- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2007-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-306-153/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Birutė Bobrel, Eduardas Monkevičius
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Ieškovas
- M. N.
Procesinio dokumento kategorija 121.1.,121.15,121.21.,121.22
37.,63.1.,52.1.,42.1.,42.6.,42.8.,40.1.,40.2.
nutartiS
2007 m. gegužės 30 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant atsakovo A. P. atstovui advokatui L. Š., trečiajam asmeniui A. B.
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimo,
civilinėje byloje pagal ieškovo M. N. ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui atsakovui A. P., trečiajam asmeniui A. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. N. prašė priteisti iš atsakovo A. P. 24 000 Lt skolą, 266,33 Lt palūkanas, 727,99 Lt žyminį mokestį, 1 000 Lt išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 5% dydžio palūkanas nuo 2006-02-01 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (b.l.26,27).
Ieškovas nurodė, kad 2003-11-05 atsakovas ir tretysis asmuo A. B. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas pasiskolino iš A. B. 24 000 Lt. Paskolos dokumente, skolos grąžinimo terminas nebuvo numatytas, 2005-10-20 A. B. informavo atsakovą, kad šis grąžintų skolą, o negavęs jokio atsakymo iš atsakovo, 2005-11-14 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido turėtą reikalavimo teisę į 24 000 Lt skolą ieškovui. Apie perleidimo sutartį atsakovas buvo informuotas, prieštaravimų nepareiškė, skolos fakto ir sutarties neginčijo, įrodymų, kad įskaitymas padarytas iki skolos perleidimo atsakovas nepateikė.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2003-11-05 pasirašė paskolos raštą, patvirtindamas, kad gavo iš A. B. 24 000 Lt, tačiau tai nebuvo paskolos sutartis, o avansas darbams vykdyti pagal 2003 m. liepos-rugpjūčio mėn. su A. B. sudarytą žodinę rangos sutartį, pagal kurią iki 2005 m. vasario mėn. A. B. buvo perduoti gaminiai, dėl kurių nėra surašyto akto, patvirtinančio jų nekokybiškumą. Už padarytus gaminius A. B. turėjo sumokėti atsakovui ir reikalavimo perleidimo metu atsakovas turėjo A. B. galiojantį reikalavimą, atsiradusį iš sutartinių santykių, todėl atsakovas turi teisę taikyti įskaitymą. Tretysis asmuo pagal skolos raštelį neturėjo reikalavimo teisės, kurią perleido ieškovui, atsakovas iš A. B. 2005-10-20 gavo raginimą grąžinti skolą, o 2005-11-21 gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Tačiau atsakovas, pats asmeniškai jokių raštų niekam nerašė, apie įskaitymą nieko neinformavo.
Tretysis asmuo A. B. su ieškiniu sutiko, nurodė kad paskolino 24 000 Lt atsakovui įsirengti patalpas, nusipirkti automobilį, nes atsakovas turėtų patalpų neteko ir nebeturėjo kur gaminti tai, ką buvo apsiėmęs; paskola nebuvo susijusi su atsakovo atliekamais jam darbais; atsakovo paskolos raštelį perleido ieškovui nes, kai pasiėmė iš atsakovo pusgaminius, šis pusę metų su juo nebendravo, neatidavė kai kurių daiktų, o spręsti konfliktus per teismą dėl užimtumo jis neturi laiko.