Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5284-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5284-2023 (toliau – ir Nutarimas) V. K. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta galutinė subendrinta – 115 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 28 d. 10.45 val. (duomenys neskelbtini), vykdant antstoliams teismo sprendimą dėl jo iškeldinimo iš buto, pradėjo elgtis agresyviai, o atvykus policijos pareigūnams ir pareikalavus V. K. išeiti iš buto, jis kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus, todėl buvo įspėtas, kad bus panaudota fizinė prievarta, bet ir toliau nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, o panaudojus fizinius bei kovinius veiksmus asmuo buvo ištemptas į bendro naudojimo koridorių, kur girdint ir matant kitiems asmenims įžeidinėjo policijos pareigūnus.

Liudytojas P. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną į įvykio vietą buvo atvykęs kitas policijos ekipažas, prieš tai atsakomybėn traukiamas asmuo antstolius buvo išvaręs, ir kolegoms reikalinga buvo pagalba, kadangi asmuo galimai turi kirvį, tai dėl to jie (kartu su M. P.) ir atvyko į pagalbą. Lyg durys buto buvo atidarytos, buvo asmuo ten, kurio paprašė išeiti ir leisti antstoliams dirbti savo darbą. Asmuo kategoriškai atsisakė išeiti, buvo jis įspėtas dėl to, kad netrukdytų ir už tai gresia atsakomybė, asmuo toliau kategoriškai atsisakė, todėl buvo priverstinai ištrauktas iš buto. Jeigu antstoliai vykdė savo darbą, turėjo nutartį kažkokią pateikti, taigi tas asmuo trukdė jiems, jeigu jau pareigūnai buvo pakviesti. Jeigu prieš asmenį buvo panaudota fizinė jėga, tai asmuo vadinasi nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Reikalavimas buvo palikti patalpas ir netrukdyti tolimesniam antstolių darbui. Neatsimena, kas konkrečiai reikalavimą išreiškė, jis ne vienas ten buvo (iš viso buvo 4 pareigūnai). Neatsimena, ar jis pats tiesiogiai bendravo su asmeniu. Ten buvo tokia suirutė, negali pasakyti, kur kieno ranka buvo ir panašiai, bet kad prieš žmogų buvo panaudota fizinė jėga, tai tikrai, tačiau tikrai vienas jis (liudytojas) jo netraukė. Neprisimena, ar asmuo sakė ką nors jam (liudytojui) konkrečiai, ar žmogus kažkokius žodžius vartojo. Pagarsinus liudytojo surašytą tarnybinį pranešimą, jis patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Asmuo supažindintas su antstolių dokumentais buvo ne jų (pareigūnų) akivaizdoje. Tokią informaciją sužinojo iš antstolių darbuotojų ar kitų pareigūnų, kurie jų jau laukė. Jeigu tarnybiniame pranešime taip parašyta, vadinasi taip, žmogus juos įžeidinėjo. Negali pasakyti tiksliai, kas išreiškė tą reikalavimą. Kirvis buvo, jis (liudytojas) jo asmeniškai nematė, bet matė kaip jo kolega jį patraukė į šoną, stovėjo užėjus po kaire puse berods. Asmuo kažkurio iš jų (pareigūnų) teisėto reikalavimo nevykdė. Nėra svarbu, kurio pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdė asmuo. Iš jų 4 pareigūnų jie visi vykdo tą patį darbą ir jeigu jie jam išreiškė tą reikalavimą, tai vadinasi jie visi vienas kitą palaiko. Neturi reikšmės, kuris pareigūnas išreiškia reikalavimą. Nepagarbūs žodžiai tai buvo daugiskaita pasakyta, nes pareigūnų ten buvo ne vienas. Nepagarbūs žodžiai buvo paakyti tiems, kas dalyvavo tuo metu sulaikyme. Taip pat ir pareigūnams. Nelabai malonu, kai nepažįstamas žmogus be jokios esmės ir be jokios prasmės vadina „debilais“ ir panašiai, nemano, kad jie nusipelnė tokio išsakymo. Taip, kaip pareigūnai patys vartoja necenzūrinius žodžius, bet kalba tarpusavy. Neatsimena, ar vadino asmenį kaip nors ar keikėsi, galbūt emocijos tuo metu valdė, jeigu ten vyko aktyvus priešinimasis iš to žmogaus, tai gal kažkas išsprūdo. Šis sulaikymas nebuvo kažkoks išskirtinis, dėl to ne visas aplinkybes atsimena. Nenaudojo kitų nei sulaikymo veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Asmuo buvo tuo metu blaivus. Jeigu antstolė supažindino jį dėl ko atvyko ir panašiai, tai asmuo turėjo suprasti ir kas vyksta, ir dėl ko atvyko pareigūnai. Vadovaujančio (vyresniojo) tokio kaip ir pas juos nėra, jie atvyko tiesiog į pagalbą, atvykęs prieš tai ekipažas paaiškino, kokia situacija yra ir jau vadovaudamiesi ta situacija, jie ėmėsi veiksmų pagal savo veiklos algoritmą. Kūno kameros būdavo viena kamera vienam ekipažui. Jie turėjo kamerą, bet negali pasakyti kuris. Per keturis pareigūnus, jeigu 2 ekipažai, tai 2 kameros. Mano, kad įspėjo asmenį, kad filmuojama. Visą laiką privalo informuoti.

Liudytojas E. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną gavo šaukimą, kad patrulių ekipažui reikalinga pagalba, kadangi juos ir antstolių tarnybos darbuotojus išvijo iš buto asmuo pasiėmęs kirvį. Atvykus į vietą, patruliai paaiškino, kad antstolių darbuotojus išvijo iš buto vyras su kirviu, liko kažkokia jų dokumentacija bute, atvažiavo kitas ekipažas, kolegos, visi nuėjo iki buto, buto duris atidarė asmuo. Asmuo buvo iš pradžių ramus, bendravo, viskas gerai, šone pastebėjo, kad yra padėtas kirvis prie durų ir peilis viršuj ant stalčiaus padėtas. Asmuo, paprašius, kad išeitų į koridorių pašnekėti nevykdė tų reikalavimų, atsisakinėjo, kažkaip pradėjo agresyvėti, vis garsiau rėkti pradėjo ir galų gale paprašius jis neatėjo, todėl jis (liudytojas) paėmė kirvį, patraukė staigiai, numetė į koridorių, kad asmuo negalėtų pasiekti jo, nes asmuo stovėjo per žingsnį nuo to kirvio ir labai žiūrinėjo jį, bet nebuvo paėmęs jo į rankas. Po to asmuo, pareikalavus ateiti į koridorių, nevykdė reikalavimų, kažkaip ištiesė ranką, jis (liudytojas) jį už rankos paėmė, tada visi bandė jį ištempti, jis priešinosi, stangrino raumenis, asmuo kažkaip ar sugriebė jam (liudytojui) už specialiosios priemonės, ar racijos, tiksliai nepamena, ir asmeniui buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai ir asmuo buvo sulaikytas. Konkrečiai asmuo nevykdė reikalavimų, stangrino raumenis, priešinosi, buvo agresyvus. Nepamena, ar vartojo kažkokius žodžius jų atžvilgiu. Nepamena, ar keikėsi. Jis (liudytojas) įvykį ir filmavo. Nepamena, ar buvo įspėtas asmuo, kad filmuojama. Jeigu gresia pavojus, tuomet nėra pareigos įspėti apie filmavimą. Iš pradžių, kaip antstoliai teigė, jie buvo jam viską išaiškinę, jis (asmuo) ir juos visus išvijo, bute liko dokumentai jų. Jo (liudytojo) ekipažas buvo su kolega D. Š.. Iš viso buvo šešiese. Dar buvo patrulių ekipažas – D. R. ir A. B.. Sulaikymas nebuvo neįprastas, nebuvo viršyta jėga iš jų pusės. Tiksliai negali pasakyti, ar patys keikėsi šio įvykio metu ir vartojo necenzūrinius žodžius. Pranešime buvo nurodyta antstoliai, pranešime antstoliai žodžiu pavadinti. Asmuo nieko nevykdė, nei reikalavimo parodyti rankas, nei išeiti, nei pasitraukti nuo pavojingų daiktų. Nepamena, kada apieškojo asmenį. Galima remtis vaizdo įrašu. Tiksliai nepasakys, kokius reikalavimus asmeniui išreiškė ir kokių jis nevykdė, bet buvo išreikšti reikalavimai rodyti rankas, išeiti iš koridoriaus, nestangrinti raumenų, taip pat reikalavimas nesipriešinti. Tiksliai nepamena, ar jis (liudytojas) reiškė reikalavimą, ar kolegos, bet visų pareigūnų reikalavimai svarbūs yra. Jie nėra susiskirstę, kuris pareigūnas reiškia reikalavimus. Tas pats reikalavimas galėjo būti išreikštas bet kurio iš jų. Neprisimena, kaip buvo įžeista pareigūnų garbė ar orumas, viskas buvo gan greitai. Negali pasakyti, ar vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip buvo įžeista jų garbė ar orumas. Jeigu yra vaizdo medžiaga, prašo remtis ja.

