Kauno apygardos teismo nutartis

2011-09-12 · Byla Nr. ATP-376-290/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-719-456/2011Nutarimas · 2011-02-18Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-376-290/2011Nutartis · 2011-09-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-12
Bylos Nr.
ATP-376-290/2011
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-00483-2011-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-376-290/2011;Teisminio proceso Nr. 4-05-3-00483-2011-1;Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.,45.4.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau– Institucija) Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. V. už tai, kad jis 2011 m. sausio 17 d. apie 14.23 val. Kaune, Pramonės pr., vairuodamas transporto priemonę „Subaru Forester“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį į dešinę ir persirikiuodamas, nedavė kelio gretima juosta važiavusiam automobiliui, jį kliudė ir apgadino bei pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET), pasitraukė iš eismo įvykio vietos, t.y. pažeidė KET 106, 109, 231.1, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 20 d. nutarimu administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną dėl V. V. veikos, nutraukė. Teismas, įvertinęs administracinių teisės pažeidimų byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo nėra įrodyta.

Šalies argumentai

Institucija nesutikdama su šiuo nutarimu skundžia jį Kauno apygardos teismui. Skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-20 nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nevertino visų byloje surinktų įrodymų, todėl nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. V. V. administracinių teisės pažeidimų padarymai yra įrodyti: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio schema, fotonuotraukomis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, paaiškinimais. Nurodo, jog T. Z. pamatęs, kad pažeidėjas pasišalino iš įvykio vietos jį vijosi, automobiliai apžiūrėti tą pačią dieną, ant V. V. automobilio ,,Subaru Forester“, priekinio bamperio dešinės pusės matosi nubrozdijimas, kurio aukštis atitinka automobilio ,,Renault“ galinio bamperio kairės pusės apgadinimo aukščiaui. V. K. transporto priemonės ,,Subaru Forester“ techninės apžiūros akte nurodo, jog šio automobilio apgadinimo žymės patvirtina, kad buvo kontaktas su ,,Renault“ automobiliu. Pažymi, jog teismas R. L. ir V. K. teisme neapklausė, o specialisto išvada, turėjo būti vertinta kritiškai, nes prieštarauja kitiems surinktiems įrodymams, atlikta privataus užsakymo pagrindu, esant tik vieno iš eismo dalyvių parinktai tyrimo medžiagai. Institucija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas neapklausė nei vieno liudytojo, kurie rašė paaiškinimus, vadovavosi tik specialisto išvada, kuri buvo atlikta privataus užsakymo pagrindu ir kuri visiškai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje neįrodyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėtis bei V. V. kaltė juos padarius.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nutraukdamas administracinės teisenos bylą, teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino įstatymo nustatyta tvarka surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus. Teismo išvados pagrįstos surinktų įrodymu išsamia analize bei motyvuotos, atitinka faktines aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, jog nėra patikimai nustatyta eismo įvykio vieta, padariniai bei priežastinis ryšys tarp trauktino atsakomybėn asmens ir kilusių padarinių , o taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, V. V. tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Teismas pažymi, jog tuoj po eismo įvykio tiek T. Z., tiek ir V. V. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nors T. Z. teigia vijęsis V. V., kad jam būtų atlyginta žala, tačiau tai neįrodo konkrečios eismo įvykio vietos. Pažymėtina, jog V. V. T. Z. pasivijus, sustojo, neprieštaravo, kad būtų iškviesta policija, tačiau teigia, jog jokio susidūrimo nejutęs, todėl sutiko likti toje vietoje, kurs buvo sustabdytas, tačiau T. Z. nesutiko kviesti policijos ten, kur jį sustabdė, nuvažiavo į įvykio vietą ir ten iškvietė policijos pareigūnas. Taip pat pažymėtina, jog pats T. Z. pripažino, jog kontakto, nubraukimo V. V. galėjo ir nejusti, T. Z. nurodė, jog V. V. jam pasivijus, sustojo, apžiūrėjo automobilius, į įvykio vietą grįžti nesutiko, tada T. Z. grįžo į eismo įvykio vietą, sustojo kelkraštyje. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas L. Š.. Jis tai pat patvirtino, jog važiavo su V. V., jokio smūgio nejuto, buvo išlipęs pažiūrėti, tačiau nubrozdinimų nematė. Šių asmenų parodymai dėl eismo įvykio vietos bei paties eismo įvykio fakto, nubrozdinimo fakto prieštaraujantys, byloje taip pat nėra jokių kitų įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų buvus eismo įvykį bei automobilių sugadinimus, ir tai, kad automobilių sugadinimai atsirado būtent 2011-01-17 dieną. V. V. teigė, jog ant jo automobilio nubrozdinimai seni, L. Š. ant Renault automobilio jokių nubrozdinimų nematė. V. V. taip pat nurodė, jog skyrėsi automobilių bamperių aukščiai, Renault automobilio nubrozdinimas buvo jo bamperio apačioje, todėl negalėjo toje vietoje padaryti nubrozdinimo savo automobiliu. Teismo posėdžio metu T. Z. taip pat parodė, jog nubrozdinimas buvo nedidelis, švelnus, į draudimą nesikreipė, tik poliravo automobilį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo bei kritiškai vertino policijos pareigūnų paaiškinimus bei jų užfiksuotą įvykio vietą, nes šių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės yra išvestiniai įrodymai, eismo įvykio vietos schema nubraižyta tik pagal tai, kurioje vietoje T. Z. buvo sustojęs ne iš karto po eismo įvykio, be to, T. Z. nurodė, jog sugrįžęs sustojo prie kelkraščio, ne į tą vietą, kur buvo eismo įvykis. V. V. taip pat paaiškino, jog jis link Pramonės prospekto suko iš trečios eilės, tą patvirtino ir V. V., todėl eismo įvykis negalėjo būti toje vietoje, kaip nurodyta schemoje. Jokių kitų objektyvių duomenų, kurie padėtų nustatyti eismo įvykio vietą, neužfiksuota. Policijos pareigūno R. L. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog ant Subaru priekinio bamperio dešinės pusės matosi nubrozdinimas, kuris atitinka Renault automobilio galinio bamperio kairės pusės apgadinimo aukščiui. Ši aplinkybė tik patvirtina, jog ant automobilių bamperių matyti nubrozdinimai, kurie savo aukščiu panašūs, tačiau pažymėtina tai, kad aplinkybės užfiksuotos tik apžiūrint automobilį, bei nepatvirtina aplinkybės, kad šie nubrozdinimai įvyko būtent 2011-01-17 ir dėl jų kaltas V. V.. Šio įrodymo nepakanka patvirtinti paties įvykio faktą bei V. V. kaltę. Be to, jis negali būti vertinamas pavieniui kaip neginčijamai patvirtinantis įvykio aplinkybes. Iš byloje esančio pareigūno V. K. surašyto transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, jog buvo apžiūrėtas Subaru Forester automobilis, rasti techniniai defektai- priekinio bamperio dešinys kampas, konkrečiau defektai neapibūdinti (ar tai įlenkimai, ar tai nubrozdinimai). Duodama išvada, kad apgadinimo žymės patvirtina buvus kontaktą su automobiliu Renault, tačiau ši išvada nepatvirtinama jokiais kitais objektyviais bylos duomenimis. Iš pateiktų foto nuotraukų (b.l. 7,8) matyti nubrozdinimai ant Subaru Forester automobilio priekinio dešinio bamperio kampo, tuo tarpu automobilio Renault nuotraukos visiškai neinformatyvios. Nuotraukose pažymėti nubrozdinimai ar kiti sugadinimai visiškai nesimato, nubrozdinimai pažymėti skirtinguose aukščiuose-40 ir 55 cm. aukštyje, dviejuose skirtingose vietose-ant paties bamperio kampo ir bamperio kairėje pusėje, nenurodyta, jog nubrozdinimas būtų ištisinis (b.l.7,8). Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei kituose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes vertino kritiškai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija. Byloje apeliacinį skundą padavė būtent Institucija, tačiau bylą grąžinus apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, Institucijos atstovas į posėdžius neatvyko, nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog šaukimas įteiktas tinkamai (b.l.57). Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, neišsiaiškino visų aplinkybių, nes nebuvo apklausti pareigūnai R. L. ir V. K., tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šie pareigūnai paties eismo įvykio nematė, jų parodymai yra tik išvestiniai, o automobilių sugadinimai, kurie užfiksuoti tarnybiniame pranešime bei transporto priemonės techninės apžiūros akte, užfiksuoti fotonuotraukomis, kurios yra pridėtos byloje, todėl jų parodymai byloje akivaizdžiai būtų pertekliniai. Apeliacinė instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu specialisto išvados vertinimu kaip patikimesniu įrodymu, atsižvelgiant į tai, kad specialistas turi nemažą mokslinį ekspertinį stažą automobilių dinamikos ir eismo įvykių ekspertizių srityje. Be to, priešingai nei skunde nurodo institucija, išvadoje įvertinta ne tik pažeidėjui palanki bylos medžiaga, tačiau atsižvelgta į įvykio vietos schemą, kurią sudarė policijos pareigūnai, tiek V. V., tiek ir T. Z., paaiškinimus, liudytojo L. Š. parodymus, išvada duota įvertinus automobilių judėjimo trajektorijas, mases, išsidėstymą galimo eismo įvykio metu ir kitas aplinkybes, todėl teismas turėjo pagrindą ją vertinti kaip patikimesnę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo išvada, jog neįrodyta V. V. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažeidimą, pagrįsta ir motyvuota, nes byloje nesurinkta pakankami objektyvių įrodymų, neginčytinai patvirtinančių paties eismo įvykio faktą bei priežastinį ryšį tarp V. V. veiksmų ir kilusių pasekmių-Renault automobilio sugadinimo.

Taip pat pabrėžtina, jog LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. būtina sąlyga atsakomybei kilti yra tai, kad kaltininkas suvokė, jog padarė eismo įvykį ir sąmoningai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šioje byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog V. V. tyčios pasišalino iš eismo įvykio vietos. V. V. nuosekliai tvirtino, jog jokio smūgio nejuto. Vos tik jį sustabdė T. Z., jis sustojo, sutiko kviesti policiją toje vietoje, kur jį sustabdė T. Z.. T. Z. patvirtino, jog automobilių susidūrimo V. V. galėjo ir nejusti, o V. V. teigia, kad jokių savo automobilio sugadinimų ar automobilio Renault sugadinimų nepastebėjęs. T. Z. patvirtino, jog sugadinimai buvo nežymūs, į draudimo bendrovę nesikreipė, užteko automobilį nupoliruoti. Nors patyrė išlaidų dėl poliravimo, tačiau žalos atlyginimo iš V. V. nesiekė. Dėl šių aplinkybių apylinkės teismo išvada, jog neįrodyta V. V. kaltė padarius LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pagrįsta.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais jį tenkinti, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Administracinės bylos teisena V. V. atžvilgiu dėl LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų nutraukta pagrįstai. Todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutarė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis