- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-466-125/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Algirdas Gailiūnas, Eugenija Morkūnienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- S. Š., V. Š., I. J., Palangos miesto pirmajam notarų biurui
- Kategorijos
- 119.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. Š., V. Š., I. J., Palangos miesto pirmajam notarų biurui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. ir M. J. S. yra pareiškėjo motinos A. S. seserys. Nurodė, jog šį faktą būtina nustatyti siekiant priimti palikimą.
Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoto asmens I. J. atstovas advokatas S. Buta pateikė prašymą pareiškimą palikti nenagrinėtą, kadangi pareiškimas priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles. Byla neteisminga Palangos miesto apylinkės teismui, nes bylose dėl giminystės santykių nustatymo pareiškimas paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos teismui, o pareiškėjas yra Latvijos pilietis, gyvenantis Latvijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2007-03-15 nutartimi tenkino suinteresuoto asmens prašymą ir pareiškėjo A. P. pareiškimą paliko nenagrinėtą. Nurodė, jog pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjos gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Kitoks teismingumas numatytas tik bylose dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Pareiškėjo reikalavimas nepriskirtinas prie bylų dėl palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Pareiškėjo motyvas, jog giminystės santykių šioje byloje nustatymas siejamas su palikimo priėmimu, vertintinas tik kaip būtina šios bylos nagrinėjimo sąlyga. Nors CPK 789 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai priskiriamos ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau specialios normos, reglamentuojančios teismingumą šios kategorijos bylose, imperatyviai nurodo, kad bylose dėl giminystės santykių nustatymo prašymai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2007-03-15 nutartį ir perduoti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina CPK 444 ir 446 straipsnius. Pagal CPK 446 straipsnio nuostatas pareiškimai dėl palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo paduodami turto ar pagrindinės jo dalies buvimo apylinkės teismui. Pareiškėjo nuomone, sąvoka „palikimo atsiradimo vietos nustatymas“ apima visus juridinę reikšmę turinčius faktus, susijusius su palikimo atsiradimo vieta. Nors šioje byloje pagrindinis reikalavimas yra nustatyti giminystę, tačiau šis faktas yra susijęs su palikimo atsiradimo vieta, nes jį nustatyti būtina siekiant priimti palikimą. Be to, visi suinteresuoti asmenys byloje yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Palangoje, todėl pagal CPK 789 straipsnio 3 dalies nuostatas pareiškimas turi būti nagrinėjimas Palangos miesto apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas A. P. Palangos miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog M. S. ir M. J. S. yra pareiškėjo motinos A. S. seserys, nustatymo. Bylos nagrinėjimo teisme metu suinteresuotas asmuo pateikė prašymą pareiškėjo pareiškimą palikti nenagrinėtą, nes pareiškimas neteismingas Palangos miesto apylinkės teismui: dėl giminystės santykių nustatymo pareiškėjas turi kreiptis į gyvenamosios vietos teismą, o pareiškėjas yra Latvijos pilietis, gyvenantis Latvijoje. Pirmosios instancijos teismas suinteresuoto asmens prašymą tenkino ir pareiškimą paliko nenagrinėtą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl giminystės santykių nustatymo. Pagal CPK 446 straipsnio nuostatas bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Šiose bylose pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui. Pareiškėjas A. P. yra Latvijos pilietis, gyvenantis Latvijoje. Taigi pagal CPK 446 straipsnio prasmę pareiškėjo A. P. pareiškimas nėra teismingas Palangos miesto apylinkės teismui. Kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog sąvoka „palikimo atsiradimo vietos nustatymas“ apima visus juridinę reikšmę turinčius faktus, susijusius su palikimo atsiradimo vieta, taigi ir reikalavimą dėl giminystės santykių nustatymo. Pareiškėjas nepagrįstai plečiamai aiškina „palikimo atsiradimo vietos nustatymo“ sąvoką: palikimo atsiradimo vieta turi būti suvokiama pagal CK 5.4 straipsnio prasmę. Kadangi šis faktas turi juridinę reikšmę nustatant vietą, į kurią reikia kreiptis priimant palikimą, CK 5.4 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė, kilus ginčui, kreiptis į teismą dėl palikimo atsiradimo vietos nustatymo. Reikalavimas dėl giminystės santykių nustatymo yra savarankiškas, su reikalavimu nustatyti palikimo atsiradimo vietą nesusijęs reikalavimas. Nors giminystės santykių faktas pagal CPK 447 ir 448 straipsnių reikalavimus nustatomas tik tada, jeigu tai turi tam tikrų teisinių padarinių (šiuo atveju – pareiškėjas kreipėsi dėl giminystės santykių nustatymo, nes siekia priimti palikimą), tačiau tikslo, dėl kurio būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nurodymas tėra būtina sąlyga kreiptis į teismą, neapsprendžianti bylos teismingumo. Pareiškėjas neprašo atnaujinti termino palikimui priimti, nenurodo, koks palikimas liko po tetų mirties, kas priėmė ir valdo palikimą, neginčija paveldėjimo teisės liudijimų, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 31 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtinio teismingumo taisykles.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tą faktą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja dar vienas pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą. CPK 445 straipsnyje numatyta, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Giminystės faktas patvirtinamas gimimo įrašu ir jo pagrindu išduotu liudijimu arba kitais dokumentais. Dingusius ar kitaip prarastus civilinės būklės aktus patvirtinančius dokumentus atkuria civilinės metrikacijos institucijos. Pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi kreiptis į civilinės metrikacijos institucijas dėl prarastų dokumentų atkūrimo ir šitaip įvykdyti šios rūšies byloms nustatytą išankstinio sprendimo ne teisme reikalavimą. Nesilaikius šios tvarkos, teismas tuo atveju, kai pareiškimas jau priimtas, kaip numatyta CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte, turi jį palikti nenagrinėtą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog negali giminystės ryšį įrodančių dokumentų gauti kita tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir šiuo pagrindu palikti pareiškimą nenagrinėtą.
Nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.