Liudytojas D. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis ir jo kolegė A. B. gavo pranešimą, kad antstoliams reikalinga pagalba, nes vyriškis nepasišalina iš buto, jis ten juos išvarė. Atvyko ir į juos kreipėsi antstoliai, paaiškino, kad vyriškis nevykdo jų reikalavimų išsikeldinti, yra agresyvus, juos išvarė iš buto. Paaiškino antstolė, kad jis turi rankoje peilį. Saugodami save, išsikvietė kitus pareigūnus, kurie yra geriau apmokyti ir turi skydus, esant reikalui. Atvyko P. S. ir E. R., kurie ten viską aiškinosi, o jie su kolege A. B. tik šone stovėjo, nes jie (kolegos) sulaikinėjo šitą vyriškį, kuris nevykdė jų reikalavimų, neišėjo iš buto, buvo užsitvėręs kažkaip stalą už durų, užsibarikadavęs buvo, kiek teko matyti, stalas ir kirvis buvo šalia. Jie (liudytojas su kolege A. B.) pirmieji reagavo, bet kai antstoliai paaiškino, kad pilietis su kirviu, tai vertino situaciją, kad gali kilti jiems ir kitiems pavojus, tai pakvietė kitus pareigūnus, kurie atvykę viską su piliečiu ir aiškinosi (vėliau grūmėsi), o jie (liudytojas su kolege A. B.) šone buvo. Negali pasakyti, ar asmuo priešinosi, nematė, ar kirvis buvo pakeltas, kad jis būtų panaudotas tikrai nematė, kitus pareigūnus į pagalbą iškvietė net nepradėję su piliečiu bendrauti. Antstoliai aiškino dėl iškeldinimo, davė dokumentą kažkokį, kurį jie perdavė. Nežino, ar asmenį supažindino antstoliai, nes jie pirmi su juo be jų (pareigūnų) buvo, antstoliai juos (pareigūnus) pasitiko lauke, nes sakė, kad juos išvarė. Kaip matė iš pareigūnų veiksmų, asmuo nevykdė reikalavimų ir nenorėjo išeiti iš buto. Jeigu buvo panaudota fizinė jėga, reiškia, kad asmuo atsisakė išeiti iš buto, bet konkrečiai jis nematė, kas vyko bute ir ar tikrai panaudota fizinė jėga, bet iš buto asmuo buvo išvestas su antrankiais. Ten šūkavo, rėkavo, tikrai negirdėjo, kokie buvo pareigūnų nurodymai išreikšti asmeniui, bet nurodymai buvo išeiti, ateiti į laiptinę. Tiksliai negali pasakyti, ar asmuo vartojo necenzūrinius žodžius. Reikalavimą išeiti išreiškė kolegos pareigūnai. Tiksliai negali pasakyti, kuris pareigūnas išreiškė reikalavimą išeiti. Nėra skirtumo, kuris pareigūnas išreiškia reikalavimą asmeniui, jeigu pareigūnas liepia, asmuo turi vykdyti. Toje situacijoje pareigūnai buvo visi lygiaverčiai. Tiksliai pasakyti negali, ar kuris nors pareigūnas buvo įžeistas. Matėsi, kad jie yra pareigūnai, stovėjo su uniformomis, kitų asmenų – kaimynų, nebuvo, asmuo negalėjo nežinoti, kad jam liepiama ir kas liepia. Kiek mano, buvo duota V. K. ar nutartis teismo, ar dokumentas kažkoks, bet buvo duotas, bet negali pasakyti koks konkrečiai.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, tai šiuo atveju bute kitų asmenų, be policijos pareigūnų ir V. K. nebuvo, todėl reikalavimai buvo išreikšti būtent policijos pareigūnų. Policijos įstatymo 21 straipsnyje nėra įpareigojimų būtent išreikšti reikalavimą kažkokiam vienam policijos pareigūnui, kuris užimtų tam tikras pareigas ar turėtų tam tikrą pareiginį laipsnį. Visi policijos pareigūnai, be policijos rėmėjų, gali išreikšti tokius reikalavimus, kuomet yra tam susidariusi situacija. Šiuo atveju policijos pareigūnai reagavo į iškvietimą ne dėl antstolio sprendimo vykdymo, o jie reagavo