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo A. P. ieškovui M. N. 24 000 Lt skolą, 266,33 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2005-12-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 727,99 Lt žyminį mokestį ir 2 180 Lt išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo A. P. 44,55 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Teismas nustatė, kad 2003-11-05 paskolos raštu atsakovas pasiskolino iš trečiojo asmens A. B. 24 000 Lt (b.l.9); 2005-10-20 tretysis asmuo A. B. pateikė pretenziją atsakovui A. P. dėl įsiskolinimo pagal 2003-11-05 skolos raštą (b.l.10); 2005-11-14 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 2005-11-14 tretysis asmuo A. B. perleido ieškovui M. N. reikalavimo teisę į 24 000 Lt atsakovo skolą pagal 2003-11-05 paskolos raštą (b.l.11,12); 2005-11-15 pranešimu tretysis asmuo A. B. pranešė atsakovui A. P. apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovui (b.l.13); 2006-03-20 atsakovas A. P. trečiajam asmeniui pranešė, kad šis skolingas 59 130 Lt atsakovui už atliktus darbus todėl, atlikus 24 000 Lt įskaitymą, likusią 35 130 Lt skolą prašo per 5 dienas nuo reikalavimo gavimo pervesti į jo sąskaitą (b.l.68); 2006-04-11 atsakymu į 2006-03-20 reikalavimą A. B. nesutiko su pareikštu reikalavimu (b.l.69); 2006-04-19 reikalavimu atsakovas pasiūlė A. B. suderinti darbų priėmimo – perdavimo akto surašymą (b.l.70). Atsakovas A. P. neneigia, kad 2003-11-05 iš trečiojo asmens A. B. gavo 24 000 Lt, tačiau laiko tai ne paskola, bet avansu už darbus ir nori, kad ši suma būtų įskaityta jo turimam A. B. atžvilgiu reikalavimui.
Teismas nurodė, kad 2003-11-05 atsakovo A. P. pasirašytas paskolos raštelis atitinka paskolos sutarties formai keliamus reikalavimus, įrodymų, kad minėta suma atsakovui buvo sumokėta kaip avansas, byloje nėra (CK 6.871 str. 3d., CPK 178 str.). Atsakovas kaip rangovas turi teisę reikalauti išmokėti jam avansą tik rangos sutartyje numatytais atvejais, o tokių įrodymų atsakovas nepateikė, todėl paskolos raštelyje nurodyta 24 000 Lt suma nelaikytina avansu. Kadangi paskolos raštelyje nebuvo nurodytas paskolos grąžinimo terminas, tai paskolos sumą atsakovas privalėjo grąžinti per 30 dienų nuo tos dienos, kai tretysis asmuo pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį (CK 6.873 str. 2d.). Nepraėjus šiam terminui, tretysis asmuo perleido savo reikalavimo teisę į prievolę pagal paskolos raštelį ieškovui, apie tai informuodamas atsakovą raštu, ir tai jis turėjo teisę padaryti be skolininko sutikimo (CK 6.101 str.). Atsakovas gavęs trečiojo asmens A. B. 2005-10-20 reikalavimą įvykdyti prievolę pagal paskolos raštelį bei 2005-11-21 pranešimą dėl reikalavimo perleidimo, apie savo priešpriešinius reikalavimus ar jų įskaitymą niekam nepareiškė.
Teismas nustatė, kad atsakovas turėjo priešpriešinį vienarūšį reikalavimą trečiojo asmens atžvilgiu, nes atliko jam darbus – pagamino gaminius pagal žodinę rangos sutartį, kuriuos tretysis asmuo A. B. priėmė 2005 m. pradžioje, tai yra dar iki reikalavimo perleidimo ieškovui, todėl atsakovas turėjo teisę gauti pinigus - tų darbų kainą (CK 6.644, 6.653, 6.655, 6.662 str.). Atsakovo pagamintų gaminių kaina yra 52 025 Lt (b.l.116,129-132), atsakovo atlikto darbo kaina nepatvirtinta. Ieškovas ir tretysis asmuo nepateikė įrodymų, jog su atsakovu yra pilnai atsiskaityta, todėl atsakovas turėjo teisę įskaityti ieškovo reikalavimui patenkinti savo reikalavimą, turimą trečiajam asmeniui, nes tie reikalavimai vienarūšiai - piniginiai (CK 6.108, 136 str., 6.130 str. 1d., CPK 177, 178, 185 str.). Pagal CK, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, tačiau įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, draudžiama (CK 6.131 str. 1d., 6.134 str.1d.1p.). Atsakovas apie įskaitymą nebuvo pareiškęs nei A. B., net ir gavęs raginimą grąžinti skolą, nei ieškovui, gavęs pranešimą apie skolos perleidimą. Apie įskaitymą atsakovas pirmą kartą nurodė tik atsiliepime į ieškovo ieškinį, jau vykstant ginčui teisme (b.l.40,41,49,50,68), todėl atsakovo reikalavimo įskaitymas negalimas, nes jis yra ginčijamas teisme, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas. Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovui priteisintinas žyminis mokestis, išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, valstybei išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. nesutiko su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
Motyvuojamoji dalis
Dėl „Paskolos rašto“ teisinio kvalifikavimo
Paskolos rašto teisinis kvalifikavimas negali būti grindžiamas vien tik gramatiniu dokumento teksto aiškinimu, bet būtina atsižvelgti ir į sutarties šalių, t.y. atsakovo A. P. ir trečiojo asmens A. B., ketinimus sudarant šią sutartį, jų elgesį po sutarties sudarymo bei aiškinti sutartį taip, kad aiškinimo rezultatas atitiktų sąžiningumo principus (LAT nutartys c.b.Nr.3K-3-274/2004, Nr. 3K-3-511/2005), būtina vadovautis įtvirtintais sutarčių aiškinimo (CK 6.193 str.) ir bendraisiais teisės (CK 1.5 str.) principais. Nerealu, kad rangovui (atsakovui) sudarius sutartį su užsakovu (tretysis asmuo) dėl daikto pagaminimo, užsakovas gamybos proceso metu suteiktų rangovui paskolą, kad šis galėtų geriau atlikti užsakymą, kad rangovas, galėdamas susitarti, kad užsakovas sumokėtų avansu dalį sutarties kainos (CK 6.655 str. 2 d.), prašytų užsakovo suteikti jam paskolą, akivaizdžiai mažesnio dydžio, nei viso užsakymo kaina. Teismas nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų – A. B. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo (b.l.126), kuriame A. B. paaiškino pinigų perdavimo ir skolos raštelio pasirašymo aplinkybes, nurodydamas, kad iki 2003 m. spalio 10 d. atsakovui per kelis kartus davė 24 000 Lt, todėl jam reikėjo išsireikalauti, kad atsakovas atidirbtų už tuos gautus pinigus. Faktinės aplinkybės ir paties trečiojo asmens A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai rodo, kad jo sumokėti pinigai 24 000 Lt yra susiję su atsakovo A. P. atliekamais darbais pagal žodinę rangos sutartį, todėl paskolos raštelis negali būti kvalifikuojamas kaip paskolos sutartis. Atsakovui pasirašant šį raštelį šalys neketino perduoti viena kitai pinigų tam, kad vėliau juos grąžinti.
Dėl reikalavimo perleidimo teisėtumo
Tretysis asmuo A. B., perleidęs reikalavimą ieškovui M. N., pats tokio reikalavimo neturėjo ir perleisti negalėjo, kadangi tretysis asmuo A. B., sumokėjęs atsakovui A. P. dalį darbų kainos avansu, o vėliau gavęs visus užsakytus darbus, negalėjo turėti reikalavimo teisės pagal atsakovo pasirašytą paskolos raštelį tol, kol neįrodė, kad atsakovas kaip rangovas neperdavė atliktų darbų rezultato arba perdavė netinkamos kokybės gaminius. Iki 2005 m. vasario mėnesio tretysis asmuo A. B. iš atsakovo A. P. gavo visus sutartus pagaminti gaminius. Šį faktą patvirtino pats A. B.. Byloje nėra duomenų, kad tretysis asmuo A. B., vykdydamas CK 6.662 str. numatytą pareigą, būtų surašęs atliktų darbų priėmimo aktą ir nurodęs kokius nors nukrypimus nuo sutarties, kokybės ar kitus trūkumus, todėl pagal CK 6.662 str. 3 d. jis neteko teisės remtis darbo trūkumų faktu.
