Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal T. E. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. E. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams ir uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 68 str. 1 d., 2 d. ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-11-26 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams bei uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams.

Iš T. E. valstybei priteista 103 Lt teismo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. E. nuteistas už tai, kad 2006-05-22 9.40 val. Biliūnų kaimo teritorijoje, Raseinių rajone, automagistralės Klaipėda – Vilnius (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį ,,Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 p. (eismo dalyviai privalo laikytis būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui), 164 p. (vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto), 172 p. (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio bei apsivertė ir taip autoįvykio metu sunkiai sutrikdė keleivės R. D. sveikatą.

Apeliaciniame skunde T. E. gynėjas O.Martinkus nurodė, kad teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos BPK pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos kaltinamojo teisės ir kurie sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą nuosprendį. T. E. pageidavo, kad jį teisme gintų gynėjas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 50 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 22 str. 1 d. nuostatomis teismas privalėjo paskirti T. E. gynėją. Teisiamojo posėdžio protokole yra neaptartų braukymų dėl T. E. atsisakymo nuo gynėjo, atsisakymas buvo priverstinis, nes teisė į gynybą užtikrinta nebuvo. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, įvykio schemoje ir specialisto išvadoje, kuriais teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti prieštaringi duomenys. Eismo įvykio schema T. E. nepasirašyta, joje negalima suprasti apie autoįvykio detales – neaišku, kur automobilio priekinių, o kur galinių ratų slydimo pėdsakai, nėra nurodytas slydimo pėdsakų plotis, todėl neįmanoma suprasti, kaip automobilis slydo, pateikti duomenys apie atstumą nuo priekinio ir galinio automobilio ratų iki kelkraščio prieštarauja automobilio Ford Escort techniniams duomenims. Šie neteisingi duomenys nurodyti ir specialisto išvadoje. Byloje nėra duomenų apie įvykio metu važiuojamo kelio būklę. Autoįvykio vieta įvykio vietos apžiūros protokole, schemoje, specialisto išvadoje ir teismo nuosprendyje nurodytos skirtingai. Teisiamojo posėdžio metu tirta dešinės padangos defekto atsiradimo aplinkybės, netiriant kitų galimų autoįvykio priežasčių, pavyzdžiui, kelio defekto. Įvykio vietos apžiūros protokole tik nurodyta, kad kelio danga sausa, taip pat ne- aišku, kokia kelio atkarpa apžiūrėta – pavaizduota schemoje ar ir esanti prieš ją. Iš schemos matyti, kad automobilis stabilumą prarado prieš kelio atkarpą, pavaizduotą schemoje. Byloje nėra duomenų apie automobilio priekinio dešiniojo rato būklę, iš specialisto išvados neaišku, apie kokius padangos šonus kalbama – išorinius ar vidinius, ar padangos viduje yra žymių, būdingų važiavimui su nehermetizuotu ratu ir panašiai. Teismas taip pat skyrė per griežtą bausmę. Prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir T. E. išteisinti.

Teismo posėdyje nuteistasis T. E. ir jo gynėjas advokatas O.Martinkus prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 lapkričio 30 d. nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, nes pirmosios instancijos teismas padarė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 369 str. 3 d. numatytą esminį šio kodekso pažeidimą, kurį galima ištaisyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d.).

Teisė į gynybą baudžiamosiose bylose garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnio 6 dalis), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas), kituose tarptautiniuose dokumentuose. Pagrindinės procesinės priemonės, sudarančios teisės į gynybą turinį, reglamentuotos Lietuvos Respublikos BPK, kuris ne tik įtvirtina įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į gynybą nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos, bet ir nustato ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti teise į gynybą (Lietuvos Respublikos BPK 10 straipsnis).

