Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Algirdas Gaputis, teisėjai Donatas Jatužis ir Bronė Vidzėnienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. D. ir M. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 300 straipsnio 1dalį - laisvės atėmimu trims mėnesiams; pagal BK 181 straipsnio 1 dalį: dėl S. H. turto prievartavimo - laisvės atėmimu dvejiems metams, dėl J. L. turto prievartavimo - laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir nuteistasis įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti ir nebendrauti su M. L., be to, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,2 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis turi sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, A. D. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime – laikotarpis nuo 2015-06-15 iki 2015-07-30.

M. L. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 1dalį ir nuteistas : dėl S. H. turto prievartavimo – laisvės atėmimu dvejiems metams; dėl J. L. turto prievartavimo – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams penkiems mėnesiams ir nuteistasis įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir nebendrauti su A. D..

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-06-14 iki 2015-10-21.

Priteista iš A. D. ir M. L. solidariai 500 E. J. L. jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. ir A. D. nuteisti už tai, kad neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, o būtent: laikotarpyje nuo 2015 m. gegužės 23 dienos iki 2015 m. gegužės 26 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrininkų grupėje, A. D. telefonu atvirtai reikalaujant nukentėjusiojo S. H., sumokėti 3000 eurų už pagrobto jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „BMW 730“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos reg.) sugražinimą, S. H. siekiant atgauti jam priklausantį automobilį bei vykdant A. D. reikalavimą, 2015 m. gegužės 26 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, A. D. savo automobiliu „VW Caravelle”, valst. (duomenys neskelbtini) nuvežus nukentėjusiį į Panevėžio miestą, degalinės „S.” aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) , kur nukentėjęs perdavė A. D. 300 eurų, o pastarasis tęsdamas nusikalstamą veiką prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje, perdavė pinigus 300 eurų jo laukusiam M. L., kuris nurodė S. H. automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ” buvimo vietą, o S. H. susigražinęs automobilį parsigabeno jį į Baltarusiją.

Be to, jie nuteisti ir už tai, kad neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, panaudodami psichinę prievartą, o būtent: laikotarpyje nuo 2015 m. birželio 11 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, iki 2015 m. birželio 14 d., 21.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, A. D. atvirai reikalaujant nukentėjusiojo J. L., sumokėti 8500 eurų, už pagrobto automobilio „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos reg.) sugražinimą ir grasinant negražinti automobilio, jeigu nebus perduoti reikalaujami pinigai, J. L. siekdamas atgauti automobilį bei vykdydamas A. D. reikalavimą, 2015 m. birželio 14 dieną nakties metu, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, atvažiavo į Panevėžio miestą, kur degalinės „S.” aikštelėje, (duomenys neskelbtini) , norėjo perduoti 8500,00 eurų A. D., kuriuos pastarasis turėjo perduoti prie (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, jo laukusiam M. L., kuris turėjo nurodyti automobilio „BMW X5”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos reg.), tačiau J. L. pinigų neperdavė, nes automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio mieste, nebuvo.

Be to, A. D. nuteistas už tai, kad 2015 m. pavasarį, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatytas, savo namų kieme, (duomenys neskelbtini) , G., valydamas automobilį „Audi“ kurio valstybiniai numeriai bei savininko duomenys tyrimo metu nenustatyti, rado netikrą (suklastotą) dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą D. B. vardu, po to šį netikrą dokumentą laikė savo piniginėje ir gabeno iki 2015-06-14 d., kol Panevėžio apskrities VPK, (duomenys neskelbtini) , šis netikras vairuotojo pažymėjimas buvo rastas ir paimtas.

Apeliacinius skundu nuteistasis M. L. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl jam paskirtų bausmių, prašo nuosprendį pakeisti, už jam inkriminuotų veikų padarymą skiriant švelnesnes nei laisvės atėmimo bausmes, arba laisvės atėmimo bausmes, artimas minimalioms, paskirti subendrintą laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmę, kurią taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažinti 1/3 ir į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-06-14 iki 2015-10-26 bei laikyti, jog jis atlikęs skirtą bausmę, netaikant BK 75 straipsnio, bei panaikinti nuosprendžio dalį dėl 500 Eur išlaidų advokato pagalbai J. L. priteisimo, atstovavimo išlaidų klausimą palikti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teigia, kad vadovaujantis BK 55 straipsniu, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą asmeniui, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Jei skiriama laisvės atėmimo bausmė, teismas turi motyvuoti savo sprendimą. Šiuo atveju teismas nurodė, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, registruotas darbo biržoje, nustatė vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir padarė išvadą, jog jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydį parinko atsižvelgiant į jo vaidmenį darant nusikalstamas veikas. Mano, kad toks bausmės parinkimas ir jos dydžio nustatymas nėra pakankamai motyvuotas.

