Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-11-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-26000-960/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-15
Bylos Nr.
e2YT-26000-960/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dariuš Lučinski
Pareiškėjas
K. D., V. T.
Suinteresuotas asmuo
K. D., J. D.
Advokatai
Inga Kudinavičiūtė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-26000-960/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19956-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.19. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei

dalyvaujant pareiškėjai K. D., pareiškėjų K. D. ir V. T. atstovei advokatei Ingai Kudinavičiūtei – Michailovienei, suinteresuotiems asmenims K. D., J. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. D. ir V. T. pareikšimą dėl termino atnaujinimo, suinteresuotiems asmenims K. D., J. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos kreipėsi į teismą prašydamos atnaujinti joms terminą dėl jų tėvo J. D. palikimo priėmimo. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos K. D. ir V. T. (ikisantuokinė pavardė – D.) yra mirusiojo J. D. dukros iš pirmos santuokos, t. y. palikėjas J. D. buvo vedęs I. D., su kuria susilaukė dviejų dukrų. 1992-11-17 santuoka buvo nutraukta ir pareiškėjų tėvas vedė antrą kartą, t. y. K. D., su kuria susilaukė dukters J. D.. J. D. po santuokos nutraukimo nebendravo su savo dukterimis, nesirūpino jomis ir neteikė išlaikymo. Pareiškėjos gyveno su savo motina, kuri jas ir užaugino. 2018 m. vasario 22 d. mirus pareiškėjų tėvui J. D. atsirado teisė į palikimą. Testamentų registro išrašas liudija, kad palikimą priėmę asmenys yra palikėjo sutuoktinė K. D. ir nepilnametė dukra J. D.. Pažymėjo, jog tėvas visiškai nebendravo su savo dukromis, materialiai nesirūpino jų poreikiais ir kaip savo tėvo valdžią įgyvendino netinkamai, todėl pareiškėjos vienašališkai neturėjo galimybės palaikyti santykių su palikėju. Pareiškėjos apie tėvo mirtį sužinojo tik iš notarės pranešimo.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys K. D. ir J. D. teismui nepateikė atsiliepimų į pareiškimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokatė Inga Kudinavičiūtė – Michailovienė palaikė pareiškimą. Nurodė, jog svarbi priežastis, dėl kurios pareiškėjos praleido terminą tėvo palikimui priimti yra nežinojimas apie palikimą bei nutrūkę pareiškėjų ir tėvo santykiai.

Teismo posėdžio metu pareiškėja K. D. palaikė pareiškimą. Papildomai paaiškino, kad su tėvu truputį bendravo, tačiau kai sukurė atskiras šeimas, bendravimas baigėsi. Pažymėjo, kad su tėvu paskutinį kartą buvo susitikusi dar kai buvo 18 metų, o vėliau su tėvu visiškai nebendravo t. y. neturėjo tėvo kontaktų ir nieko nežinojo apie jį. Šiuo metu nežino, kur yra palaidotas tėvas, o notarė duomenų apie tai nesuteikė.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo K. D. sutiko su pareiškimu, nes pareiškėjos pagal įstatymą turi teisę į palikimą. Vyras visą laiką galvojo apie savo dukras ir laukė, kad jos bendraus su juo. Pats nenorėjo kištis į jų asmeninį gyvenimą, kol jos to nenorės. Visą laiką prisiminė kai darbe atsitiktinai susitikimo su dukra Kristina ir vis tikėjosi, jog vėl įvyks toks susitikimas. Su savimi visą laiką turėjo Kristinos padovanuotą lelytę, kaip atsiminimą apie dukrą. Šiuo metu ji turi skolą už vyro laiduotuvės. Nuosavybės teise jai, mirusiam vyrui ir dukrai priklauso butas, esantis Šaltkalvių g., kuris šiuo metu yra tuščias, reikia remontuoti, o kito turto neturi. Šiuo metu gyvena kitur, pas gimines. Kontakto tarp vyro ir pareiškėjų nebuvo iš abiejų pusių.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. D. sutiko su pareiškimu. Paaiškino, kad tėvas pasakojo apie dukras, tačiau ji tik teisme pamatė savo seserį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjos yra J. D. dukros (e. b. l. 8, 9). Iš pateikto Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. vasario 23 d. mirties įrašo Nr. 1247 matyti, kad J. D. mirė 2018 m. vasario 22 d. (e. b. l. 10). Iš 2018 m. birželio 21 d. testamentų registro išrašo matyti, jog 2018 m. balandžio 19 d. buvo įregistruotas palikimo priėmimo faktas ir palikimą priėmę asmenys yra palikėjo sutuoktinė K. D. ir nepilnametė dukra J. D. (e. b. l. 11). Iš notarės Airidos Aleksonienės 2018 m. gegužės 22 d. pranešimo Nr. S-0193 bei iš 2018 m. liepos 10 d. pranešimo Nr. S-0240 matyti, kad 2018 m. vasario 22 d. mirus J. D., Vilniaus m. 40-ame notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 84/2018 (e. b. l. 20 – 21).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartyje konstatuota, kad klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos po tėvo mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Iš pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžio metu pareiškėjos K. D., pareiškėjų atstovės bei suinteresuotų asmenų duotų paaiškinimų matyti, jog svarbi priežastis, kodėl pareiškėjos nesikreipė dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, yra santykių su tėvu nutrūkimas, abipusis nebendravimas, nežinojimas apie palikimą bei paties tėvo mirtį.

Teismas pažymi, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys).

Teismui įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nutrūkę pareiškėjų ir tėvo santykiai bei nežinojimas apie tėvo mirtį, negali būti laikytina svarbiomis priežastimis t. y. nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjos terminą palikimui priimti būtų praleidusios dėl svarbių, objektyvių ir nuo jų nepriklausančių aplinkybių. Nors pareiškėjos teigė, kad tėvas visiškai nekomunikavo su savo dukromis, materialiai nesirūpino jų poreikiais ir kaip tėvo valdžią įgyvendino netinkamai, teismas pažymi, kad santykiai nutrūkę buvo iš abiejų pusių t. y. pareiškėjos taip pat savo tėvu tinkamai nesidomėjo, nelankė, todėl nežinojo apie tėvo mirtį, o aktyvių veiksmų palikimui priimti ėmėsi tik tada, kai pareiškėjoms notarė pranešė apie tėvo mirtį bei palikimą. Byloje nepatekta jokių įrodymų pagrindžiančių, jog pareiškėjų tėvas netinkamai vykdė savo, kaip tėvo pareigas, elgėsi netinkamai su pareiškėjomis dėl ko pareiškėjos neturėjo moralinės pareigos jį lankyti ir domėtis juo. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja K. D. teismo posėdžio metu pripažino, jog praėjus virš 8 mėnesius nuo tėvo mirties, ji net nežino kur jis yra palaidotas. Byloje pateiktas testamentų registro išrašas pagrindžia, jog palikimą po J. D. mirties laiku priėmė K. D. ir J. D.. Įvertinęs šias aplinkybes ir remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo atnaujinti pareikšėjams praleistą terminą (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 576 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-582 straipsniais, 442 straipsniu, 443 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjų K. D. ir V. T. pareiškimą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dariuš Lučinski