Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-305-71/2012

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-05-28
Bylos Nr.: 2A-305-71/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Regina Agota Gutauskienė (pran.)
Ieškovas: J. V. M., V. M.
Atsakovas: A. M.

Kategorijos

29.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-305-71/2012

Teisėja S. Sakalauskienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01578-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.4.;30.10.;121.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės, teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. V. M. ir V. M. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų J. V. M. ir V. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl šešių daikto valdymo pažeidimų pašalinimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai J. V. M. ir V. M. ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą prašydami: 1) įpareigoti atsakovą A. M. iškelti šildymo katilą iš gyvenamojo namo bendro naudojimo pusrūsio patalpos 0-1, esančios (duomenys neskelbtini) mieste; 2) įpareigoti atsakovą A. M. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, pusrūsio bendro naudojimo patalpose 0-1 ir 0-8 be ieškovų sutikimo nesandėliuoti malkų; 3) įpareigoti atsakovą A. M. atjungti dujinį šildymo katilą įrengtą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, antro aukšto patalpose nuo kamino ventiliacinės angos, kurioje yra ieškovų lėšomis įrengtas įdėklas; 4) įpareigoti atsakovą A. M. savo darbu ir lėšomis, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, sutvarkyti duris patekimui į pusrūsio patalpą 0-1; 5) įpareigoti atsakovą A. M. savo darbu ir lėšomis nugriauti malkinę pristatytą prie ieškovams J. V. M. ir V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)mieste; 6) įpareigoti atsakovą A. M. iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste pašalinti metalinį surenkamą garažą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas turėtas šioje byloje (2-4, 23-26 b. l.).

Ieškovai nurodė, kad atsakovas, be jokių suderinimų su ieškovais kaip bendrasavininkiais, 2010 metų pradžioje pasistatė, kūrenamą kietu kuru krosnį, pravedė vamzdžius, paliko atviras skyles pro kurias eina smalkės. Kūrenant sniegu apsnigtomis malkomis, atsakovas teršia aplinką. Rūsys yra pilnas vandens. Ieškovai mano, kad toje patalpoje turintys būti abiejų savininkų katilai arba nei vieno, nes tai esanti bendro naudojimo patalpa. Toje vietoje buvęs ir seniau pastatytas jo pečius, kuris šildęs vandenį, kuriuo maudėsi abi šeimos, tai yra ieškovų ir atsakovo šeimos. Prieš kelis metus statė įdėklus kamine tiek ieškovai ir atsakovas. Šiuo metu atsakovas įlindęs su savo įdėklu į jų įdėklą be ieškovų sutikimo. Kadangi įlindęs atsakovas į jų įdėklą, tai atsakovas, kūrendamas malkomis, užteršia ieškovų kamino įdėklą, nes dūmai negalintys išeiti laukan, todėl smalkės skverbiasi į ieškovų gyvenamąją patalpą. Dėl smalkių ieškovai negalintys sveikai gyventi, todėl buvo iškviesta priešgaisrinė tarnyba. Pastato patalpoje 01-08 kurioje yra boileris, atsakovas sukrovė malkas, nors patalpa yra bendro naudojimo. Ieškovai nebeturintys galimybės dėl atsakovo sukrautų malkų prieiti prie boilerio. Atsakovas 2010 metų lapkričio mėn. paliko savo šunelį be priežiūros bendro naudojimo patalpoje, todėl šunelis, norėdamas išeiti į lauką, pragraužęs bendro naudojimo patalpų durų apačią, kurias turėtų sutaisyti atsakovas. Malkinės stogas neturi nuolydžio, todėl kaupiasi drėgmė ir gadina jų garažo sieną, kuri pradėjo irti. Ieškovai nori, kad būtų nugriauta malkinė ir jie galėtų apeiti apie savo garažą. Atsakovas be jokio tarpusavio suderinimo pasistatė ir metalinį garažą, kuris užstoja saulę. todėl pažeidžia ieškovų teises.

Atsiliepimas

Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko (35-36 b. l.).

