Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei I. M., institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau ir – institucija), – atstovui Gediminui Černiauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau ir – bendrovė), traukiama administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vėliau kaip iki 2018-11-29 savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“), pastatė (įrengė) vienbučio gyvenamojo namo (neypatingojo statinio) pamatus, šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir – statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 2 punkto ir 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 22 dalies reikalavimus, tuo padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdyje institucijos atstovas Gediminas Černiauskas nurodė, kad neteisėtos statybos Sietuvos g. 9, Vilniuje, buvo užfiksuotos 2018-11-29. Statybos leidimai iki šiol dar neišduoti. Prašė skirti nuobaudą teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje bendrovės atstovė I. M. paaiškino, kad pažeidimus pripažįsta, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastriniu numeriu (duomenys neskelbtini) valdo nuosavybės teise pagal 2016-09-09 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LM-(duomenys neskelbtini) ir 2016-09-13 pirkimo-pardavimo aktą Nr. LM-(duomenys neskelbtini). 2017-02-28 bendrovė su UAB „„(duomenys neskelbtini)““ sudarė projektavimo sutartį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir susitarė su šia projektavimo darbų įmone dėl vienbučio gyvenamojo namo minėtame sklype projekto parengimo, užsakovo atstovavimo IS „Infostatyboje“ bei statybą leidžiančio dokumento gavimo. Pasitikėjo projektuotoju, turėjo pagrįstą teisėtą lūkestį gyvenamojo namo statybą leidžiantį dokumentą gauti sulygtu terminu, bendrovė atliko pradinius gyvenamojo namo statybos darbus. Paaiškėjus, kad projektuotojas nesilaikė sutarties sąlygų ir statybą leidžiančio dokumento laiku negavo, bendrovė nedelsdama savo iniciatyva sustabdė statybos darbų vykdymą. Kadangi žemės sklypo naudojimo būdas įregistruotas kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, prašė vertinti pažeidimą kaip formalų, nes jį galima pašalinti statybą leidžiančio dokumento išdavimu ir pradėtų gyvenamojo namo statybos darbų įteisinimu. Statybą leidžiantis dokumentas iki šiol dar nėra gautas, statybos nėra vykdomos. Prašė skirti kaip įmanoma mažesnę baudą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalis numato statytojo ir juridinio asmens atsakomybę už neypatingojo statinio savavališką statybą.

Pagal statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 2 punktą rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybą leidžiantį dokumentą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė), o pagal statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą statybą leidžiantis dokumentas naujo neypatingo statinio statybai yra leidimas statyti naują statinį. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Pažeidėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltė dėl Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. (23.11) APS-5, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (3-5 b. l.); UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės I. M. paaiškinimais teisme ir rašytiniais paaiškinimais bylos tyrimo metu (6-7, 8 b. l.); 2018-11-30 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (23.53) FAK-(duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype „(duomenys neskelbtini)“ (kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“), įrengė g/b pamatus – netaisyklingos formos, apšiltintus iš vidaus PVC medžiaga, užstatyta apie 150 kvadratinių metrų (9-10 b. l.); nuotrauka Nr. 5, iš kurios matyti atlikti statybos darbai (11 b. l.); savavališkos statybos aktu, kuriame nurodyti duomenys apie statinį ir pažeisti teisės aktai (12-14 b. l.); privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nugriauti savavališkai įrengtus vienbučio gyvenamojo namo pamatus, užfiksuotus 2018-12-11 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę (15-18 b. l.); Nekilnojamojo turto registro išrašu, iš kurio matyti, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ .(19-20 b. l.).

Teismas pažymi, kad pirmiau aptarti duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, teismas juos laiko įrodymais. Pagrindo abejoti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Konstatuotina, jog aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vėliau kaip iki 2018-11-29 savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatė vienbučio gyvenamojo namo (neypatingojo statinio) pamatus, tai yra, pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 2 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, ir padarė pažeidimą, numatytą Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje.

ANK 589 straipsnio 67 punkte, be kita ko, reglamentuota, kad administracinį nusižengimą, kvalifikuojamą pagal ANK 351 straipsnį, numatantį fizinio asmens administracinę atsakomybę už naujo statinio savavališką statybą, tiria ir protokolą surašo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Tuo tarpu statybos įstatymas numato juridinių asmenų atsakomybę už savavališką statybą (67 straipsnis).

Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki septyniolikos tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas nuobaudą UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pavojingumą, pobūdį, jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Yra nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino nusižengimo padarymo faktą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patraukimą administracinėn atsakomybėn byloje bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už nusižengimo, numatyto Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalimi, ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 2000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT477300010126228899 banke „Swedbank“, AB, banko kodą 73000, gavėjo kodą 288600210, įmokos kodą 5447, administracinio nusižengimo bylos numerį A14.-988-506/2019.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.