Prašo atsižvelgti, kad jo veiksmais nukentėjusiesiems jokia žala nepadaryta, jis jiems tiesiogiai poveikio nedarė, nebendravo, jo vaidmuo nusikaltimo daryme buvo antraeilis. Be to, nukentėję patys aktyviai ieškojo automobilio ir siūlė pinigus už tokio pobūdžio pagalbą. Nurodo, kad jis su savo sugyventine gyvena ir dirba užsienyje, o nuo 2012 metų dažnai grįždavo į Lietuvą slaugyti neįgalaus tėvo, pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Taip pat jis yra neteistas ( teistumas išnykęs), nebaustas administracine tvarka, padaręs veiką prisipažino ir davė parodymus, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymi, kad policijos pareigūnai jį sulaikydami sužeidė – peršovė nugarą, todėl jis jaučiasi pakankamai nukentėjęs nuo policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Mano, kad dėl visų šių išvardintų aplinkybių jam paskirta bausmė aiškiai per griežta, teismas nepakankamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti ir skyrus arešto, arba minimalias laisvės atėmimo bausmes.

Nurodo, kad jis nuo 2015-06-14 iki 2015-10-26 buvo suimtas, o teismas į atliktos bausmės laiką įskaitė ne visą laikotarpį, jo išbūtą suimtu, todėl buvo pažeistos BK 66 straipsnio nuostatos.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Kadangi apeliantai ginčija skundžiamą nuosprendį tik dėl jiems paskirtų bausmių, apeliacinius skundus nagrinėjantis teismas, konstatuodamas, kad nuteistųjų kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus abejonių nekelia ir veikos kvalifikuotos teisingai, pasisako išimtinai tik dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių.

Nuteistasis M. L. nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad nubaustas per griežtai, o bausmės tikslai už jo padarytas nusikalstamas veikas gali būti pasiekti skyrus arešto, arba minimalias laisvės atėmimo bausmes. Su tokiais jo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas M. L. bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinę subendrintą bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir bausmių skyrimą savo sprendime, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino M. L. padarytų veikų pavojingumą, jų kiekį, apelianto asmenybę, anksčiau jo padarytus teisės pažeidimus ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jo padarytas nusikalstamas veikas bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmes. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka.

Skundžiamu nuosprendžiu M. L. nuteistas už du apysunkius savanaudiško pobūdžio nusikaltimus, kuriuos padarė bendrininkų grupėje. Nors ankstesni M. L. teistumai išnykę, ir, vadovaujantis BK 97 straipsnio 6 dalies nuostatomis, M. L. laikomas neteistas, tačiau aplinkybė, kad jis praeityje yra teistas, neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis eilę kartų buvo baustas ir administracine tvarka ( 3 T. b.l. 166-173). Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad M. L. yra linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas. Kolegijos nuomone, bausmės tikslus – atimti apeliantui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo galima pasiekti tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme.

BK 54 straipsnyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertina jų kiekį ir kiekvienos aplinkybės reikšmę ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnis ). Šioje byloje nustatyta viena nuteistojo M. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino nusikaltęs ir gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje. Nuteistajam už atskiras veikas paskirtos baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijos ribose laisvės atėmimo bausmės yra teisingos, be to švelnesnės nei galimas jų vidurkis ir adekvačios jo nusikalstamų veikų pavojingumui bei apelianto asmenybei. Subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu nuteistajam paskirta dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 2 dalies nuostata, t.y. įvertinus tai, kad apeliantas savo kaltę pripažino, sumažinta 1/3 ir realiai jam už du nusikaltimus buvo paskirta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas laikomas neteistu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, žada nebenusikalsti, registruotas darbo biržoje, atidėtas BK 75 straipsnio pagrindu dvejiems metams ir penkiems mėnesiams. Tai reiškia, kad jei per teismo nustatytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį M. L. laikysis jam skirtų įpareigojimų ir nepadarys naujų nusikalstamų veikų, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės jam atlikti nereikės ir tuo pačiu bus pasiekti bausmės tikslai.

Nors apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad nukentėję patys aktyviai ieškojo pagrobto turto, siūlė pinigų už jų automobilių radimą, jis sulaikomas nukentėjo nuo policijos pareigūnų veiksmų, bei tai, kad jis su sugyventine gyvena ir dirba užsienyje, tačiau šios jo nurodomos aplinkybės nešalina atsakomybės ir negali būti pagrindu švelnesnės bausmės skyrimui. Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. L. savo gyvenamą vietą deklaravęs Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje (5 T. b.l. 128), Lietuvoje registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo ( 5 T. b.l. 129 ), todėl jo skundo argumentai dėl dabartinės gyvenamosios vietos ir darbo užsienyje prieštarauja byloje esantiems duomenims. Aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo argumentacija dėl bausmės M. L. skyrimo. Paskirta bausmė atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir yra būtina BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams užtikrinti.

Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Apeliantas skunde nenurodė jokių naujų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos pirmosios instancijos teismo ir kurių pagrindu būtų galimybė paskirtą bausmę dar labiau švelninti, todėl jo skundo argumentai dėl pernelyg griežtos bausmės, atmetami kaip nepagrįsti. Vien tai, kad teismo procesinis sprendimas netenkina nuteistojo interesų, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bausmės skyrimo apeliantui šiuo atveju nepaneigia.

Apeliaciniame skunde M. L. nurodo, kad teismas nepagrįstai nukentėjusiajam J. L. priteisė 500 Eur proceso išlaidų, turėtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, nes šio nukentėjusiojo advokatas teisiamajame posėdyje nedalyvavo ir neaišku, kokią teisinę pagalbą jis teikė nukentėjusiam. Šie jo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Byloje yra duomenys apie tai, kad nukentėjusiojo J. L. interesus ikiteisminiame tyrime atstovavo advokatas V. A., kuris nagrinėjamoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl J. L. padarytos turtinės ir neturtinės žalos ( 1 t. b.l. 181-184) ir pirmosios instancijos teismui pateikė 2015 m. lapkričio 5 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) , patvirtinantį, kad nukentėjusysis J. L. jam už atstovavimą ir dokumentų surašymą sumokėjo 1300 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas prašymą priteisti 1300 eurų sumą, dėl nukentėjusiojo J. L. patirtų išlaidų už jam suteiktą teisinę pagalbą, tenkino iš dalies ir iš nuteistųjų priteisė 500 eurų.

Pažymėtina, kad civilinio ieškinio surašymas ir pateikimas ikiteisminiame tyrime yra viena nukentėjusiojo asmens dalyvavimo ir savo teisių gynimo procese formų. Nukentėjęs savo teises gali ginti pats, arba naudotis savo procesinėmis teisėmis per atstovą, kaip iš šiuo konkrečiu atveju, juo labiau, kad nukentėjęs yra užsienio pilietis. Nagrinėjamoje byloje nukentėjęs neabejotinai patyrė nuostolius, dėl ko turėjo teisę pareikšti civilinį ieškinį ir jo turėtos išlaidos surašant ieškininį pareiškimą turi būti atlygintos. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatui yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą, atstovavimą baudžiamajame procese, taip pat suteiktų paslaugų apimtį, daro išvadą, kad priteista atstovavimo išlaidų 500 Eur suma nėra aiškiai per didelė, proporcinga advokato įdėtam darbui atstovaujant nukentėjusįjį procese.

Be to pažymėtina, kad civilinio kodekso (toliau CK) 6. 279 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, t.y. nustačius, kad asmeniui žala padaryta bendrais kelių kaltininkų veiksmais taikoma solidariosios atsakomybės taisyklė. Tai reiškia, kad solidari atsakomybė galima tik sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo. Šuo atveju teismas nagrinėdamas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą ir nuspręsdamas jas priteisti iš apeliantų, nuosprendyje nepagrįstai jas priteisė solidariai iš kaltais pripažintų asmenų, nes proceso išlaidos kiekvienam iš nuteistųjų padalijamos proporcingai, o ne solidariai, todėl šis netikslumas taisytinas.

Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas spręsdamas J. L. pareikšto civilinio ieškinio klausimą, nusprendė palikti jam teisę perduoti ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė atsižvelgęs į tai, kad nukentėjęs pats ar per atstovą nepateikė teismui objektyvių duomenų dėl jam nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos ir todėl manė, kad tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio negavus papildomos medžiagos bei neatidėjus bylos nagrinėjimo negalima. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija dėl civilinio ieškinio išsprendimo nesutinka.

Byloje yra duomenys apie tai, kad nukentėjusiajam apeliantų nusikalstamais veiksmas buvo padaryta žala ir ją pagrindžiančius dokumentus jis pareikšdamas civilinį ieškinį nurodė galintis pateikti.

BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Šiuo atveju apylinkės teismas nukentėjusiajam nustatė pareigą kreiptis į teismą dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio iš naujo, t.y. pakartotinai, tačiau toks sprendimas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, kadangi, kaip minėta, BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta būtent baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo pareiga ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas civilinio ieškinio dalyje padarytas padarius esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, todėl nuosprendžio dalis, kuria civiliniam ieškovui J. L. palikta teisė perduoti ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka naikinama ir šioje dalyje priimamas sprendimas – klausimą dėl J. L. civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Apeliantas M. L. taip pat nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė BK 66 straipsnio nuostatas, nes į jam paskirtos bausmės laiką neįskaitė viso laikotarpio, jo išbūto laikinai sulaikytu ir suimtu.