Atsakovas nurodė, kad pečiai buvę pastatyti tvarkingai pagal brėžinius, viskas suderinta. Nurodytoje patalpoje pečiai stovėjo nuo 1983 metų, tai matyti ir iš pačių ieškovų pateikto plano. Šiuo metu vietoje dujinio pečiaus patalpoje 0-1 pastatytas kita pečius. Prieš tris metus jis pats dar naudojęs didelį pečių „Beržas“, tačiau šiuo metu jis toje pačioje vietoje pasistatęs mažesnį pečių, todėl dabar yra didesnis tarpas ieškovams prieiti prie jų angų išvalymo, šiuo metu priėjimas yra apie pusę metro. Įdėklai esantys pastatyti ieškovų pusėje, tačiau jis turintis savo įdėklą. Jo paties dujinis pečius ir malkinis pečius esantys pajungti į jo paties įdėklo angą. Kitoje vietoje pasistatyti pečių jis neturintis galimybės, nes 0-1 patalpoje visada buvusi katilinė, o patalpoje Nr. 3 nėra galimybės padaryti katilinės, nes ten esančios storos akmeninės sienos ir jas iškirsti ar jas perdaryti galimybių nėra, nes ten yra kapitalinė siena. Pečius esantis ir antrame aukšte, bet jis nėra pajungtas į ieškovų įdėklą-angą, o yra pajungtas į jo paties, tai yra atsakovo įdėklą. Esantis dar ir rūkyklos kaminas. Ieškovai patys užkemšantys kaminą, atidarantys dureles, o po to kviečiantys gaisrinę, norėdami taip pakenkti. Bendrose patalpose lubos nėra nurūkusios lubos, o pačių ieškovų patalpose nurūkusios nuo jų pačių kaminų. Durys esančios supuvusios, nes tebėra tos pačios nuo namo pastatymo, staktos kaustytos geležimis, nes buvusios visiškai sugriuvusios. Rūsiuose dažnai būnantis vanduo, nes yra žemoje vietoje. Atsakovo šuo yra kambarinis, todėl visada šunelį laiko kambaryje, niekada nėra jo laikę rūsyje. Ieškovai patys turėję seniau didelį šunį, kurį jie laikydavę rūsyje. Tiek ieškovai , tiek atsakovai anksčiau koridoriuje laikė malkas. Dabar apie metus laiko jau jie nebelaikantys ten sudėtų malkų. Medinis garažas buvęs pastatytas vienu metu kai buvo statomas namas, nes turėjęs tėvo sutikimą, nes jų garažas 74 cm jau buvo pastatytas ant jo, tai yra atsakovo žemės. Atsakovas metalinį garažą, pasistatė gavęs leidimą ir suderinęs su architektu bei gavęs kaimynės B. sutikimą. Metalinis garažas įteisintas, nes gavęs architekto leidimą statyti, visi atstumai ieškovų atžvilgiu išlaikyti, pastatytas jo, tai yra atsakovo žemėje, esantys nukrypimai kaimynų B. atžvilgiu, bet jie jam pretenzijų neturėję. Malkinė pastatyta be pamatų, jo paties žemėje, todėl nereikėję leidimų. Kadangi garažas, prie kurio yra pastatyta malkinė yra pastatyta iš dalies jo, tai yra atsakovo žemėje, todėl nebeturintis jis išlaikyti dar vieno metro atstumo nuo pastato. Be to, šiuo metu miręs brolis, jam leidęs statytis priestatą prie jo garažo, nes atsakovas leido broliui statyti atsakovo žemėje garažą. Jo nuomone malkinės stogo nuolydis nekenkiantis garažo sienoms, o garažo siena yranti dėl pamatų grunto, kuris neišlaiko pamatų, todėl garažo siena ir skylanti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovą A. M., per du mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo darbu ir lėšomis nugriauti malkinę pristatytą prie ieškovams J. V. M. ir V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)mieste.