Lietuvos Respublikos BK 44 str. 8 d. numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos BPK 50 str. 3 d. nurodyta, kad jei įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam reikalingas gynėjas, ir parinktą gynėją paskiria. T. E. iki teisiamojo posėdžio pradžios pateikė teismui prašymą užtikrinti gynėjo dalyvavimą (l. 129). Baudžiamąją bylą paskirta nagrinėti teisėja atsakydama į T. E. prašymą nepagrįstai nurodė, kad jam įstatymų nustatyta tvarka nepriklauso skirti gynėją ir jis privalo susirasti gynėją asmeniškai. Nors valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimas yra sąlyginis (teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi tik Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 2 d. ir 12 str. nurodyti asmenys), tačiau apylinkės teismas pažeisdamas aukščiau nurodytą baudžiamojo įstatymo nuostatą - nepaskirdamas T. E. gynėjo - nevykdė teismui nustatytos pareigos užtikrinti galimybę pasinaudoti teise į gynybą, užkirto kelią T. E. pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba ir taip suvaržė jo teisę į gynybą. Teisės į gynybą suvaržymas laikytinas esminiu Lietuvos Respublikos BPK pažeidimu. Apeliacinės instancijos teisme dalyvaujant T. E. gynėjui advokatui šis pažeidimas gali būti ištaisytas – įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės užtikrintos.

Kolegija konstatuoja, kad T. E. 2006-05-22 9.40 val. Biliūnų kaimo teritorijoje, Raseinių rajone, automagistralės Vilnius – Klaipėda 168-ame kilometre Vilniaus kryptimi, vairuodamas automobilį ,,Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 1950 įstatymo redakcija) 53 p. (eismo dalyviai privalo laikytis būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui), 164 p. (vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto), 172 p. (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio bei apsivertė ir taip autoįvykio metu sunkiai sutrikdė keleivės R. D. sveikatą.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis T. E. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2006-05-22 vairavo automobilį, važiavo iš Klaipėdos į Vilnių. Kartu važiavo V. Š., N. K., A. B. ir R. D.. Pakeliui buvo sustojęs degalinėje. Išvažiavus iš degalinės dešinysis priekinis automobilio ratas pradėjo daužytis. Važiavo 80-90 km/h greičiu, nuvažiavus apie 80 kilometrų automobilį sumėtė, automobilis pradėjo slysti, pajuto, kad automobilis verčiasi, jis prarado sąmonę. Mano, kad galėjo sprogti automobilio padanga.

Nukentėjusioji R. D. apklausta apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio neprisimena. Po autoįvykio ilgai buvo komos būsenoje. Dėl patirtų traumų gydymas iki šiol nebaigtas, nežino sužalojimo pasekmių, todėl civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas N. K. apklaustas apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2006-05-22 apie 10.00 val. su V. Š., R. D., A. B. ir T. E. automobiliu „Ford Escort“ važiavo automagistrale Vilnius - Klaipėda iš Klaipėdos į Vilnių. Automobilį vairavo T. E.. Važiuojant pajuto, kad automobilis verčiasi, prieš tai jis miegojo. Eismo įvykio kilimo aplinkybių nežino.

Liudytoja V. Š. apklausta apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2006-05-22 apie 10.00 val. su R. D., A. B., N. K. ir T. E. važiavo iš Klaipėdos į Vilnių automagistrale Vilnius - Klaipėda. Automobilį vairavo T. E.. Ji pajuto, kad automobilis verčiasi. Eismo įvykio kilimo aplinkybių nežino, nes buvo girta.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir kelių eismo įvykio schemoje užfiksuota, kad po avarijos automobilis ,,Ford Escort“ nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies, apvirtęs ant stogo, autoįvykis įvyko Biliūnų kaime, Raseinių rajone, automagistralės Vilnius - Klaipėda 168 kilometre link Vilniaus (l. 4-6, 7).

Transporto priemonės techninės apžiūros aktuose užfiksuota, kad automobilis „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas, automobilio dešinės pusės rato padanga dalinai nusimontavusi(l. 12, 13, 14-17).

2006-09-08 specialisto išvadoje Nr. 11-1746(06)/11–2544(06) nurodoma, kad automobilio „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis dešinys ratas buvo dehermetizuotas eismo įvykio metu atplėšiant padangos montažinį bortą nuo ratlankio išorinio montažinio borto automobiliui slystant šonu ir virstant, priekinio dešinio rato dehermetizacija neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui, T. E. privalėjo važiuoti kelio važiuojamąja dalimi, kuo arčiau jos dešiniojo krašto bei pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir metereologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, važiuodamas kelio važiuojamąja dalimi T. E. būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio (l. 62-63).

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ekspertas Ernestas Grigelis patvirtino specialisto išvadą Nr. 11-1746(06)/11–2544(06) ir papildė, kad techniniu požiūriu pagrindinės sąlygos kilti eismo įvykiui buvo T. E. nepasirinktas saugus greitis ir prarasta galimybė suvaldyti transporto priemonę, nesilaikymas reikalavimų važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir laikytis būtinų atsargumo priemonių.

