimo. Kadangi įvykio vietoje vyko konfliktas, susistumdymas, todėl logiška, kad byloje apklausti liudytojai ir negalėjo matyti, kas konkrečiai sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, todėl byloje apklaustų liudytojų parodymai vertintini visų įrodymų visete. Be to, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai A. T., S. T., M. D., G. K., būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė nuoseklius parodymus, kurie vieni nuo kitų nesiskiria, o papildo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais parodymais, jog S. G. sužalojo nukentėjusįjį V. T.. Be to, pastebėtina, kad liudytojas M. D. nėra giminaitis nei nukentėjusiajam, nei nuteistajam, ir būtent šis liudytojas parodė, kad plente susitikus su iš įvykio vietos pasišalinusiais broliais V. ir A. T., prie jų privažiavo automobilis, iš kurio išlipo S. G., M. Ž., A. M., liudytojui S. G. paklausus kodėl jis sudavė V. T.; S. G. neneigė smūgio ir pasakė, kad Trumpiai jį buvo apkaltinę vagyste (b.l. 132-133, t. 1). Pats nuteistasis S. G. parodė, kad su šiuo liudytoju nėra piktuoju, todėl nėra pagrindo manyti, kad liudytojas M. D., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, apkalbėjo S. G. ar dėl kitų priežasčių būtų suinteresuotas bylos baigtimi.
Nors nuteistojo versiją nesudavus nukentėjusiajam smūgių apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino liudytojai A. M., M. J., M. M., tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė nematęs, kada S. G. galėjo suduoti smūgį nukentėjusiajam, bei pateikė dvejonę, kad nematė nukentėjusiojo iš viso sužaloto (b.l. 32-33, t. 1). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, net gi apeliaciniam skunde nebuvo įvardintas nei M. J., nei M. M., kaip buvę įvykio vietoje. Šie liudytojai buvo nurodyti tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, po įvykio praėjus daugiau kaip pusantrų metų, ir parodė, kad S. G. nukentėjusiojo nesivaikė, jam smūgių nesudavė, o nukentėjusysis po sužalojimo pats įsėdo į automobilį, iš kurio nuvažiuojant buvo šaudoma, tačiau nei vienas iš šių liudytojų negalėjo kategoriškai įvardinti kas sužalojo nukentėjusįjį bei davė prieštaringus parodymus dėl šaudimo iš automobilio aplinkybių. Pirmosios instancijos teisme apklausus liudytoją A. T. paaiškėjo, jog jis iš dujinio pistoleto iššovė į orą ir tai padarė ne įvykio vietoje, o, kai antrą kartą buvo sustoję plente, išvažiavus iš Viduklės, važiuojant namo ir pamačius kaip iš paskos privažiavusio automobilio išlipo S. G. su kitais vaikinais. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas M. D., nurodęs, kad plente buvo susitikęs su S. G. ir kitais, kalbėjosi, klausė apie smūgio sudavimą V. T.. Tokiu būdu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo tikėti liudytojų A. M., M. J., M. M. parodymais kaip vieninteliais nuteistojo nekaltumą pagrindžiančiais parodymais, todėl šių liudytojų parodymai vertintini visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visete tiek, kiek šių liudytojų parodymai sutampa su kitais ištirtais įrodymais.
Pastebėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai: liudytojų apklausos, įtarimo pareiškimas S. G. ir jo apklausa vyko praėjus beveik metams nuo pačio įvykio, kai policijos pareigūnams apie nukentėjusįjį sužalojusį asmenį buvo žinoma nuo pat protokolo – pareiškimo apie sužalojimą dienos, tačiau nebuvo paimti minėtų asmenų paaiškinimai, neištirti kiti duomenys: automobilio, įvykio vietos apžiūra, kitų konflikte dalyvavusių asmenų nustatymas, todėl savalaikiai nesureagavus į pranešimą apie sužalojimą, nebuvo galimybės surinkti duomenų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes neatmetama versija, kad ilgas laiko tarpas po įvykio turėjo įtakos byloje apklaustų asmenų parodymų nuoseklumui (turėjo galimybę suderinti parodymus), todėl teismas visus įrodymus vertino jų visete.
Iš bylos duomenų matyti, jog V. T. buvo sužalotas viešoje vietoje – prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, sustojime, kur pasibaigus šokiams, susirinko jaunimas, t.y. buvo ne tik nukentėjusiojo, nuteistojo pažįstamų, bet ir pašalinių žmonių ir tai nustatyta ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir nuteistojo duotais paaiškinimais. Nors byloje nenustatyti ir neapklausti visi įvykio vietoje buvę asmenys, tačiau teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis buvo sužalotas viešoje vietoje, matant aplinkiniams. Pagal teismų praktiką, smūgių sudavimas viešoje vietoje laikytinas viešosios tvarkos pažeidimo objektyviosios pusės požymiu.