Likusioje dalyje ieškinį atmetė:

Atmetė ieškovų prašymą įpareigoti atsakovą A. M. iškelti šildymo katilą iš gyvenamojo namo bendro naudojimo pusrūsio patalpos 0-1, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, kaip neįrodytą;

Atmetė ieškovų prašymą įpareigoti atsakovą A. M. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, pusrūsio bendro naudojimo patalpose 0-1 ir 0-8 be mūsų sutikimo nesandėliuoti malkų, kaip nepagrįstą ir neįrodytą;

Atmetė ieškovų prašymą įpareigoti atsakovą A. M. atjungti dujinį šildymo katilą įrangą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, antro aukšto patalpose nuo kamino ventiliacinės angos, kurioje yra ieškovų lėšomis įrengtas įdėklas, kaip neįrodytą;

Atmetė ieškovų prašymą įpareigoti atsakovą A. M. savo darbu ir lėšomis, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, sutvarkyti duris patekimui į pusrūsio patalpą 0-1, kaip nepagrįstą ir neįrodytą;

Atmetė ieškovų prašymą įpareigoti atsakovą A. M. iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste pašalinti metalinį surenkamą garažą, kaip nepagrįstą reikalavimą.

Priteisė iš atsakovo A. M. 239 Lt bylinėjimosi išlaidų J. V. M. naudai.

Priteisė iš ieškovų J. V. M. ir V. M. lygiomis dalimis 583,00 litus bylinėjimosi išlaidų A. M. naudai (114-120 b. l.).

Teismas nustatė, kad ieškovai Virginija J. M. ir jos sūnus V. M. lygiomis dalimis paveldėjo A. M., mirusio (duomenys neskelbtini) namų valdos dalį ir šiuo metu bendroje dalinėje nuosavybėje turi po ¼ gyvenamojo namo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų statinių unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir po ½ dalį pastato-garažo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastato-sandėlio unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas A. M. nuosavybės teise valdo po ½ gyvenamojo namo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų statinių unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1978-01-27 vadovaujantis 1977-12-28 LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 343 pagrindu, ir visą pastatą-sandėlį unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1990-02-27 dovanojimo sutarties Nr. 310 pagrindu, visą pastatą-garažą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1984-10-06 pagal turto pasidalijimo sutartį Nr.4636, esančių (duomenys neskelbtini) mieste. Nurodė, kad ieškovai nuosavybę paveldėjo 1996-07-03, dokumentas įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas ieškinio 5 (penktą) reikalavimą - įpareigoti atsakovą A. M. savo darbu ir lėšomis nugriauti malkinę pristatytą prie ieškovams J. V. M. ir V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) mieste, tenkintino. Teismas pažymėjo, kad malkinė yra pastatyta prie ieškovams priklausančio garažo, ieškovai neturi galimybės prieiti tinkamai prie savo pastato ir taip ši malkinė (tvartelis) pažeidžia šio garažo savininkų valdymo teisę, nes jie turi turėti galimybę prieiti iš visų pusių prie savo statinio, kad galėtų jį tinkamai prižiūrėti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ši malkinė būtų pastatyta ir įteisinta, kad tai yra legalus statinys ir, kad jis netrukdo ieškovams bei nepažeidžia jų kaip statinio, prie kurio yra pastatyta malkinė, savininkų valdymo teisių. Todėl teismas atsakovą įpareigojo pašalinti ieškovų daikto valdymo pažeidimus, tai yra įpareigojo šią malkinę nugriauti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra žiema, vadovaujantis protingumo kriterijumi, statinio nugriovimui teismas skyrė dviejų mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kitus ieškinio reikalavimus teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus, nes ieškovai neįrodė ir nepagrindė reikiamais įrodymais, kad atsakovas pažeidžia jų kaip nuosavybės savininkų teises, todėl nesant įrodymų, kad atsakovas pažeidžia jų teises, nėra galimybės ir juos šalinti. Teismas tokią išvadą padarė remiantis tuo, kad tarp šalių yra nustatytos idealiosios nuosavybės dalys, tačiau tarp ieškovų ir atsakovų nėra nustatyta namų valdos naudojimosi tvarka.

Ieškinio 1 reikalavimą – iškelti šildymo katilą iš gyvenamojo namo bendro naudojimo pusrūsio patalpos 0-1, teismas atmetė, nes ieškovai nepateikė įrodymų, kad šis katilas pažeidžia jų kaip savininkų teises, o iš liudytojų parodymų matyti, kad toje vietoje šildymo įrenginys (krosnis) stovėjo visą laiką, dar iki tol kol ieškovai nebuvo savininkai. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių, tai yra tarp ieškovų ir atsakovų patalpų naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, o iki tol buvę savininkai ginčo dėl šių patalpų naudojimo ir dėl buvusios krosnies neturėjo. Teismas atkreipė dėmesys, kad dūmų rūkymas iš malkomis kūrenamos krosnies, vadovaujantis protingumo kriterijumi neturėtų būti laikomas kaip daikto valdymo pažeidimas ir tuo pagrindu laikė, kad netikslinga įpareigoti atsakovą iškelti šildymo katilą. Ieškinio 2 reikalavimą – pusrūsio bendro naudojimo patalpose 0-1 ir 0-8 be ieškovų sutikimo nesandėliuoti malkų, teismas atmetė, nes ir patys ieškovai nurodė, kad malkos šiuo metu nesandėliuojamos, o jie tokį reikalavimą reiškiantys prevenciškai, kad ateityje nesandėliuotų. Kadangi šio pažeidimo faktiškai nėra, todėl teismas laikė, kad ir galimybės jį pašalinti nėra. Ieškinio 3 reikalavimą – atjungti dujinį šildymo katilą įrengtą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, antro aukšto patalpose nuo kamino ventiliacinės angos, kurioje yra ieškovų lėšomis įrengtas įdėklas, teismas atmetė. Teismas nurodė, kad byloje visiškai nėra jokių įrodymų, kad ieškovai būtų savo lėšomis įrengę kamino ventiliacinę angą su įdėklu ir, kad būtent į šią angą yra pasijungęs ieškovas savo dujinį šildymo katilo įrangą, byloje nėra pateiktą jokių įrodymų, kad techniškai tai yra galima padaryti. Byloje nėra įrodymų, kad šioje dalyje būtų pažeidžiamos ieškovų nuosavybės valdymo teisės. Byloje yra planai iš kurių matyti, kad yra dvi ventiliacinės angos. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas yra į ieškovų kamino angą pajungęs dujinį šildymo katilą ir, kad būtent dėl to sumažėjo jų šildymo katilo trauka, net patys ieškovai nenurodė, kokias pasekmes tai sukėlė ir kaip konkrečiai tai pažeidžia jų daikto valdymą. Iš Katilo kokybės ir komplektacijos sertifikato teismas matė, kad katilas parduotas 2010-03-17, sertifikatą pateikė atsakovas nurodydamas, kad šis katilas yra pastatytas, atitinkantis visus reikalavimus. Ieškinio 4 reikalavimą – savo darbu ir lėšomis, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, sutvarkyti duris patekimui į pusrūsio patalpą 0-1, teismas atmetė. Teismas pažymėjo, kad tai yra senos durys, pačios šalys patvirtino, kad tai yra durys įdėtos namo statybos metu ir niekada nekeistos, jos yra bendro naudojimo patalpoje, išeinančios viena pusę, į lauką, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi šias duris turėtų tvarkyti visi bendrasavininkiai bendromis lėšomis. Teismas laikė, kad byloje visiškai nėra įrodymų, kad šitas duris sugadino būtent atsakovas. Teismas sprendė, kad būtų neteisinga darų sutvarkymo prievolę paskirti vien atsakovui. Atsiradusi duryse skylė nėra įrodymas, kad atsakovas pažeidžia ieškovų daikto valdymo teisę, todėl teismas šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Ieškinio 6 reikalavimą – iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste pašalinti metalinį surenkamą garažą – teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Iš namų valdos žemės sklypo plano teismas nustatė, kad jis įregistruotas 1994-06-06 Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiame plane jau yra nurodytas metalinis garažas, kuris yra pačiame žemės sklypo kampe, o iš plano teismas matė, kad plane yra pažymėtas skaičiumi 3 metalinis garažas, objektas nurodytas Metalinis garažas ir yra 1992-11-23 rezoliucija „Suderinta“, kurią pasirašė Telšių raj. Vyr. architektas. Esant byloje tokiems įrodymams teismas padarė išvadą, kad ieškovų 6 reikalavimas yra atmestinas, nes byloje visiškai nėra įrodymų, kad metalinis garažas, stovėdamas ne jų naudojamame žemės sklype, pastatytas dar ieškovams nebūnant šios namų valdos savininkais, pažeidžia jų kaip daikto valdytojų teises. Ieškovų teiginį, kad metalinis garažas yra pastatytas neteisėtai, pažeidžiant statybos reglamentus, teismas atmėtė, nes ieškovai nėra institucijos prižiūrinčios statinius atstovai ir į jų pareigas neįeina daryti tokias išvadas. Teismas pažymėjo, kad kaimyninio sklypo, šalia kurio yra pastatytas metalinis garažas savininkai ieškinio reikalavimų atsakovui nereiškia, o ieškovai tokių įgaliojimų neturi. Vien ta aplinkybė, kad ieškovams metalinis garažas, esantis atsakovo sklype gadina estetinį vaizdą, nėra pagrindas jį nugriauti, todėl šį reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nes nėra įrodyta, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo teritorijoje stovintis ir jam priklausantis metalinis garažas pažeidžia ieškovų daiktų valdymo teises, nėra įrodymų kad šio garažo buvimas daro neigiamą neleistiną poveikį ieškovų žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo.

Teismas priėmęs sprendimą paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai J. V. M. ir V. M. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimą pakeisti. Per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo: įpareigoti atsakovą A. M. iškelti šildymo katilą iš gyvenamojo namo bendro naudojimo pusrūsio patalpos 0-1, esančios (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą A. M. savo darbu ir lėšomis, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), sutvarkyti duris patekimui į pusrūsio patalpą 0-1; įpareigoti atsakovą A. M. iš žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), nukelti metalinį surenkamą garažą; pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme (124-127 b. l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantai mano, kad teismo sprendimas dalyje dėl kieto kuro katilo iškeldinimo iš rūsio patalpos 0-1, rūsio durų sutvarkymo ir metalinio garažo iškeldinimo, yra nepagrįstas. Teismas atsakovą įpareigojo pristatyti raštiškus sutikimus dėl katilo ir metalinio garažo, bet jų atsakovas nepristatė. Atsakovas sąmoningai vilkino teismo procesą. Mano, kad teismas yra šališkas;

2. Teismo sprendime keletą kartų neteisingai nurodoma, kad naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nėra nustatyta, nors tiek ieškovai, tiek ir atsakovas pripažino, kad naudojimosi tvarka yra nustatyta ir ginčo šiuo klausimu nėra;

3. Apeliantai teigia, kad atsakovas A. M. bendro naudojimo patalpoje 0-1, savavališkai be sutikimo pasistatė ir pasijungė šildymo katilą, kuris dėl kūrenimo šlapiomis malkomis, nuolat leidžia kondensatą, kuris teršia bendro naudojimo patalpą, skleidžia specifinį kvapą, skverbiasi į betoną ir taip gadina grindų dangą. Teismas nesuprato, jog anksčiau rūsio patalpoje 0-1 buvo du dujiniai katilai ir ne toje vietoje, kaip teigiama teismo sprendime, stovėjo rūsį apšildantis katilas 0-7 patalpoje. Atsakovas turi atskiras katilinės patalpas, kuriose ir turėtų prisijunti kieto kuro katilą. Rūsio patalpa 0-1, yra bendro naudojimo patalpa. Apeliantai dėl to negali prieiti ir išvalyti kamino angos ir užtikrinti saugaus kūrenimo. Tai patvirtina ir IĮ „Temidė-A“ pažyma. Atsakovas neiškeldamas iš bendros patalpos 0-1 katilo, savavališkai ieškovų sąskaita, sau pasididina patalpas. Valdymo teisės pažeidimas yra akivaizdus ir turi būti pašalintas;

4. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad durys yra senos ir nėra įrodymų, kad jas savo veiksmais apgadino atsakovas. Kad durų apačia yra išgraužta šuns, matyti ir iš pateiktų fotonuotraukų, todėl reikalavimas pašalinti atsakovo šuns padarytą žalą, sutvarkant durų apačią, turi būti patenkintas;

5. Teigiama, kad atsakovas, nors ir jam priklausančioje žemės sklypo dalyje, pasistatė metalinį surenkamą garažą, kuris gadina visą sklypo vaizdą, užstoja saulę ieškovų ir kaimyno žemės sklypams, kurie atsiduria šešėlyje. Teismo išvada, kad šio garažo buvimas nepažeidžia ieškovų teisių, nes nekelia pavojaus kitų statinių stabilumui, nėra pagrįsta ir teisinga. Laiko, kad savininkas, turi teisę reikalauti pašalinti visus valdymo teisės pažeidimus, įskaitant ir daromus netiesioginiu poveikiu, t.y., metančius šešėlį kitam žemės sklypui, gadinančius kiemo estetinį vaizdą. Teismo sprendime minima, kad jo pastatymas suderintas su Telšių raj. vyr. architektu ir yra jo rezoliucija. Šios rezoliucijos buvimas, nereiškia, kad tuo pačiu buvo įvertintas ir statinio poveikis kaimyniniam žemės sklypui. Atsakovas metalinį garažą galėjo statyti, kaip laikiną statinį, tačiau jį pasistatė ant nuolatinių pamatų, o tai reiškia, kad jis pastatytas be leidimo;

6. Teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pareiškus ieškinį, atsakovas, nelaukdamas teismo sprendimo, pašalino malkas iš rūsio patalpų 0-1 ir 0-8 ir tokiu būdu pašalino valdymo teisės pažeidimą savanoriškai, todėl teismas negalėjo laikyti, kad šis reikalavimas atmestas, kaip nepagrįstai pareikštas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. M. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (131-132 b. l).

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus esančius įrodymus, todėl sprendimas yra pagristas ir teisingas. Vienas iš apeliacinio skundo motyvų, t.y. tai, kad atsakovas neva vilkino teismo procesą, teismas buvęs šališkas, neteisingai taikė materialinės teisės normas, yra nepagrįstas. Kiti apeliacinio skundo motyvai praktiškai pakartoja ieškinyje nurodytas, ieškovų teigiamas aplinkybes. Apeliantai konkrečiai nenurodė, būtent kokias materialinės teisės normas teismas, anot jų, taikė netinkamai. Sutinka su teismo išvada, kad reikalavimo dėl šildymo katilo iškėlimo iš pusrūsio patalpos teisėtumo neįrodė. Sutinka su teismo išvada ir dėl kitų atmestų ieškovų reikalavimų, kurie, teismo sprendimu pripažinti nepagrįstais ir neįrodytais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliaciniame skunde apeliantai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantai turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Dėl proceso vilkinimo ir teismo šališkumo

Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu dėl atmestų ieškinio reikalavimų, laiko, kad atsakovas sąmoningai vilkino teismo procesą, teismas neteisingai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas ir buvo šališkas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, neįvardina konkrečių atsakovo teismo proceso vilkinimą pagrindžiančių aplinkybių ir nepagrindžia teismo šališkumo. Vien deklaratyvūs apeliantų teiginiai nepatvirtina apeliantų nurodomų aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantai turi kitokią nuomonę dėl skundžiamo sprendimo išvadų, įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas ar buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kaip nepagrįstus, nes pirmosios instancijos teismo atlikti procesiniai veiksmai nesudaro pagrindo abejoti, jog bylą išnagrinėjo šališkas ir neobjektyvus teisėjas (LR CPK 6, 21, 185 str.).

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

Apeliantai teigia, kad teismo sprendime keletą kartų neteisingai nurodyta, kad naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nėra nustatyta, nors šalys pripažįsta, kad naudojimosi tvarka yra nustatyta ir ginčo šiuo klausimu nėra.