į iškvietimą apie nesaugią aplinką, apie asmenį, kuris turi įrankį, t. y. kirvį. Tai būtent specialiosios paskirties pareigūnai reaguoja į tokius įvykius kasdien ir dėl jų gausos negali atsiminti, kokius žodžius kuris pareigūnas išreiškė, tiesiog tai po įvykio surašė P. S. tarnybiniame pranešime, teismo posėdžio metu sakė, kad galima vadovautis jo tarnybiniu pranešimu. Tai, kad pareigūnai gali pamiršti kurį reikalavimą kuris pareigūnas išreiškė, nešalina atsakomybės ir jokiais būdais nesudaro pagrindo nevykdyti tų nurodymų. Bylos nagrinėjimo metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas ir aplinkybę, kad V. K. suprato reikalavimus, reikalavimų turinį, pagrindžia būtent šis vaizdo įrašas, tai yra pagrindinis objektyvusis įrodymas esantis byloje. Iš jo matyti, kad pareikalavus pareigūnui išeiti į saugią aplinką, rodyti rankas, V. K. atsako „Neisiu“, tai jau tuomet jis suprato, su kuo bendrauja ir ne tik veiksmais, bet ir žodžiu atsisakė vykdyti nurodymus. Taip pat vaizdo įraše matyti, kad V. K. kibo pareigūnams į uniformą, dėl to buvo panaudota ir fizinė prievarta, apie kurią buvo įspėta iš anksto, kaip numatyta ir Policijos įstatymo 21 straipsnyje. Dėl nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, tai tiek pareigūnas E. R., tiek P. S. nurodė apklausti teismo posėdžio metu, kad buvo įžeisti būtent V. K., todėl nesutiktina su pozicija, kad neaišku, kam buvo skirti žodžiai ar kad jų neįžeidė, patys pareigūnai nurodė, kad buvo įžeisti dėl savo pareigų vykdymo. Dėl antstolio sprendimo vykdymo – šioje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl pareiškėjo iškraustymo iš buto teisėtumo klausimo, čia yra sprendžiama dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje. Todėl turėtų būti vertinami pareigūnų duoti reikalavimai, o ne kažkokie būtent antstolių procesiniai dokumentai ir jų įteikimo klausimai. Apibendrinus viską, institucijos priimtas sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo jį palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Šita byla buvo neišnagrinėta iš esmės jau pirmoje instancijoje, Nutarime nėra aišku, kokio policijos pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymas buvo padarytas V. K. veiksmais, kas tas pareigūnas buvo ir iš kur jis atsirado. Taip pat, susipažinus su bylos medžiaga, su apklaustų liudytojais policijos pareigūnų parodymais, niekas nežino, niekas nematė jokio dokumento, kurio pagrindu policijos pareigūnai atvažiavo ir reikalavo V. K. palikti būtent tą butą, kuriame jis tuo metu gyveno ir jį iš to buto atvirai, grubiai išvaryti. Buvo lyg ir kažkokie ten sprendimai, nutarimai, antstoliai, tačiau konkrečiai nei vienas pareigūnas nežinojo, kodėl V. K. turi palikti savo patalpas. Policijos pareigūno administraciniai įgaliojimai galioja tik tada, kada jie būna teisėti. Policijos pareigūnas, nežinodamas visos teisybės, teisinio pagrindo, kodėl V. K. vis dėlto turi išeiti iš to buto, jį ištraukė, prieš tai panaudoję fizinę prievartą, iš buto. Taigi tai joks teisėtas nurodymas išeiti iš buto, pareigūnai turi patys pamatyti, įsitikinti, sužinoti, jeigu neaišku, paklausti savo vyresnybės, kaip elgtis, ką padaryti, tačiau to nebuvo, buvo tik iš kažkur sužinota ir viskas. Kas