Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo M. U. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. gegužės 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. U. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-127/2014 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 180 straipsnio 1 dalį, kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. S., nužudė kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų ir pagrobė svetimą turtą, o būtent:

M. U. 2012 m. birželio 17 d., nuo 00.00 val. iki 01.00 val., autobusų stotelėje, esančioje Antakalnio g., prie namo Nr. 14, Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsėdo į UAB „Taxi1” priklausantį taksi automobilį „VW Passat” (valst. Nr. T07546), vairuojamą M. J., paprašę, kad M. J. juos pavežtų iki Lentvario, nuvažiavo į Trakų rajoną, kur privažiavus Skynimų k., laukuose, pareikalavo M. J. sustoti, tada D. S., sėdėdamas šalia vairuotojo, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė M. J. į veidą, po ko M. U., sėdėdamas ant galinės sėdynės už vairuotojo, iš už nugaros sulenkta dešine ranka tyčia apglėbė M. J. kaklą ir ėmė jį smaugti, po ko D. S. dar kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidą, o M. U. perlipęs per sėdynę, rankomis laikydamasis už priekinės apdailos, koją įrėmęs nukentėjusiajam į gerklę ėmė jį smaugti, po to abu bendrais veiksmais, atidarę vairuotojo pusės dureles, nukentėjusįjį išvilko ant žemės. D. S. ištraukė iš nukentėjusiojo kelnių odinį diržą ir juo kartu su M. U. tyčia apjuosė nukentėjusiojo M. J. kaklą, užveržė kilpą ir įtempė diržą, užverždami M. J. kaklą, tuo padarydami paliežuvinio kaulo ir skydinės kremzlės lūžį, dėl kaklą spaudžiant kilpa M. J. mirė, t. y. taip tyčia jį nužudė. Po to tęsdami savo iš anksto suplanuotus nusikalstamus veiksmus, pagrobė UAB „Taxil” priklausantį automobilį „VW Passat” (valst. Nr. T07546), 2 800 Lt vertės, su jame buvusia racija „Motorola CM-140“ – 750 Lt vertės, taksometru „ST-500 MP” – 500 Lt vertės, plafonu – 120 Lt vertės, antena – 80 Lt vertės, bendrai padarydami UAB „Taxi1” 4 250 Lt turtinę žalą, ir pagrobė iš M. J. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, neturintį materialinės vertės ir 300 Lt, po ko M. J. lavoną paslėpė Pastrėvės k., Elektrėnų sen., Trakų r.

Be to, M. U. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. birželio 17 d., 05 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. S. ir T. Š., po to, kai nužudė M. J. ir pagrobė svetimą turtą, pagrobtu automobiliu „VW Passat” (valst. Nr. T07546), priklausančiu UAB „Taxi1“, nuvažiavo į Kauno r., Kumpių k. esančią degalinę „Lukoil“, kurioje D. S. su T. Š. nupirko benzino, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuvažiavo į Kačerginės miško masyvą, esantį šalia Kačerginės gyvenvietės, Kauno r., kur M. U. apipylė benzinu pagrobtą automobilį „VW Passat” (valst. Nr. T07546), ir žiebtuvėliu jį padegė, tokiu būdu sunaikino UAB „Taxi1” priklausantį svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, padarydami 2 800 Lt materialinę žalą.

Kaltinamasis M. U., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2012 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas to paties ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Kaip ir ankstesniuose skunduose gynėjas nurodo, kad nebuvo įvertinti esminiai kaltinamąjį teisinantys duomenys, t. y., kad likus 9 dienoms iki nukentėjusiojo nužudymo M. U. buvo diagnozuotas kairiojo raktikaulio lūžis, galvos trauma, todėl buvo neįmanomi jo aktyvūs smurtiniai veiksmai įvykio metu. Tuo tarpu kaltinimas M. U. grindžiamas tik kito kaltinamojo tendencingais parodymais.