Dėl priešpriešinio reikalavimo įskaitymo
Kad teisingai taikyti teisės normą, draudžiančią įskaityti reikalavimą, kuris yra ginčijamas teisme, reikia atsižvelgti į tokios teisės normos tikslus, t.y. aiškinti teisės normą teleologiniu metodu. Pagrindinė priežastis, draudžianti įskaityti teisme ginčijamą reikalavimą yra tai, kad ginčijamas reikalavimas nėra konkretus ir aiškiai apibrėžtas (neaiškus dydis, galiojimas ir pan.). Šioje byloje nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su reikalavimo dydžiu 24 000 Lt ir su pačiu pinigų gavimu. Esant reikalavimui nekonkrečiam ir neaiškiam, jį galima įskaityti įsiteisėjus jį patvirtinančiam teismo sprendimui. Todėl formalus teisės normos taikymas ir draudimas įskaityti aiškiai apibrėžtą ir konkretų reikalavimą, yra neteisingas. Siekiant įstatymo tikslų, teismas, nustatęs, kad reikalavimas yra aiškus, apibrėžtas ir konkretus, galėjo pripažinti esant jį įskaitytą ir taip užkirsti kelią tolimesniam bylinėjimuisi ir ginčams vykdymo procese.
Dėl priteistų 266,33 Lt palūkanų
Ieškovas pateikė atsakovui reikalavimą sumokėti skolą 2005m. lapkričio 2 d., kai išsiuntė registruotu paštu laišką su pranešimu. Atsakovas privalėjo skolą sumokėti per septynias dienas po reikalavimo pateikimo, o apskaičiavo palūkanas už 81 dieną nuo 2005 m. lapkričio 10 d. iki 2006 m. sausio 31d. Teismas nurodė, kad prievolė grąžinti paskolą turi būti įvykdyta per 30 d. po reikalavimo pareiškimo (CK 6.873 str. 2 d., tačiau ieškovo reikalaujamų palūkanų 23 dienomis nesumažino.
Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikęs ieškovas M. N. su apeliaciniu skundu nesutiko, nurodė, kad sutinka su teismo sprendime išdėstytais argumentais, prašė teismo vadovautis jo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir prašė apeliacinį skundą atmesti.
Tretysis asmuo A. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.
Kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad aiškinant sutartį, atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB “Turto bankas” su UAB “Vaidluvė” ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000, kat. 14, paskelbta biuletenyje “Teismų praktika” Nr. 14, suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad, kilus ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne remiantis vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Tačiau šioje byloje nėra ginčo dėl paskolos sutarties turinio ar kitų reikšmingų paskolos sutarties santykių kvalifikacijai reikšmingų aplinkybių. Atsakovas procesiniuose dokumentuose kalbėjo apie paskolinius santykius (b.l.9, 40-41,80), todėl kolegija neturi pagrindo kitaip išaiškinti šalių santykius, kadangi paskolos sutartis byloje neginčijama (CPK 182str. 1d.5p.,187 str.).