keikėsi, V. K. ar policijos pareigūnai, čia klausimas didžiulis. Nebuvo aišku, kuris iš pareigūnų davė nurodymą, todėl, kad nei vienas iš pareigūnų nežinojo nurodymo teisėtumo, niekas nebuvo matęs teismo nutarties ar dar kažko, kur pagrindas būtų jį iš tų namų iškeldinti. Antstolė I. B. labai aiškiai nurodė, kad toks pranešimas, kuris buvo siunčiamas kitiems asmenims, kurie iškeldinami ir kur buvo neva siunčiamas V. K., vis dėlto išsiųstas nebuvo. Tai reiškia, kad V. K. vis dėlto apie tą iškeldinimą oficialiai, aiškiai nežinojo. Taip pat buvo atvykę jau po visko antstolių padėjėjai du, taip pat parodė savo pažymėjimus, kokiu pagrindu atvyko, tačiau jokie, net ir po viso šito įvykio, dokumentai jam parodyti nebuvo. Taigi, tokiu atveju nėra teisės nusižengimo sudėties jo veiksmuose, nėra tokio pareigūno, kurio buvo orumas pažeistas, niekas nežino, kurio atžvilgiu sakė, pareigūnai nežino, kuris kalbėjo, taip pat jie neprisipažįsta, nenori pasakyti, kas vis dėlto tai darė. V. K. negalėjo suprasti ir negalėjo aiškiai žinoti, kurio pareigūno jis garbę, orumą pažeidė. Kitas dalykas, kokie ten pareigūnai buvo, jam nebuvo aišku, kadangi netgi susipažinti su byla jam buvo pateikta daug vėliau, taip pat jis nebuvo gavęs antstolio nutarties kažkokios, kad turi palikti tą butą, išankstinių tų nurodymų, pas jį tokių dokumentų nebuvo. Taigi teisė į gynybą jo buvo iš tikrųjų pažeista su tokiu Nutarimu skundžiamu, iš kurio neaišku, kam pasakė ir kas jam pasakė, tai vis dėlto nuo ko jam dabar gintis reikia, kur gynybos ribos. ROIK pranešime yra nurodyta, dėl ko išvyko šie pareigūnai, antstoliai vykdo iškeldinimą, policija išvažiavo, po to grįžo, asmuo išvarė antstolius, agresyvus, užsirakino bute, kur liko visi antstolių daiktai ir lauks. Tarnybiniame pranešime specialistas P. S., matyt, jis yra vyresnysis turbūt ekipažo, kadangi kiti nesurašė to tarnybinio parnešimo, jis taip pat rašo, kad iš budėtojų dalies gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur antstolė vykdo iškeldinimą, policija išvažiavo, po to grįžo, asmuo išvarė antstolius, agresyvus, užsirakino bute, kur liko visi antstolių daiktai, lauks. Taigi, rašo apie antstolių vykdomą iškeldinimą, o atstovo nuomone, pažeidimas buvo su antstoliais nesusijęs, tai čia netiesa.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. K. skundžiamu Nutarimu buvo nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, padarymą, t. y. už tai, kad vykdant antstoliams teismo sprendimą dėl iškeldinimo iš buto, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų išeiti iš buto, o panaudojus fizinius bei kovinius veiksmus ir ištempus į bendro naudojimo koridorių, girdint ir matant kitiems asmenims įžeidinėjo policijos pareigūnus.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs teismo posėdžių metu asmenų paaiškinimus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte neturi pagrindo ir sutinka su skundžiamame Nutarime nurodyta nusižengimų kvalifikacija.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Tai užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

ANK 508 straipsnyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, t. y. įžeidimą. Tai užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.

