Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-06-01 · Civilinė byla Nr. 2A-387-464/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-01
Bylos Nr.
2A-387-464/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Tatjana Žukauskienė, Dalia Kačinskienė (pran.)
Atsakovas
V.Kižiui, R.Naujokui, Valdo Kižio, Marytei Lamanauskienei, Remigijui Lamanauskui, Ramūnui Naujokui, Valdui Kižiui, Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui
Ieškovas
Rimos Dicevičienės
Trečiasis asmuo
Kęstučiui Stankevičiui, Jūratei Leleckienei
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-387-464/ 2009Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.; 44.5.2.14.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Andžejaus Maciejevskio,sekretoriaujant R.Kurganovaitei,dalyvaujant atsakovui V.Kižiui, jo atstovei adv. S.Petraškaitei,atsakovui R.Naujokui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Valdo Kižio apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Rimos Dicevičienės ieškinį atsakovams Marytei Lamanauskienei, Remigijui Lamanauskui, Ramūnui Naujokui, Valdui Kižiui, Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, dalyvaujant tretiesiems asmenims Kęstučiui Stankevičiui ir Jūratei Leleckienei, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R.Dicevičienė 2007-12-17 Zarasų raj. apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų M.Lamanauskienės, R.Lamanausko, R.Naujoko, V.Kižio bei Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento solidariai 65 129,06 Lt nuostolių ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l.3-5). Nurodė, kad jai priklauso 2,04 ha miško sklypas, unikalus Nr. 4340-0001-0270, esantis Zarasų rajono Dusetų seniūnijos Kraštų kaime. 2006-04-04 vakare ieškovė pastebėjo, jog 1,97 ha jos miško dalis iškirsta. Ieškovės nuomone, atsakovai M.Lamanauskienė ir R.Lamanauskas tyčia organizavo jos miško sklypo kirtimą, t.y. gavo suklastotą miškotvarkos projektą ir leidimą plynai iškirsti mišką. Atsakovas V.Kižys, ruošdamas miškotvarkos projektą, tyčia 1 ha plote esančio medyno amžių padidino 20 m. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasų agentūros vyresnioji specialistė J.Leleckienė, nepatikrinusi miško taksacinių rodiklių teisingumo, suderino miškotvarkos projektą. Atsakovas R.Naujokas ruošė plyno kirtimo biržės brėžinį, neišsiaiškinęs M.Lamanauskienės miško sklypo ribų, dėl ko vietoj M.Lamanauskienės atrėžė ieškovės miško dalį. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasų agentūros vyresnysis specialistas K.Stankevičius, gavęs R.Naujoko nekokybišką biržės brėžinį, išdavė M.Lamanauskienei leidimą kirsti ieškovės mišką.

Atsiliepimas

Atsakovai M.Lamanauskienė ir R.Lamanauskas atsiliepimais į ieškinį (b.l.47-55) ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Neigė, jog sąmoningai organizavo ieškovės miško sklypo kirtimą. Atsakovė 2005-01-25 pirkimo – pardavimo sutartimi (kurios sudedamoji dalis yra miško sklypo planas) įsigijo sklypą iš A.Bukelskio. Pastarasis natūroje parodė būtent tą miško sklypą, kuris ir buvo iškirstas. Parengti miško kirtimo dokumentus atsakovė pasitelkė specialistus, tad atsakovai negali būti laikomi atsakingi už trečiųjų asmenų kaltus veiksmus (CK 6.253 str. 4 d.).

Atsakovas R.Naujokas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nes Zarasų rajono apylinkės prokuratūra 2007-07-10 nutarimu baudžiamąją bylą atsakovo atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 3 d., požymių (b.l.68-69).

Atsakovas V.Kižys atsiliepimu į ieškinį (b.l.81-83) ieškinį laikė visiškai nepagrįstu ir prašė jį atmesti. Pasak šio atsakovo, nors jis suklydo nurodydamas medynų amžių, bet pagal jo sudarytą miškotvarkos projektą M.Lamanauskienei neatsirado teisė iškirsti ieškovės mišką, kas reiškia, jog kilusios pasekmės nėra atsakovo veiksmų rezultatas. Atsakovui ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareikšti jokie įtarimai.

Atsakovas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į ieškinį (b.l.66-67) ieškinio nepripažino ir prašė jo netenkinti. Pažymėjo, kad, derinant miškotvarkos projektus, tikrinamai atliekami pagal valstybinės miškų inventorizacijos medžiagą arba, kilus neaiškumų, natūroje. Kadangi J.Leleckienei neaiškumų nekilo, ji vietoje miškotvarkos projekto, sudaryto V.Kižio, netikrino. K.Stankevičius M.Lamanauskienei išdavė leidimą kirsti mišką, remdamasis, be kita ko, klaidingai R.Naujoko sudarytu biržės atrėžimo brėžiniu.

