- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-27
- Bylos Nr.
- I-944-162/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-001442015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- T. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2015 m. gegužės 11 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. P. 2015 m. kovo 13 d. skundu (reg. Nr. I-133) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 5-10).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 m. rugsėjo 15 d. buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, prilystančiomis žmogaus kankinimui. Teigia, kad kameros, kuriose buvo laikomas, neatitiko higienos reikalavimų: buvo apipelijusios, tamsios, trūko jose oro, be įrengtų sanitarinių mazgų, o kamerų plotas, tenkantis vienam asmeniui buvo mažesnis nei reikalaujamas, tuo suvaržoma laikomų asmenų judėjimo laisvė. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių laikymo sąlygų jis patyrė stresą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pablogėjo jo sveikata. Neturtinę žalą įvertina 10 000 Eur, nes buvo laikomas nežmoniškomis ir jo orumą žeminančiomis sąlygomis.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b.l. 14) bylą prašo nutraukti, kadangi yra įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1389-234/204, kuris buvo priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde prašė bylą nagrinėti jam dalyvaujant teismo posėdyje, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi buvo nutarta jį konvojuoti į teismo posėdį (b.l. 16-17), tačiau 2015 m. balandžio 23 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 23). Pareiškėjas apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai teismo šaukimu (b.l. 32).
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 19). Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Į teismo posėdį neatvykus proceso šalims nei jų atstovams, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalis).
Teismas konstatuoja:
Įstatymų leidėjas teisę kreiptis į administracinį teismą, be kita ko, sieja su aplinkybe, kad dėl klausimo, dėl kurio inicijuotas naujas ginčas, nebūtų įsiteisėjęs teismo sprendimas. Kai kilęs teisės įgyvendinimo klausimas buvo ginčijamas teisme ir dėl jo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta. Taisyklės, draudžiančios administraciniams teismams pakartotinai nagrinėti byla, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei 101 straipsnio 2 punkte. Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo). Administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašo nutraukti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punktu, kadangi yra įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1389-234/204, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto pagrindu bylą galima nutraukti tik tada, kai nustatomos visos šioje nuostatoje įtvirtintos kumuliatyvios, t.y. egzistuojančios kartu, sąlygos.
Prijungta administracinės bylos Nr. I-1389-234/2014 medžiaga nustatyta, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas pareiškėjo T. P. skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo siejo su jo laikymu Plungės rajono policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 24 d. iki 2012 m. rugsėjo 31 d. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameros, kuriose jis buvo laikomas, neatitiko higienos reikalavimų, buvo drėgnos, apipelijusios, be įrengtų sanitarinių mazgų, praustis duše galėjo tik du kartus per dieną, langai tamsinti, į kameras nepateko dienos šviesa, nebuvo ventiliacijos, vietoje lovų kamerose buvo įrengti gultai, kamerų plotas, tenkantis vienam asmeniui, buvo mažesnis nei nustatyta teisės aktais.
Minėtoje byloje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo T. P. skundas dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato, atmestas kai nepagrįstas. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs.
Vertinant aplinkybę, ar nagrinėjamoje byloje ginčas yra tapatus išnagrinėtajam administracinėje byloje Nr. I-1389-234/2014, turi būti įvertinti trys elementai – šalys, ginčo dalykas ir pagrindas, kurie turi būti tapatūs. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo pagrindą, o pareiškėjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo dalyką. Spręsdamas dėl dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu.
Prijungtos administracinės bylos medžiaga akivaizdžiai patvirtina, kad ginčo šalys tos pačios (pareiškėjas T. P. ir atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato); pagrindas (reikalavimas atlyginti neturtinę žalą kildinamas iš pareiškėjo netinkamų laikymo sąlygų Plungės rajono policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 24 d. iki 2012 m. rugsėjo 31 d.) bei dalykas (neturtinės žalos atlyginimas) tapatūs. Pažymėtina tai, kad išnagrinėtoje administracinėje byloje buvo vertinamas net ilgesnis laikymo Plungės rajono policijos komisariato areštinėje laikotarpis ir nurodyta daugiau, pareiškėjo manymu, pažeidimų, nei nagrinėjamoje byloje. Nors pareiškėjas nagrinėjamoje byloje padidino prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį iki 10 000 Eur, tačiau pasikeitus tik skundo reikalavimų dydžiui skundo dalykas išliko tapatus. Nauju dalyku nelaikytinas kitokios nei anksčiau reikalauta pinigų sumos nurodymas. Priešingas aiškinimas sudarytų galimybę pareiškėjui piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, kiekvieną kartą remiantis iš esmės tais pačiais argumentais, tačiau prašant skirtingo dydžio neturtinę žalą.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas vertina, kad teisme yra išnagrinėtas tapatus ginčas, turintis ginčo šalims res iudicata galią, nustatančią negalimumą reikšti tapačius reikalavimus. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to pačio dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pareiškėjas neturėjo procesinės teisės kreiptis į teismą su skundu, o nurodytos aplinkybės paaiškėjo tik nagrinėjant bylą, todėl byla Administracinių bylų teisenos įstatomo 101 straipsnio 2 punkto pagrindu nutrauktina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punktu, 105-106 straipsniais,
Administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.