Be to, ANK 508 straipsnio nuostatos paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą.

Pareiškėjo ir jo atstovo teigimu, pareiškėjas V. K. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už minėtų administracinių nusižengimų padarymą, kadangi Nutarime nenurodyta, kokius teisėtus policijos pareigūno ir kurio reikalavimus V. K. atsisakė vykdyti, bei kokio pareigūno buvo įžeista garbė ir orumas ir kaip ji buvo įžeista, be to, pareigūnai neįsitikino, kokiu pagrindu V. K. turi išsikelti iš buto, pareiškėjui nebuvo pateikti susipažinti jokie jo iškeldinimo dokumentai, taigi pareigūnų reikalavimai nebuvo teisėti.

Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 25 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3270-433/2022 nusprendė nutraukti su atsakovu J. A. 2001 m. lapkričio 8 d. sudarytą Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, taip pat iškeldinti atsakovus J. A. ir V. K. su visu jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdomo patikėjimo teise ieškovės savivaldybės įmonės Vilniaus miesto būstas. Šis sprendimas įsiteisėjo ir antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 651 straipsniu, patikrinęs ir nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2022 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį dokumentą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-3270-433/2022, kuriame nurodoma, kad teismas nusprendė, be kita ko, iškeldinti J. A. ir V. K. su visu jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), vykdyti. Būtent ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2022 m. gruodžio 28 d. 10.45 val. (duomenys neskelbtini), antstolio ir buvo vykdomas minėtas teismo sprendimas dėl pareiškėjo (V. K.) iškeldinimo iš buto, t. y. buvo teisėtas pagrindas atlikti minėtus iškeldinimo veiksmus. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 585 straipsnis numato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (1 d.), o jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją. Šiuo atveju policijos dalyvavimas būtinas (2 d.). Pažymėtina, jog pareiškėjas antstolio veiksmų, susijusių su jo iškeldinimu, neskundė, todėl jo ir atstovo argumentai, kad pareiškėjui nebuvo pateikti susipažinti jokie jo iškeldinimo dokumentai, taigi pareigūnų reikalavimai nebuvo teisėti, nėra pagrįsti. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo iškeldinimo metu, kadangi byla nagrinėjama dėl Nutarimo, kuriuo V. K. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, todėl dėl antstolio veiksmų teismas šiuo atveju nepasisako, kaip ir nevertina pareiškėjo pateiktų su tuo susijusių dokumentų (duomenų ir kt.). Be to, policijos pareigūnai šioje konkrečioje situacijoje neatliko V. K. iškeldinimo veiksmų (kaip jie suprantami plačiąja prasme), o buvo pasitelkti į pagalbą pareiškėjui kliudant antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą (policijos įvykių BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys b. l. 17-18).

Taip pat nepagrįstais teismas laiko ir pareiškėjo bei jo atstovo argumentus, kad Nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nėra aišku, kokius ir kurio pareigūno reikalavimus V. K. atsisakė vykdyti bei kurio pareigūno ir kokiu būdu buvo pažeista garbė ir orumas.

Iš Vilniaus apskrities VPK VTV specialiosios parengties skyriaus specialisto P. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad jiems atvykus minėtu adresu, buvo perspėti kito ekipažo, kad asmuo yra neadekvatus, turi su savimi kirvį ir peilį. Nuėjus prie buto durų jos buvo neužrakintos, atidarius buto duris, stovėjo V. K., Pareikalavus jo išeiti iš buto, asmuo kategoriškai atsisakė, todėl buvo įspėtas, kad bus panaudota fizinė prievarta, tačiau asmuo ir toliau nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Šalia minėto asmens siaurame koridoriuje ant spintelės gulėjo peilis bei ant grindų buvo pastatytas kirvis, į kuriuos asmuo nuolat žiūrėjo. Kolega E. R. šiuos daiktus patraukė. Po to panaudojus fizinių ir kovinių imtynių veiksmus asmuo buvo ištemptas į bendro naudojimo koridorių bei paguldytas ant žemės. Asmuo sulaikymo metu stangrino rankas, neleido uždėti antrankių, elgėsi nepagarbiai bei, vadino pareigūnus „debilais, durniais“. Uždėjus antrankius V. K. toliau nenusiramino, muistėsi, įžeidinėjo matant bei girdint minėto aukšto gyventojams (b. l. 16).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. S. patvirtino šiame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, nors dėl praėjusio ilgo laiko tarpo jų visų teismo posėdžio metu ir neatsiminė. Tačiau pažymėjo, jog pagrindinis pareigūnų reikalavimas V. K. buvo išeiti iš buto. Pareigūnas nurodė, jog visiškai nesvarbu, kuris iš tuo metu buvusių pareigūnų (jų buvo ne vienas) išreiškė tokį reikalavimą, tačiau jį pareiškėjui buvo privaloma vykdyti. Taip pat nurodė, kad buvo išsakyti nepagarbūs žodžiai ten buvusių pareigūnų (taip pat ir jo) atžvilgiu ir buvo nelabai malonu, kai nepažįstamas žmogus be jokios esmės ir be jokios prasmės vadina „debilais“ ir panašiai, nemano, kad jie nusipelnė tokio išsakymo.

Tą patį patvirtino ir kiti liudytojais apklausti pareigūnai. E. R. nurodė, kad atvykus jiems į vietą, patruliai paaiškino, kad antstolių darbuotojus pareiškėjas su kirviu išvijo iš buto, liko kažkokia jų dokumentacija bute, atvažiavo kitas ekipažas, visi nuėjo iki buto, buto duris atidarė asmuo, pastebėjo, kad yra padėtas kirvis prie durų ir peilis viršuje ant stalčiaus. Pareiškėjas, paprašius jo, kad išeitų į koridorių, nevykdė tokių reikalavimų, atsisakinėjo, pradėjo agresyvėti, vis garsiau rėkti ir galų gale paprašius jis neatėjo, todėl jis (E. R.) paėmė kirvį, patraukė staigiai, numetė į koridorių, kad asmuo negalėtų pasiekti jo, nes stovėjo per žingsnį nuo to kirvio ir labai žiūrinėjo jį. Po to, pareikalavus ateiti į koridorių, pareiškėjas nevykdė reikalavimų ir jis (E. R.) jį už rankos paėmė, tada visi bandė jį ištempti, jis priešinosi, stangrino raumenis, asmeniui buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai ir asmuo buvo sulaikytas. Konkrečiai asmuo nevykdė reikalavimų išeiti, stangrino raumenis, priešinosi, buvo agresyvus. Nepamena, ar vartojo kažkokius žodžius jų atžvilgiu. Nepamena, ar pareiškėjas keikėsi, ar buvo įžeista jų garbė ar orumas, tačiau kadangi jis (E. R.) įvykį ir filmavo, galima remtis vaizdo įrašu. Tiksliai nepamena, ar jis reiškė reikalavimą, ar kolegos, bet visų pareigūnų reikalavimai yra svarbūs. Tas pats reikalavimas galėjo būti išreikštas bet kurio iš jų.