Tretysis asmuo K.Stankevičius atsiliepimu į ieškinį (b.l.61-63) su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Akcentavo, kad V.Kižys parengė miškotvarkos projektą būtent iškirstam (ieškovės), o ne M.Lamanauskienės miško sklypui. Miškotvarkos projekto taksaciniai duomenys sutampa su iškirsto miško ploto taksaciniais duomenimis, projekte nurodytas pušyno amžius yra 100 m. (kirtimo metu 101 m.), o tai atitinka ieškovės miško valdos duomenis. Pagal individualų miškotvarkos projektą plyno kirtimo biržė numatyta 1,1 ha ploto, o tretysis asmuo leidimą išrašė 1,2 ha, kadangi projektuotojai nurodo apytikrius taksacinių sklypų plotus, o miškininkai rėžėjai, naudodamiesi instrumentais, gali tiksliau nustatyti taksacinių sklypų ribas; be to, yra leidžiamos paklaidos (LR Aplinkos ministro 2003-02-12 įsakymas Nr. 76 ir 2004-11-10 įsakymas Nr. DI-577). M.Lamanauskienei parengto atrėžti biržės brėžinys pagal konfigūraciją vizualiai atitinka miškotvarkos projekte esamą ūkinių priemonių planą.

Tretysis asmuo J.Leleckienė atsiliepimu į ieškinį (b.l.56-58) ieškinį laikė nepagrįstu ir prašė jį atmesti. Pabrėžė, jog taksaciniai rodikliai skiriasi nuo valstybinės miškotvarkos 15, o ne 20 m. Neigia, jog būtų pažeidusi „Valstybinės miškų inventorizacijos, valstybės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų renginio, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo savininkams ir valdytojams tvarkos“ 71 p., nes jis neįpareigoja privalomai tikrinti miškotvarkos projektų, neatitinkančių taksacinių rodiklių. Maža to, patikrinti M.Lamanauskienės projekto ji neturėjo fizinių galimybių dėl automobilių parko bei kuro stokos.

Žemesnės instancijos teismas

Zarasų rajono apylinkės teismas 2008-11-11 sprendimu (b.l.213-219) ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovės naudai solidariai iš atsakovų V.Kižio bei R.Naujoko 3 301 Lt turtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės iškirsto miško plotas yra 1,97 ha, plynai iškirsta - 1,61 ha. Nei M.Lamanauskienės , nei R.Lamanausko veiksmuose nebuvo tyčios iškirsti ir pasisavinti ieškovės mišką. Ieškovės miškas buvo iškirstas neteisėtais dviejų atsakovų V.Kižio ir R.Naujoko veiksmais. Atsakovas V.Kižys miškotvarkos projektą, be pagrindo pasendinęs mišką 10 m., parengė pagal M.Lamanauskienės pateiktą planą ir kadastro pažymą. M.Lamanauskienės sklypo ribų jam niekas nerodė, į mišką nuvažiavo vienas. Atsakovo V.Kižio atestato, suteikiančios teisę rengti miškotvarkos projektus, galiojimas nutrauktas 2 metams. Iš liudytojo Miškų kontrolės skyriaus vedėjo P.Galgatavičiaus parodymų teismas nustatė, kad atsakovas R.Naujokas padarė brėžinį ne pagal V.Kižio parengtą miškotvarkos projektą. Atsakovui R. Naujokui 1 m. atimta teisė ženklinti kirstinus medžius ir rengti privačių miškų kirtimo dokumentaciją.

Šalies argumentai

Atsakovas V.Kižys apeliaciniu skundu prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2008-11-11 sprendimo dalį jo atžvilgiu ir vietoj jos priimti naują sprendimą – ieškinį apeliantui atmesti (b.l.226-229). Apeliacinį skundą motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas kaltas, todėl privalo kartu su R.Naujoku atlyginti ieškovei žalą, neargumentuota nei faktiškai, nei teisiškai. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2006-12-05 rašte Nr. 5A (8.8)-1441 sakoma, kad miškotvarkos projekte neteisingai nurodytas medynų amžius, bet pats projektas parengtas M.Lamanauskienės miško sklypui, t.y. šis sklypas tinkamai identifikuotas. Tačiau klaida dėl medynų amžiaus tiesiogiai neįtakojo ieškovės miško kirtimo. Teismas pritaikė apeliantui atsakomybę nesant jo veiksmuose nė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Žala atsidaro dėl to, jog atsakovas R.Naujokas padarė brėžinį ne toje valdoje. Jeigu jis būtų daręs brėžinį pagal apelianto parengtą miškotvarkos projektą, ieškovei žala nebūtų atsiradusi, nes miškotvarkos projektas buvo sudarytas 1 ha (o ne 1,97 ha) M.Lamanauskienės miško sklypui.