2006-07-31 specialisto išvadoje Nr. G-2554/06(02) konstatuota, kad R. D. padaryti galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje su muštine žaizda galvos pakaušio srityje su galvos smegenų sumušimu, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (l. 43-44).

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį T. E. atžvilgiu teismas remiasi 2006-09-08 specialisto išvada Nr. 11-1746(06)/11–2544(06), eksperto Ernesto Grigelip paaiškinimu ir papildymu apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtos specialisto išvados teisingumu, specialisto išvadą papildančiomis eksperto Ernesto Grigelio išvadomis.

Kaip jau aukščiau nurodyta, specialisto išvadoje konstatuojama, kad T. E. važiuojant kelio važiuojamąja dalimi, T. E. būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Taip pat T. E. privalėjo pasirinkti saugų greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Iš specialisto išvados Nr. 11-1746(06)/11–2544(06) ir eksperto Ernesto Grigelio pateiktų išvadų seka, kad T. E. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus – važiuoti kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, pasirinkti saugų greitį, kad kiekvienu metu vairuotojas turėtų galimybę suvaldyti transporto priemonę, laikytis būtinų atsargumo priemonių ir savo veiksmais nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui - ir būtent tai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Tokiu būdu, yra priežastinis ryšys tarp T. E. nusikalstamo neatsargumo ir eismo įvykio kilimo.

Iš 2006-07-31 specialisto išvados Nr. G-2554/06(02) matyti, kad eismo įvykio metu R. D. dėl patirtų sužalojimų sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu, tarp T. E. nusikalstamo neatsargumo ir R. D. padaryto sunkaus sveiktos sutrikdymo yraa priežastinis ryšys.

Teismas įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė pažeidus Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, įrodyta.

Ši kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Kolegija konstatuoja, kad T. E. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Teismas atmeta kaltinamojo T. E. parodymus pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kad važiuojant sprogo automobilio padanga ir tai sukėlė autoįvykį, nes šių parodymų nepatvirtina kiti ištirti ir įvertinti įrodymai.. Iš specialisto išvados matyti, kad sugadinto priekinio dešinės pusės rato padangoje kiauryminių pažeidimų nėra, rato dehermetizacija eismo įvykio kilimui įtakos neturėjo, jis buvo dehermetizuotas automobiliui slystant ir virstant. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad T. E. parodymai nenuoseklūs. Apeliacinės instancijos teisme T. E. parodė, kad automobiliu, kuris buvo nestabilus ir daužėsi padanga, važiavo 80-90 km/h greičiu (l. 201). Tuo tarpu bylą nagrinėjant apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu T. E. parodė, kad važiavo 80-100 km/h greičiu (l. 163), tokį važiavimo greitį jis nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu (l. 73). Kolegija laiko, kad T. E. nurodytas važiavimo greitis buvo didelis ir patvirtina aplinkybę, kad T. E. važiavo nesaugiai.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad autoįvykis įvyko automagistralės Vilnius - Klaipėda 168 kilometre. Iš kelių eismo įvykio schemos matyti, kad autoįvykis įvyko 168 automagistralės kilometre Vilniaus kryptimi. Analogiška autoįvykio vieta nurodoma ir 2006-09-08 specialisto išvadoje. Apylinkės teismo nurodyta aplinkybė, kad autoįvykis įvyko automagistralės Klaipėda – Vilnius 168 kilometre ir kaltinamajame akte nurodymas, kad autoįvykis įvyko automagistralės Vilnius – Klaipėda 168 kilometre, tikslintini nustatant, kad autoįvykis įvyko automagistralės Vilnius – Klaipėda 168-ame kilometre Vilniaus kryptimi.

Apelianto skundo argumentas, kad eismo įvykio schema T. E. nepasirašyta, kas turėjo įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, atmestinas. Lietuvos Respublikos BPK 207 str. nurodoma, kad turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktus ar kitus objektus, apžiūri prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas. Dėl apžiūros surašomas protokolas, kuriame smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Įstatymas nereikalauja, kad apžiūrint objektus dalyvautų kiti nei Lietuvos Respublikos BPK 207 str. nurodyti asmenys. Kelių eismo įvykio schema laikytina apžiūros protokolo dalimi, leidžianti atvaizduoti apžiūrėtus objektus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Be to, iš byloje esančio medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad T. E. į VšĮ Raseinių ligoninę atvyko 2006-05-22 10.30 val., tai yra netrukus po autoįvykio ir jo būklė buvo sunki.