Valstybė įmonės registrų centro 2011-05-17 išrašas ir Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad ieškovai V. J. M. ir jos sūnus V. M. lygiomis dalimis paveldėjo A. M., mirusio (duomenys neskelbtini) namų valdos dalį ir šiuo metu bendroje dalinėje nuosavybėje turi po ¼ gyvenamojo namo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų statinių unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir po ½ dalį pastato-garažo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastato-sandėlio unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas A. M. nuosavybės teise valdo po ½ gyvenamojo namo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų statinių unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)nuo 1978-01-27 vadovaujantis 1977-12-28 LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 343 pagrindu, ir visą pastatą-sandėlį unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)nuo 1990-02-27 dovanojimo sutarties Nr. 310 pagrindu, visą pastatą-garažą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1984-10-06 pagal turto pasidalijimo sutartį Nr.4636, esančių (duomenys neskelbtini) mieste (7-10, 11 b. l.). Ieškovai ir atsakovas yra namo esančios (duomenys neskelbtini) mieste, bendrasavininkai.

LR CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, turintys esminių skirtumų. Atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu, kurį jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Tuo tarpu nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovų pateiktas namo pusrūsio, pirmo ir antro aukšto planas ir juose padaryti žymėjimai, patvirtina, kad anksčiau buvę šio namo savininkai S. M. ir A. M. geruoju buvo atsidalinę namo dalis ir nusistatę namo naudojimosi tvarką (27-29 b. l.). Tai, kad vietoje S. M. yra nubraukta ir įrašyta M. V., neleidžia teigti, kad ieškovai V. M., V. M. ir atsakovas A. M. yra nusistatę naudojimosi tvarką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp šalių patalpų naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Remiantis išdėstytu, apeliacinio skundo argumentas, dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Dėl šildymo katilo

Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas A. M. bendro naudojimo patalpoje 0-1, savavališkai be sutikimo pasistatė ir pasijungė šildymo katilą, kuris dėl kūrenimo šlapiomis malkomis, nuolat leidžia kondensatą, kuris teršia bendro naudojimo patalpą, skleidžia specifinį kvapą. Teismui konstatavus, kad dabartiniai namo bendrasavininkai V. M., V. M. ir A. M. nėra nusistatę naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas A. M. bendro naudojimo patalpoje 0-1, savavališkai be sutikimo pasistatė ir pasijungė šildymo katilą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes tokio sutikimo, nesant nustatytos naudojimosi tvarkos, atsakovui gauti iš ieškovų nereikia. Svarbia aplinkybe teisėjų kolegija laiko ta, kad pati ieškovė yra pripažinusi, jog anksčiau patalpoje 0-1stovėjusi krosnis ir ja naudojosi abi šeimos, liudytojų parodymai patvirtina, kad toje vietoje krosnis stovėjo visą laiką dar iki tol kol ieškovai nebuvo namo savininkais. Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nelaikė daikto valdymo pažeidimu iš malkomis kūrenamo katilo kylančius dūmus, tačiau atsižvelgiant į bendrasavininkų interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principus atsakovas turėtų vengti drėgnų malkų kūrenimo. Remiantis išdėstytu, kiti apeliacinio skundų argumentai dėl šildymo katilo, lieka teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl durų sugadinimo

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad durys yra senos ir nėra įrodymų, kad jas savo veiksmais apgadino atsakovas, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent šias duris sugadino atsakovas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, kad bylos duomenys leidžia teigti tai, kad durys įdėtos namo statybos metu, niekada nekeistos, esančios buvusių namo savininkų nustatytoje bendro naudojimosi patalpoje, senos, netvarkingos, laiko bei drėgmės paveiktos, todėl duryse esanti skylė negali būti įrodymu, patvirtinančiu ieškovų daikto valdymo teisės pažeidimą.