Atsiliepimas

Ieškovė R.Dicevičienė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.235-236) skundo nepripažino ir prašė Zarasų rajono apylinkės teismo 2008-11-11 sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pasak ieškovės, apeliantas tyčia padidino medynų amžių tam, jog būtų galima vykdyti plyną kirtimą. Antraip nesant neteisėto miškotvarkos projekto, ieškovės miško sklypas nebūtų buvęs iškirstas.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovai M.Lamanauskienė ir R.Lamanauskas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.233-234) skundo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, kadangi rengiant dokumentus nedalyvavo ir specialių žinių neturi.

Atsakovas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutiko ir prašė Zarasų rajono apylinkės teismo 2008-11-11 sprendimą palikti galioti nepakeistą (b.l.239-240). Tvirtina, jog apelianto padaryta klaida dėl medynų amžiaus yra esminė. Jeigu amžius būtų buvęs nurodytas teisingai, nebūtų buvę galima suprojektuoti plyno kirtimo ir ieškovei nebūtų atsiradusi tokio dydžio žala, kokia faktiškai atsirado.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, savo iniciatyva apeliacinis teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis bei, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai aiškino bei taikė materialines bei procesines teisės normas, ir iš esmės teisingai nustatęs teisinių santykių pobūdį – žala, atsiradusi iš delikto, netinkamai sprendė dėl apelianto solidarios pareigos atlyginti ieškovei šią žalą drauge su atsakovu R.Naujoku, t.y. padarė nepagrįstas išvadas skundžiamoje sprendimo dalyje.

Civilinė atsakomybė kyla neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos arba atlikus įstatymo ar sutarties draudžiamus veiksmus, taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos (veiksmų neteisėtumas) (CK 6.246 str., 6.263 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, sprendime aptaręs bylos įrodymus, sprendė esant įrodytu, jog R.Dicevičienės miškas buvo iškirstas neteisėtais V.Kižio ir R.Naujoko veiksmais, ir kad būtent šių asmenų veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su ieškovei padaryta žala, tačiau šių savo išvadų tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė teisniais argumentais, konkrečiai neįvardijo kurie apelianto veiksmai prieštaravo teisės normoms bei tuo sukėlė neigiamas turtines pasekmes ieškovei. Aplinkybė, kad apeliantas, parengdamas M.Lamanauskienės miško valdai individualų miškotvarkos projektą (baudžiamosios bylos Nr.58-1-00113-069 t.2, b.l. 123-142) 1,1 ha plote blogai nustatė taksacinius rodiklius (padidino medyno amžių iki tokios ribos, kuomet galimas plynas miško kirtimas), nėra ginčijama. Tačiau šioje byloje nesama jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šiuos veiksmus jis atliko tyčia, siekdamas neteisėtų tikslų ar padėti kitiems asmenims iškirsti kitą, kaimyninį miško sklypą, kurio savininkė yra ieškovė R.Dicevičienė, taip pat nesama ir tokių įrodymų, kad tyčia ar dėl neatsargumo būtų padidintas būtent ieškovės sklype esančių medžių amžius, sąlygojęs jame plyną kirtimą, pažymėtina – net 1,97 ha plote. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje baudžiamojo proceso priemonėmis tokios aplinkybės taip pat nebuvo nustatytos. Atsižvelgiant į aptartus faktus, į Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2006-12-05 išvadas (baudžiamosios bylos Nr.58-1-00113-069 t.1, b.l. 136-138, šios bylos l. 26-28) apie atsakovo R.Naujoko kaltę, atrėžiant ne to savininko sklype plyno kirtimo biržę, bei atsakovo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasų agentūros vyr. specialisto, trečiojo asmens K.Stankevičiaus netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą, kuris, gavęs netinkamai paruoštą biržės brėžinį, jo pataisyti negrąžino ir pats biržės atrėžimo miške nepatikrino, išdavęs leidimą kirsti mišką (baudž.bylos t. 2, b.l. 122), darytina išvada, kad net ir netinkamas teisinės pareigos neatlikimas pats savaime nesąlygojo tokių teisinių pasekmių atsiradimo (žalos ieškovei padarymo).