Skunde pateikti argumentai, kad eismo įvykio schemoje nenurodyta automobilio priekinių ir galinių ratų slydimo pėdsakai, jų plotis, dėl ko neaišku kaip automobilis slydo, nurodytas atstumas nuo priekinio ir galinio automobilio ratų iki kelkraščio prieštarauja objektyviems techniniams automobilio duomenims, nepaneigia T. E. kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Apelianto argumentas, kad byloje nėra neužfiksuota įvykio metu važiuojamojo kelio būklė, nepagrįstas. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad kritulių nėra, kelio danga sausa.

Apelianto argumentai, kad byloje nėra duomenų apie automobilio priekinio dešiniojo rato būklę, iš specialisto išvados neaišku, apie kokius padangos šonus kalbama – išorinius ar vidinius, ar padangos viduje yra žymių, būdingų važiavimui su nehermetizuotu ratu, atmestini kaip nepagrįsti. Priekinis dešinysis automobilio „Ford Escort“ ratas buvo apžiūrėtas pakartotinio transporto priemonės apžiūros metu (l. 14-17) apžiūrint transporto priemonę, padarytos šio rato fotonuotraukos. Dešinysis automobilio ratas buvo pateiktas ištirti specialistui. Iš 2006-09-08 ekspertizės akto matyti, kad specialistas apžiūrėjo pateiktus automobilio ratlankį ir padangą. Specialisto išvadoje nurodoma, kad tyrimo metu požymių, būdingų važiavimui su nehermetizuotu ratu nenustatyta, kiauryminių pažeidimų padangoje taip pat nėra, pripūtus padangą nustatytas nežymus oro nutekėjimas tarp padangos ir montažinio borto dėl ten patekusių grunto dalelių. Toliau pateikiama šių objektų tyrimo išvada - priekinis dešinysis ratas buvo dehermetizuotas atplėšiant padangos montažinį bortą nuo ratlankio išorinio montažinio borto automobiliui slystant ir virstant. Specialisto išdėstyti tyrimo rezultatai ir pateikta išvada nuoseklūs ir aiškūs, kaip jau minėta, kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto išvados teisingumu.

Kaltinamojo T. E. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. - atsižvelgia į tai, kad T. E. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, apelianto asmenybę – teisiamas ketvirtą kartą, teistumas neišnykęs, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, padeda nukentėjusiajai, ši prašė neskirti T. E. griežtos bausmės. T. E. skirtina švelnesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė, artima jos minimumui. Kolegija laiko, kad norint įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., T. E. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina realiai atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatomis dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-11-26 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie paskirtos bausmės pridedant dalį pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-11-26 nuosprendį neatliktos bausmės. Taip pat T. E. kartu su bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d. ir 68 str. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kuri kolegijos nuomone, padės įgyvendinti jau minėtame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nurodytus bausmėmis siekiamus tikslus.

Paskirta kaltinamajam kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina.

Daiktiniai įrodymai automobilis ,,Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas B. T. IĮ aikštelėje, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr.(duomenys neskelbtini), techninės apžiūros talonas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „BTA draudimas“ civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr.(duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelės dublikatas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi prie baudžiamosios bylos, grąžintini T. E..

Iš T. E. valstybei priteistina 103,00 Lt teismo išlaidų, įmokant jas į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 1273 0001 0073 4111 86 AB bankas „Hansabankas“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

T. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-11-26 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d. ir 68 str. T. E. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams.

P. T. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. E. suėmimo vykdant šį nuosprendį.

Daiktinius įrodymus automobilį ,,Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą B. T. IĮ aikštelėje, transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros taloną Nr.(duomenys neskelbtini), UAB „BTA draudimas“ civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr.(duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelės dublikatą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus prie baudžiamosios bylos, grąžinti T. E..

Iš T. E. valstybei priteisti 103,00 Lt teismo išlaidų, įmokant jas į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 1273 0001 0073 4111 86 AB bankas „Hansabankas“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.