BK 66 straipsnyje nurodyta, kad teismas skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Iš tiesų, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę M. L. skundžiamame nuosprendyje vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitė M. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. birželio 14 d. iki 2015 m. spalio 21 d. Tačiau byloje yra duomenys apie tai, kad M. L. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus realiai buvo paleistas 2015 m. spalio 26 d., todėl skundžiamas teismo nuosprendis šioje dalyje taip pat keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Apeliantas A. D. nesutinka su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminu, prašo paskirtos bausmės vykdymą atidėti minimaliam 1 metų terminui ir panaikinti įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nes šis įpareigojimas nesuderinamas su jam skirtu įpareigojimu dirbti – jo darbo pobūdis susijęs su automobilių ir jų detalių prekyba užsienyje.

BPK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apylinkės teismas atsižvelgdamas į tai, kad A. D. kaltu prisipažino, gailėjosi, dirba, laikomas neteistu (teistumas išnykęs), skundžiamu nuosprendžiu paskyręs jam subendrintą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę už BK 181 straipsnio 1 dalyje ( dvi veikos) ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo trims metams, paskirdamas įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui.

Kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, kai nuteistajam bausmės vykdymo laikotarpiu paskiriama vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai siekiant kontroliuoti nuteistojo elgesį ir nustatyti, ar nuteistasis savo elgesiu bausmės atidėjimo laikotarpiu sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamasis įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, parenkant bausmės vykdymo atidėjimo termino trukmę, nustatydamas tik šio termino ribas – nuo 1 iki 3 metų. Teismų praktikoje bausmės vykdymo atidėjimo terminas paprastai priklauso nuo skiriamos bausmės dydžio, padaryto nusikaltimo bei kilusių padarinių sunkumo, galimybės pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus. Nagrinėjamoje byloje A. D. nuteistas už du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus, nuteistas ne pirmą kartą, praeityje jis buvo teistas tris kartus. Nors teistumas išnykęs, tačiau tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, A. D. ne kartą baustas ir administracine tvarka ( 2 t. b.l. 103-106). Todėl, atsižvelgus į visas šias aplinkybes konstatuojama, kad trijų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas nuteistajam apylinkės teismo buvo parinktas tinkamai, šis terminas, atsižvelgus į nuteistojo padarytų veikų pobūdį, jo asmenybę, savo trukme nėra jam aiškiai per ilgas ir pagrindo jį trumpinti, nėra.

A. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu yra įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti, nebendrauti su M. L., taip pat įpareigotas per nustatytą terminą sumokėti 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimą asmenų fondą.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Iš šios įstatymo nuostatos seka, kad paskirti draudimai ir įpareigojimai turi būti realiai įvykdomi ir vieni kitiems neprieštarauti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. D. vykdo individualią veiklą, užsiima automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimu ( 2 T. b.l. 108, 5 T. 114). Skundą nagrinėjančiam teismui apeliantas taip pat pateikė duomenis apie tai, kad Baltarusijos Respublikoje 2014 m. lapkričio 25 d. yra įregistruota Ribotos atsakomybės bendrovė „A.“ ir A. D. yra vienas iš šios bendrovės dalyvių, be to, apeliacinės instancijos teismui A. D. pateikė apžiūrai savo pasą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame yra dvi Baltarusijos Respublikos vizos, galiojusios nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2014 m. gruodžio 7 d., bei nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 19 d., bei dvi Rusijos Federacijos vizos, galiojusios nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d.

Iš to akivaizdu, kad A. D. verslas iš esmės yra užsienyje, todėl atidėjus paskirtos bausmės vykdymą skirti įpareigojimai dirbti bei sumokėti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra nesuderinami su įpareigojimu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kuriuo iš esmės iš A. D. atimama galimybė dirbti, o tuo pačiu ir gauti pajamų sumokėti nuosprendžiu nustatytą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Dėl šios priežasties nuosprendis šioje dalyje taip pat keičiamas, naikinant nuosprendžio dalį, kuria A. D. įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam A. D. skirtas įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo terminą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria civiliniam ieškovui J. L. palikta teisė perduoti ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka ir šioje dalyje priimti sprendimą: pripažinti J. L. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio atlyginimo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. D. ir M. L. priteista solidariai 500 E. J. L. jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo ir šioje dalyje priimti sprendimą: išieškoti iš M. L. ir A. D. po 250 Eur J. L. jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į M. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. birželio14 d. iki 2015 m. spalio 26 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.