Tretysis asmuo A. B. pripažino, kad atsakovas dirbo staliaus darbus, trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame name Molėtų rajone. Tačiau tretysis asmuo nuosekliai aiškina apie tai, kad perdavė atsakovui pinigus ne už atliktą darbą. Pinigų perdavimas įvyko tuoj pat po to, kai tretysis asmuo įsigijo namą. Tretysis asmuo faktiškai kreditavo atsakovo A. P. išlaidas automobiliui įsigyti, dirbtuvei sukomplektuoti, skoloms grąžinti, nes tokiu būdu norėjo sudaryti atsakovui sąlygas staliaus darbams pradėti. Atsakovas iš dalies sutinka su trečiojo asmens paaiškinimu, jog dalį pinigų išleido automobiliui pirkti ir kitiems poreikiams tenkinti, kitą pinigų dalį panaudojo staliaus darbams atlikti. Tretysis asmuo neginčija, kad paskolino atsakovui pinigus, kadangi pastarasis sutiko dirbti, tačiau kategoriškai nesutinka su atsakovo motyvais, kad atsakovas už skolintus pinigus pilnai atsiskaitė medienos gaminiais ir darbu. Tretysis asmuo ir atsakovas pripažino jog pinigų perdavimo faktas (24 000,00 Lt.) nebuvo įformintas pinigų perdavimo momentu. Atsakovas aiškina, kad buvo surašyti kiti pinigų perdavimo dokumentai, tačiau tai neturi teisinės reikšmės šioje byloje, kadangi dokumentai neišliko, o ieškovo reikalavimas pareikštas pagal konkretų dokumentą esantį byloje, šiuo atveju paskolos sutartį (b.l.9). Tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo patvirtino, kad atsakovas A. P. gavo 24 000,00 Lt. Todėl šis dokumentas pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas paskolos sutartimi (CK 6. 870 str.-6.871 str.). Todėl apelianto motyvai dėl netinkamo paskolos rašto teisinio kvalifikavimo atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliaciniame skunde apeliantas aiškina, jog sprendžiant ginčą šioje byloje būtina atsižvelgti į perduotus trečiajam asmeniui užsakytus darbus, jų kokybę, nebuvimą dokumentų patvirtinančių darbų priėmimo faktą, tačiau su tuo negalima sutikti. Darbų rezultatas, darbų kokybę ir kainą, reikalavimo perleidimo teisėtumui šioje byloje jokios teisinės reikšmės neturi. Atsakovas A. P. buvo informuotas raštu apie reikalavimą dėl skolos grąžinimo ir dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (b.l.10,13). Jis neginčijo trečiojo asmens reikalavimo (pretenzijos) dėl skolos grąžinimo, neginčijo paskolos dokumento ir nesiūlė trečiajam asmeniui įvykdyti piniginių reikalavimų įskaitymą iki naujas kreditorius (ieškovas) nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nurodyti sprendime, kad toks įskaitymas šioje proceso stadijoje negalimas neesant ieškovo sutikimo.
Atmestinas apelianto argumentas, kad tretysis asmuo neturėjo teisės perleisti ieškovui reikalavimą dėl skolos išieškojimo arba, kad reikalavimas iš paskolos santykių neegzistavo. Tretysis asmuo galėjo disponuoti paskolos dokumentu savo nuožiūra, tame tarpe sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį nes tai nėra draudžiama (CK 1.137 str.1d.,6.101 1d.). Kaip nurodyta anksčiau tretysis asmuo perleido ieškovui galiojantį reikalavimą pagal paskolos sutartį. Atsakovas A. P. procesiniuose dokumentuose nesuformulavo savarankiškų ieškinio reikalavimų dėl ginčo dalyko ir iš esmės paskolos fakto neginčijo (CPK143,135 str.), tiesiog neigė pareigą grąžinti skolą.
Reikalavimas grąžinti skolą atsakovui pareikštas 2005-11-02 (b.l.10), paskolos rašte terminas skolai grąžinti nenurodytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skolos grąžinimo terminas yra 30 dienų (CK 6.873 str.2d.). Esant tokioms aplinkybėms paskolos grąžinimo terminas pasibaigė 2005-12-02. Tokiu būdu palūkanos už negrąžintą paskolą turi būti skaičiuojamos nuo 2005-12-03. Šis apelianto argumentas yra pagrįstas, todėl keistinas palūkanų skaičiavimo terminas ir priteistų palūkanų sumą sumažinama iki 190,82 Lt.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl panaikinti teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 328, 326 str.1d.3p.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-331str.
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimą pakeisti, sumažinti priteistų iš atsakovo A. P. palūkanų sumą iki 190 (vienas šimtas devyniasdešimt),82 Lt., kitos sprendimo dalies nekeisti.