Nors nuteistasis neneigia konfliktavęs su nukentėjusiuoju, jį vadinęs pasikalbėti ir tokiu būdu išsiaiškinti apkalbas dėl vagystės, tačiau teigia, kad tokiais veiksmais jis nepadarė viešosios tvarkos pažeidimo. Byloje nustatyta, kad S. G. garsiai šūkavo, puolė ant nukentėjusiojo, vaikėsi jį aplink automobilį. Šią aplinkybę patvirtino kartu su nuteistuoju įvykio vietoje buvę liudytojai M. Ž. ir E. U. (b.l. 35-36, 52-53, 134-135, t. 1). Liudytojas S. T. parodė, kad S. G. grasinimus nukreipė prieš visus T., tačiau pagal bylos medžiagą, S. G. siekė išsiaiškinti nesutarimus tik su V. T., todėl daroma išvada, kad nuteistojo išsakyti grasinimai buvo adresuoti būtent nukentėjusiajam. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, jog S. G. garsiai kvietė vieną iš T., nukentėjęs jo vengė, traukėsi tolyn, todėl liudytojas apglėbęs S. G. pasivedė atokiau. Pagal byloje apklaustų liudytojų parodymus, įvykio vietoje vyko konfliktas, susistumdymas, todėl logiška, kad vieni stebėjo konfliktą, kiti bandė išvengti konflikto. Byloje apklaustas liudytojas M. D. bandė išskirti nukentėjusįjį ir nuteistąjį, liudytojas A. M. – apglėbęs per pečius nuteistąjį pavedė jį atokiau, liudytojas G. K. – bandė sulaikyti M. Ž., tačiau jis vis puldavo į konfliktą. Šias aplinkybes patvirtino ir kiti byloje apklausti asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad S. G. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio elgėsi įžūliai, išsakė grasinimus viešai, nukentėjęs vengė konflikto su S. G., daroma išvada, kad būtent nuteistasis buvo konflikto iniciatorius, o jo viešai išsakyti grasinimai pagal formuojamą teismų praktiką sudaro viešosios tvarkos pažeidimo objektyviąją pusę.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad S. G. veiksmai: viešai išsakyti grasinimai, smūgių sudavimas nukentėjusiajam laikytini neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu, trikdančiu visuomenės rimtį ir pažeidžiančiu viešąją tvarką, elgesiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad tokie veiksmai S. G., kaip smūgio sudavimas V. T. viešai, kitų žmonių akivaizdoje, sukėlė aplinkinių emocijas, sujudimą, nes po tokių veiksmų visi išsiskirstė, ir tai laikytina visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymu. Tokiu būdu, esant šiems objektyviosios nusikalstamos veikos pusės požymiams, S. G. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs viešosios tvarkos pažeidimą. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusįjį sužalojo kitas asmuo ir kad konfliktas vyko tarp kitų asmenų, o ne konkrečiai tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, todėl apylinkės teismas ir neprivalėjo nuosprendyje aptarti kitų konflikte dalyvavusių asmenų veiksmų ir jų įtakos veikos kvalifikacijai pagal BK 284 str. 1 d.
Nustatyta, kad konflikto metu nukentėjusiajam dėl nosies kaulų lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl pagal normų konkurencijos nuostatas, nesunkus sveikatos sutrikdymas ir viešosios tvarkos pažeidimas kvalifikuojami kaip atskiri nusikaltimai. Tais pačiais veiksmais S. G. padarė du skirtingus nusikaltimus, numatytus skirtinguose Baudžiamojo kodekso skyriuose, todėl esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai, nuteistojo S. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.
Byloje nustatyta, kad nuteistasis siekė išsiaiškinti su nukentėjusiuoju asmeninio pobūdžio santykius dėl jo apkaltinimo padarius vagystę iš V. T. dėdės, o pagal teismų praktiką, nukentėjusįjį sužalojus dėl asmeninių santykių ir sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, apelianto veika teisingai kvalifikuota kaip dviejų atskirų nusikaltimų idealioji sutaptis, o ne kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų.
Apeliantas nepagrįstai atkreipia dėmesį į 2008-06-19 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą M. Ž. ir E. U. atžvilgiu dėl bendrininkavimo padarant V. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 62-63, t. 1), nes šis nutarimas priimtas tik konkrečių asmenų atžvilgiu, sprendimas yra motyvuotas ir teismas negali jo revizuoti, todėl šis apelianto skundo argumentas nenagrinėtinas iš esmės.
Remiantis išdėstytu, kolegija konstatuoja, jog nuteistojo S. G. veiksmai visiškai atitinka nusikaltimų, numatytų LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., sudėtį ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo nuosprendžio naikinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. nuosprendžio atmesti.