Gynėjo teigimu, kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas anksčiau neteistam asmeniui, formaliai remiantis tik gresiančios bausmės griežtumu, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Tęsdamas suėmimo terminą M. U., teismas neapsvarstė galimybės taikyti kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones. Pasak gynėjo, suėmimo terminas M. U. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu suėmimo pagrindu tęsiamas, remiantis vieninteliu argumentu – nusikaltimo sunkumu bei sankcijoje numatyta bausme. Be to, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų kitą suėmimo pagrindą, numatytą, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t.y. pagrįstą manymą jog laisvėje kaltinamasis darys naujus nusikaltimus. Gynėjas nurodo, kad pratęsdamas suėmimo terminą, teismas turėjo įvertinti visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, atsižvelgti į kaltinamojo sveikatos būklę prieš įvykį, tvirtus šeiminius ryšius su motina ir seserimi.

Gynėjo tvirtinimu, jaunas ir neteistas asmuo, šiuo atveju – M. U. laikomas suėmime Lukiškių TI-K sąlygomis ilgą laiką, siekiant, kad jis pradėtų apkalbėti save. Tokiu būdu pažeidžiamos jo konstitucinės teisės ir laisvės.

Teismo posėdyje kaltinamasis M. U. prašė jo gynėjo skundą tenkinti. Prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. U. gynėjo skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis, kuria kaltinamajam M. U. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatų, BPK 44 straipsnio 6 dalies, 119, 121, 122, 125, 127 straipsnių reikalavimų.

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti M. U. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog M. U. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra: iš dalies paties M. U. parodymai, kitų kaltinamųjų (D. S. ir T. Š.) parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvados bei kita bylos medžiaga. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Skunde nurodomi duomenys apie kaltinamojo sveikatos būklę prieš įvykį nepaneigia, kad, veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis, jis galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus. Kita vertus, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes, bylą nagrinėjantis teismas pateikė prašymą sveikatos priežiūros įstaigai dėl medicininių dokumentų pateikimo.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam M. U. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas taikomas esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Sprendžiant, ar yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas taikyti suėmimą, vertinamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. kaltinamojo šeiminė padėtis, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesnis teistumas, ryšiai užsienyje bei kitos aplinkybes. Vadovaujantis teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ją turi patvirtinti ir kitos aplinkybės. Nepagrįstas gynėjo skundo teiginys, kad pratęsdamas suėmimo terminą M. U., teismas rėmėsi vien šia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė ir kitas aplinkybes, kurios patvirtina minėto suėmimo skyrimo pagrindo buvimą ir jas pagrįstai įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. M. U. kaltinamas padaręs tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas – labai sunkus smurtinis nusikaltimas žmogaus gyvybei, už kurį įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamasis iki sulaikymo nesimokė, nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, nors neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Pastaroji aplinkybė neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį nepaklusti teisėtiems reikalavimams. Skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su M. U. šeiminiais ryšiais su motina ir seserimi, nėra pakankamos konstatuoti tvirtus M. U. socialinius ryšius ir nešalina teismo nustatyto suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam M. U. teismas pagrįstai nurodė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas/kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. M. U. kaltinamas padaręs tris tyčinius nusikaltimus, kurių vienas – smurtinis nusikaltimas žmogaus gyvybei – priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Visos trys inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. U. buvo baustas administracine tvarka, iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, darbo biržoje neregistruotas. Nusikaltimai, kurių padarymu šiuo metu kaltinamas M. U., savo pobūdžiu yra savanaudiški, padaryti veikiant bendrininkų grupe. Visos šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galimai siekė gauti lėšų pragyvenimui iš nusikalstamos veikos. Taigi, apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis M. U. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamajam M. U. taikomas suėmimas šiuo metu yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms. Be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kita vertus, M. U. teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas M. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta.

Kaltinamojo gynėjo skunde teisingai nurodoma, kad M. U. yra suimtas jau ilgą laiką. Tačiau pažymėtina ir tai, kad išskirtinės priežastys, tokios kaip inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, kaltinamojo asmenybės bruožai gali rodyti, jog toks asmuo, būdamas laisvėje yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinėmis priežastimis, pateisinančiomis ilgalaikį kaltinamojo M. U. kalinimą yra smurtinis inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, kuris tuo pačiu rodo ir galimą kaltinamojo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytais suėmimo terminais.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, Apeliacinis teismas daro išvadą, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo M. U. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.