Dėl garažo nukėlimo

Apeliantai teigia, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo dalyje pasistatytas metalinis surenkamas garažas gadina sklypo vaizdą, užstoja saulę. Teismo sprendime minimas garažo pastatymas suderinus su Telšių rajono vyr. architektu, apeliantų nuomone reiškia tik tai, kad atsakovas metalinį garažą galėjo statyti, kaip laikiną statinį, tačiau jį pasistatė ant nuolatinių pamatų, todėl jis pastatytas be leidimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, juos atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad namų valdos žemės sklypo planas įregistruotas 1994-06-06 Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiame plane nurodytas metalinis garažas, kuris yra pačiame žemės sklypo kampe prie Beržų gatvės (18 b. l.). Byloje esančiame plane skaičiumi 3 yra pažymėtas metalinis garažas, objektas nurodytas metalinis garažas. Šiame plane yra 1992-11-23 rezoliucija „Suderinta“, kurią pasirašė Telšių rajono vyr. architektas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad garažas yra pastatytas atsakovui priklausančio žemės sklypo dalyje, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad metalinis garažas stovėdamas ne ieškovų naudojamame žemės sklype, pastatytas dar ieškovams nebūnant šios namų valdos savininkais, pažeidžia jų kaip daikto valdytojų teises. Ieškovai neįrodė, kad metalinis garažas pastatytas pažeidžiant įstatymų reikalavimus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad metalinis garažas yra pastatytas neteisėtai.

Byloje nėra įrodymų kad šio garažo buvimas daro neigiamą neleistiną poveikį ieškovų žemės sklypui. Byloje nėra duomenų, kad kaimyninio sklypo, šalia kurio yra pastatytas metalinis garažas savininkai, būtų pareiškę ieškinio reikalavimus atsakovui. Tai, kad ieškovams metalinis garažas, esantis atsakovo sklype, gadina estetinį vaizdą, užstoja saulę negali būti laikoma ieškovų daiktų valdymo teises pažeidimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, teisėtai ir pagrįstai atmetė šį ieškovų reikalavimą kaip neįrodytą, nes atsakovui priklausančio žemės sklypo teritorijoje stovintis ir jam priklausantis metalinis garažas negali pažeisti ieškovų daiktų valdymo teises. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad metalinis garažas, stovėdamas ne ieškovų naudojamame žemės sklype, apeliantų, kaip daikto valdytojų teisių nepažeidžia.

Dėl dujinio šildymo katilo atjungimo

Apeliantai neskundžia sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovų reikalavimas dėl dujinio šildymo katilo atjungimo, todėl teisėjų kolegija dėl jos nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pareiškus ieškinį, atsakovas, nelaukdamas teismo sprendimo, pašalino malkas iš rūsio patalpų 0-1 ir 0-8 ir tokiu būdu pašalino valdymo teisės pažeidimą savanoriškai, todėl teismas negalėjo laikyti, kad šis reikalavimas atmestas, kaip nepagrįstai pareikštas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškinio 2 reikalavimą - pusrūsio bendro naudojimo patalpose 0-1 ir 0-8 be ieškovų sutikimo nesandėliuoti malkų atmeta, nes ir patys ieškovai nurodė, kad malkos šiuo metu nesandėliuojamos, o jie tokį reikalavimą reiškiantys prevenciškai, kad ateityje nesandėliuotų. Kadangi šio pažeidimo faktiškai nėra, todėl teismas laikė, kad ir galimybės jį pašalinti nėra. Bylos duomenys teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad ieškovai reikalavimo, pusrūsio bendro naudojimo patalpose 0-1 ir 0-8 be ieškovų sutikimo nesandėliuoti malkų, nėra atsisakę. Ieškovai patys byloje nurodė, kad malkos šiuo metu nesandėliuojamos, tačiau šio reikalavimo neatsisakė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atmetė nurodydamas, kad šio pažeidimo faktiškai nebėra. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas LR CPK 93 straipsnio įstatymų reikalavimų nepažeidė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo teisėtumui bei pagrįstumui ir todėl atmestini.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei ieškovų apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Atmetus ieškovų apeliacinį skundą iš jų priteistinos 180,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą paruošimą apeliacinėje instancijoje atsakovui A. M. (133,134 b. l.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų J. V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš kiekvieno po 90,00 Lt (devyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Kolegijos pirmininkė Regina Agota GutauskienėTeisėjai Rasa BartašienėEgidijus Mockevičius