- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-30
- Bylos Nr.
- 2SP-8701-1156/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00567-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Šimkutė
- Pareiškėjas
- S. A.
- Suinteresuotas asmuo
- J. T., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Donata Šimkutė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. A. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, suinteresuoti asmenys J. T., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. 2021 m. rugpjūčio 25 d. S. A. kreipėsi į teismą prašymas patvirtini jo tėvystę. Pareiškime nurodoma, kad J. T. 2021 m. (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų D. T., kad jis yra šio vaiko tėvas. Atsižvelgiant į tai, kad J. T. veiksnumas yra apribotas, todėl jis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.144 straipsnio 1 dalimi prašo teismo patvirtinti jo tėvystę (b. l. 1–2).
2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. rugpjūčio 27 d. pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad S. A. ir J. T. yra sugyventiniai, J. T. 2021 m. (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų, kurio tėvas yra S. A., todėl tėvystės pripažinimas atitinka nepilnamečio vaiko teises ir geriausius interesus (b. l. 14–21).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
3. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-916/2020, 14 punktas). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis įtvirtina vaiko teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, taip pat ir vaiko, teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Konvencijos 8 straipsnyje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).