Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-14 · Administracinė byla Nr. I-1925-402/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-14
Bylos Nr.
I-1925-402/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02080-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1925-402/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02080-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 14 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

nedalyvaujant pareiškėjui A. G. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 1 000 Eur neturtinės žalos.

Atsiliepimas

Pareiškėjas savo skunde (b.l. 4-5) ir 2016-01-22 atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad jam, kalint Kybartų pataisos namuose, nebuvo sudaryta galimybė 2015-10-27 apsipirkti parduotovuje ir įsigyti du vokus, ko pasėkoje jis patyrė moralinį išgyvenimą, nes sumažėjo bendravimo galimybė. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b.l. 9-10) nurodė, jog su skundu nesutinka ir paaiškino, kad pagal Nuteistųjų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo parduotuvėje spalio mėnesio grafiką, patvirtintą Kybartų pataisos namų direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 1/10-285 „Dėl nuteistųjų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo parduotuvėje spalio mėnesio grafiko patvirtinimo", pareiškėjas turėjo teisę apsipirkti 2015 m. spalio mėn. 6, 13, 20 ir 27 dienomis. 2015 m. spalio mėn. 6, 13 ir 20 dienomis buvo įtrauktas į 6 (šešto) būrio Kybartų pataisos namų apsipirkimo sąrašus, bet šia galimybe nepasinaudojo. 2015 m. spalio 27 d. sudarinėjant 6 (šešto) būrio Kybartų pataisos namų apsipirkimo sąrašus, dėl didelės nuteistųjų lėšų apyvartos, įvyko techninė klaida ir pareiškėjas nebuvo įtrauktas 2015 m. spalio 27 d. į nuteistųjų apsipirkimo sąrašus, tačiau tą pačią dieną pastebėjus klaidą, pareiškėjas buvo papildomai įtrauktas į kitos dienos t. y. 2015 m. spalio 28 d. Kybartų pataisos namų apsipirkimo sąrašus, pareiškėjas 2015 m. spalio 28 d. pasinaudojo galimybe apsipirkti parduotuvėje įsigijo voką bei saldainį „Nomeda mix". Pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl jam nesudarytos galimybės 2015-10-27 apsipirkti parduotuvėje.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Kybartų pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Kybartų pataisos namų (toliau – Kybartų PN) pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

LR bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Nuteistųjų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo tvarka yra įtvirtinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76–79 punktuose. Remiantis Taisyklių 77 punktu, pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ne rečiau kaip kartą per savaitę. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad viešojo administravimo subjektas – Kybartų pataisos namai, užtikrindami pareiškėjo teisę įsigyti teisės aktais nedraudžiamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, turėjo vykdyti minėtų teisės aktų reikalavimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka bausmę Kybartų PN nuo 2010-12-30, paskirtas į 6 -tą būrį (b.l. 11). Kybartų pataisos namų direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 1/10-285 patvirtintas „Nuteistųjų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo parduotuvėje spalio mėnesio grafikas“ (b.l. 14, 15). Pagal aukščiau paminėtą grafiką, pareiškėjas, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose 6 būryje, turėjo teisę apsipirkti 2015 m. spalio mėn. 6, 13, 20 ir 27 dienomis (b.l. 15). 2015 m. spalio mėn. 6, 13 ir 20 dienomis pareiškėjas buvo įtrauktas į 6 -to būrio Kybartų pataisos namų apsipirkimo sąrašus, bet šia galimybe nepasinaudojo (b.l. 17-20).

Atsakovas neginčija, jog pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė 2015-10-27 apsipirkti parduotuvėje.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog 2015 m. spalio 27 d. sudarinėjant 6 -to būrio Kybartų pataisos namų apsipirkimo sąrašus, dėl didelės nuteistųjų lėšų apyvartos, įvyko techninė klaida ir pareiškėjas nebuvo įtrauktas 2015 m. spalio 27 d. į nuteistųjų apsipirkimo sąrašus, tačiau tą pačią dieną pastebėjus klaidą, pareiškėjas buvo papildomai įtrauktas į kitos dienos t. y. 2015 m. spalio 28 d. Kybartų pataisos namų apsipirkimo sąrašus, pareiškėjas 2015 m. spalio 28 d. pasinaudojo galimybe apsipirkti parduotuvėje įsigijo voką bei saldainį „Nomeda mix" (b.l. 9, 13).

Tai, kad 2015-10-27 pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė apsipirkti, rodo, jog Kybartų pataisos namų administracija veikė pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT bylos Nr. A14-225/2007, Nr. A575-662/2011). Iš to seka, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat pažymėtina, kad dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Be kita ko, pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (byla Nr. A520-2275/2012), jog teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr. pvz. 2000-10-10 sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. pvz. 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. pvz. bylos Nr. A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad dėl to, jog pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė 2015-10-27 apsipirkti parduotuvėje, pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jam būtų 2015-10-27 suteikta galimybė apsipirkti parduotuvėje. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš vienkartinio įvykio – nesuteiktos galimybės 2015-10-27 apsipirkti parduotuvėje (dėl šių faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra), jo patirtas neigiamas išgyvenimas buvo vienkartinio pobūdžio bei trumpalaikis nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė, didžiulį psichologinį sukrėtimą, pažeminimą, fizinį skausmą t.y., kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovui tą pačią dieną pastebėjus klaidą, pareiškėjas buvo papildomai įtrauktas į kitos dienos t. y. 2015 m. spalio 28 d. Kybartų pataisos namų apsipirkimo sąrašus, pareiškėjas 2015 m. spalio 28 d. pasinaudojo galimybe apsipirkti parduotuvėje.

Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas kaip pagrindą neturtinei žalai atlyginti nurodė, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų sumažėjo jo bendravimo galimybė. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjui 2015 m. spalio 28 d. jau buvo suteikta galimybė apsipirkti ir jis ja pasinaudojo - parduotuvėje įsigijo voką bei saldainį „Nomeda mix" (b.l. 12, 21). Taigi bylos duomenys patvirtina, jog bendravimo galimybės pareiškėjui nebuvo apribotos, o pareiškėjo argumentai, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų sumažėjo bendravimo galimybės su asmenimis, esančiais pareiškėjo aplinkoje, yra grindžiami prielaidomis. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų sumažėjo pareiškėjo bendravimo galimybės.

Šių faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas nepatyrė didelės neturtinės žalos, kurią galima būtų įvertinti pinigais, o pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT bylos Nr. A444 – 619/2008; Nr. A858-1490/2012; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Natalja Zelionkienė