Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. J. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-12-08 nutartimi buvo nuspręsta atmesti Pareiškėjo skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojos R. Tamelienės 2016-11-10 nutarimo atsisakyti tenkinti Pareiškėjo skundus dėl Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK VPS 1-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo A. B. 2016 m. spalio 19 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą V. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str., 235 str., 236 str. numatytas nusikalstamas veikas, tokiu būdu atsisakyta V. J. pripažinti nukentėjusiuoju. Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad skundžiamuose ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimuose yra detaliai išanalizuotos Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nurodyti aiškūs argumentai dėl Pareiškėjo nurodytų argumentų nepagrįstumo ir teismas visiškai sutinka su tuo, jog pradėti baudžiamąjį procesą dėl Pareiškėjo pareiškime nurodytų galimai V. B. padarytų nusikalstamų veikų pagal 228 str., 235 str., 236 str. nuostatas nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi ne tik nėra jokių akivaizdžių ir objektyvių duomenų, patvirtinančių šio asmens veiksmuose esant minimų nusikalstamų veikų sudėčių požymių.

Skunde V. J. teigia, jog minėta Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. V. J. teismo prašo iškelti baudžiamąją bylą V. B. pradedant ikiteisminį tyrimą ir pripažinti V. B. padarius nurodytas nusikalstamas veikas, taip pat teismo prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, priteisti jo naudai iš V. B. 3 000 Eur neturtinės ir 130 Eur turtinės žalos atlyginimą. Kaip galima suprasti iš Pareiškėjo skundo turinio, jame teigiama, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas A. B. savo 2016-10-19 nutarime nepagrįstai nepatikslino aplinkybių, kurios, V. J. teigimu, akivaizdžiai nurodo V. B. padarytų nusikalstamų veikų požymius. Taip pat skunde teigiama, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas priimant 2016-06-21 apkaltinamąjį nuosprendį Pareiškėjo atžvilgiu rėmėsi melagingais V. B. parodymais bei melagingu įskundimu. Taip pat pažymi, jog jo skundas dėl minėtų nusikalstamų veikų buvimo ar nebuvimo turėjo būti perduotas tirti kriminalinės policijos ir organizuotų nusikaltimų skyriui, kadangi nurodytos nusikalstamos veikos, V. J. teigimu, įvykdytos V. B. bendrininkaujant su rusų kolonistu S. N. L. – veikiant organizuotoje grupėje prieš jį bei siekiant tyčia įteisinti ir tęsti rusų Lietuvoje įvykdytą okupaciją, aneksiją, genocidą, kolonizaciją ir rusinimą. Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė jo kaip proceso dalyvio – nukentėjusiojo teisę į teisminę gynybą, į nepriklausomą, nešališką teismą, rungimosi, protingumo principus. Taip pat mano, jog skundžiamą nutartį priėmusi teisėja pažeidė LR Teismų įstatymo 4, 5, 6, 33, 34, 59 str., BPK 2, 166, 173 str. 1 d. 6 p. nuostatas bei tokiais savo poelgiais pažemino teisėjos vardą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su Pareiškėjo skundu, tyrėjo nutarimu atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimą ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimu, taip pat skundžiama apylinkės teismo nutartimi ir pateikta atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl V. J. pareiškime nurodytų aplinkybių nepradėtas pagrįstai. Tiek skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje, tiek vyriausiojo prokuroro pavaduotojos ir tyrėjo nutarimuose išdėstyti pagrįsti, išsamūs ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, su kuriais sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Vadovaujantis BPK 168 str. prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų - kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija, o proceso pradėjimas nesant tam pagrindo gali būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2016-10-19 nutarimu Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK VPS 1-ojo poskyrio vyresnysis tyrėjas, atlikęs V. J. pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimą bei vadovaudamasis BPK 168 str. 3 str. 1 d. 1 p., atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuodamas tuo, kad aplinkybių tikslinimo metu V. B. veiksmuose nenustatyta nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str., 235 str. 1 d., 236 str. 1 d., požymių, kam pritarė ir vyr. prokurorė savo nutarime bei apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė, o ir Pareiškėjas savo skunde nenurodė aplinkybių, dėl kurių reikėtų darytą priešingą išvadą nei ją padarė minėtos teisėsaugos institucijos. Skunde nurodomus teiginius aukštesnės instancijos teismas vertina tik kaip Pareiškėjo deklaratyvaus pobūdžio subjektyvią nuomonę, kadangi minimi teiginiai nėra pagrįsti bei motyvuoti nurodant aplinkybes, kurias teismas galėtų patikrinti ar jas įvertinti.

Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką bei įtarti konkretų ją padariusį asmenį, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Joks teismas negali įpareigoti prokuroro atlikti konkretų ikiteisminį tyrimą. Tačiau, priimdamas sprendimus, taip pat ir nutarimą atsisakyti pradėti arba nutraukti jau pradėtą ikiteisminį tyrimą, prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas ir priimtas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas konkrečios bylos duomenų visuma. Papildomai pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismas neprivalo išsamiai atsakyti į kiekvieną apelianto reiškiamą abejonę dėl byloje surinktų įrodymų ar jų vertinimo, jei apelianto dėstomų abejonių aptarimas apeliacinės instancijos teismo sprendime negali turėti jokios reikšmės apeliacinės instancijos teismo daromoms išvadoms.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus duomenis, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. J. pareiškimą, o skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta. Naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti galioti 2016 m. gruodžio 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir V. J. skundo netenkinti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.