Civilinė atsakomybė atsiranda bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais – esant žalai, neteisėtiems veiksmams, kaltei ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių). Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas. Teisinė pareiga, tenkanti apeliantui, buvo tinkamai nustatyti ne R.Dicevičienės, o M.Lamanauskienės miško valdoje esančių medžių amžių, šiai pateikus prašymą nusikirsti 18 vnt. (10 ktm) pušų. Net jeigu veikdamas pagal atidaus, apdairaus ir rūpestingo asmens standartus apeliantas tokioje pat situacijoje būtų teisingai įvertinęs M.Lamanauskienės miško valdoje esančių medžių amžių, tai nebūtų padėję visiškai išvengti žalos ieškovei R.Dicevičienei padarymo, esant kitų asmenų netinkamiems veiksmams, susijusiems su biržės brėžinio padarymu ir jos nužymėjimu natūroje. Todėl aptariamos apelianto pareigos įvykdymo netinkamumas žalos atlyginimo aspektu galėtų būtų vertinamas nebent žalos pačiai M.Lamanauskienei padarymo atveju, nes parengti miškotvarkos projektą ieškovei jis nebuvo įpareigotas, t.y. nebuvo įpareigotas asmuo CK 6.248 str. 1 d. prasme. Be to, tarp šios netinkamai atliktos apelianto profesinės pareigos, už ką jam buvo taikytos ir tam tikros sankcijos, ir žalos ieškovei padarymo nėra priežastinio ryšio – šio 1,97 ha ploto, t.y. beveik dvigubai daugiau, nei apelianto parengtame projekte, miško iškirtimas nėra jo netinkamai atliktos profesinės pareigos rezultatas. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad neturi būti pernelyg didelio skolininko elgesio ir nuostolių (žalos piniginės išraiškos) atotrūkio, nuostoliai neturi būti pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys. Tai reiškia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra visų sąlygų apelianto civilinei atsakomybei taikyti - kaltės ir priežastinio ryšio (CK 6.247 str., 6. 248 str.).

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo spendimo dalis, kuria 3301 Lt žalos atlyginimo suma priteista iš dviejų asmenų solidariai – iš Ramūno Naujoko ir apelianto Valdo Kižio keistina, pastarojo atžvilgiu ieškinį atmetant (CPK 329 str. 1 d. ir 330 str.). R.Naujokas sprendimo apeliaciniu skundu neskundė, todėl dėl jo atsakomybės sąlygų bei apimties teisėjų kolegija nepasisako.

Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas ir pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymas (CPK 93 str. 1 d. ir 4 d.), valstybės bei ieškovės naudai priteisiant bylinėjimosi išlaidas tik iš atsakovo R.Naujoko. Nepatenkinus ieškovės reikalavimo atsakovo V.Kižio atžvilgiu, šiam pagal CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. nuostatas bei vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytais kriterijais, iš ieškovės priteistinos visos šio atsakovo turėtos atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos – iš viso 1750 Lt (b.l. 84-86). Atsižvelgiant į atstovės surašytų procesinių dokumentų skaičių bei 14 val. atstovavimo teismo posėdžiuose, tokio dydžio išlaidos pripažintinos pagrįstomis pagal Rekomendacijų 7 p., 8.2. p., 8.18 p., 9 p.

Taip pat apeliantui kompensuotinos apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos – 99,03 Lt sumokėto už paduotą apeliacinį skundą žyminio mokesčio ir 720 Lt už advokato paslaugas šios instancijos teisme. Apeliantas pateikė kvitą apie advokatei sumokėtą 1000 Lt sumą, tačiau, atsižvelgiant į minėtas Rekomendacijas, į ginčo pobūdį kompensuojamoji šių išlaidų dalis atitinkamai mažintina (0,75 MMA arba 600 Lt už apeliacinio skundo surašymą bei 120 Lt už vieną atstovavimo apeliacinės instancijos teisme valandą, Rekomendacijų 8.10 p., 8.18 p., 9 p.) (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

nutarė:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimą toje dalyje, kurioje Rimai Dicevičienei priteista iš Valdo Kižio ir Ramūno Naujoko solidariai 3301 Lt pakeisti, ieškinį Valdo Kižio atžvilgiu atmetant. Šią sprendimo dalį išdėstyti taip: priteisti iš Ramūno Naujoko 3301 (tris tūkstančius tris šimtus vieną) litą žalos atlyginimui Rimos Dicevičienės naudai.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims ir ją išdėstyti taip: priteisti iš Ramūno Naujoko 99 (devyniasdešimt devynis) litus 03 centus žyminio mokesčio ir 2160 (du tūkstančius šimtą šešiasdešimt) litų kitų bylinėjimosi išlaidų Rimos Dicevičienės naudai.

Priteisti iš Ramūno Naujoko 168 (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis) litus 80 centų pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš Rimos Dicevičienės 1750 (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt) litų atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų Valdo Kižio naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą

Priteisti iš Rimos Dicevičienės 99 (devyniasdešimt devynis) litus 03 centus žyminio mokesčio ir 720 (septynis šimtus dvidešimt) litų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų Valdo Kižio naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Tatjana ŽukauskienėAndžej Maciejevski