Liudytoju apklaustas D. R. paaiškino, kad kai atvyko į įvykio vietą, į juos kreipėsi antstoliai, paaiškino, kad vyriškis nevykdo jų reikalavimų išsikeldinti, yra agresyvus, juos išvarė iš buto. Paaiškino antstolė, kad jis turi rankoje peilį. Saugodami save, išsikvietė kitus pareigūnus, kurie yra geriau apmokyti ir turi skydus, esant reikalui. Atvyko P. S. ir E. R., kurie viską aiškinosi, o jis su kolege šone stovėjo, kolegos sulaikinėjo pareiškėją, kuris nevykdė jų reikalavimų, neišėjo iš buto, buvo užsitvėręs kažkaip stalą už durų, užsibarikadavęs, kiek teko matyti, stalas ir kirvis buvo šalia. Jie atvykę pirmieji vertino situaciją, kadangi antstoliai paaiškino, kad pilietis su kirviu, jog gali kilti jiems ir kitiems pavojus, tai pakvietė kitus pareigūnus į pagalbą. Kaip matė iš pareigūnų veiksmų, asmuo nevykdė reikalavimų ir nenorėjo išeiti iš buto. Pareiškėjas iš buto buvo išvestas su antrankiais. Reikalavimą išeiti išreiškė kolegos pareigūnai. Nėra skirtumo, kuris pareigūnas išreiškia reikalavimą asmeniui, jeigu pareigūnas liepia, asmuo turi vykdyti. Toje situacijoje pareigūnai buvo visi lygiaverčiai. Tiksliai pasakyti negali, ar kuris nors pareigūnas buvo įžeistas, nes stovėjo nuošalėje. Matėsi, kad jie yra pareigūnai, stovėjo su uniformomis, kitų asmenų nebuvo, asmuo negalėjo nežinoti, kad jam liepiama ir kas liepia.

Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, atvykę į įvykio vietą (prie buto) pareigūnai pravėrė neužrakintas pareiškėjo buto duris ir prisistatė „policija“ bei pareikalavo ateiti (išeiti), parodyti rankas, pareiškėjas atsisakė tai daryti, o pareigūnai įspėjo jį, kad nevykdant jų reikalavimų bus panaudota fizinė jėga, į ką pareiškėjas atsakė „davai“, po to buvo patrauktas kirvis ir pareigūnai priartėję prie V. K. dar kartą pareikalavo ateiti, po ko ėmėsi sulaikymo veiksmų, į ką pareiškėjas kelis kartus atsakė (pakėlęs balsą) „nesidraskyk“, įvyko grumtynės (susistumdymas) ir pareiškėjas buvo pargriautas ant žemės, už nugaros užremtos rankos, uždėti antrankiai, kurį laiką buvo laikomas pargriautas ant žemės, būtent tuo metu V. K. įžeidinėjo pareigūnus sakydamas „durnius, blet, kurva, piemenys, glušai, idiotai, sadistai“, pareigūnai paprašė pareiškėjo nesikeikti, nusiraminti, bet jis toliau kėlė balsą, rėkė, keikė pareigūnus, po to buvo pakeltas nuo žemės ir palydėtas iki tarnybinio automobilio, kur buvo apieškotas, paklaustas, ar prie savęs kažką turi, bei pasodintas į sulaikymo patalpą, taip pat nurodyta, kad viskas yra filmuojama bei įrašoma (b. l. 46). Taigi įraše atsispindi P. S. tarnybiniame pranešime bei apklaustų pareigūnų nurodytos aplinkybės, kad pagrindinis reikalavimas V. K. iš policijos pareigūnų pusės buvo išeiti iš buto (geriausiai girdėti kūno kamera filmavusio pareigūno – E. R., balsas ir jo išreikštas minėtas reikalavimas), tačiau jis (pareiškėjas) tam nepakluso, priešinosi, po ko buvo panaudota fizinė jėga (nebuvo tiksliai matyti, kaip pats sulaikymas vyko, nes kūno kamera per arti) ir jis sulaikytas, o sulaikius ir pargriovus ant žemės, pareiškėjas iš tiesų keikė pareigūnus (tiek vieną iš sulaikytojų, tiek visus, vartodamas ir vienaskaitą, ir daugiskaitą), juos įžeidinėjo nurodytais žodžiais. Patys pareigūnai taip pat vartojo keiksmažodžius, t. y. tik paties susistumdymo, grumtynių metu sulaikant pareiškėją du kartus galimai pareigūnas E. R. pasakė „blet“ bei vieną kartą „suka“, bei jau po sulaikymo ir pareiškėjo patalpinimo į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą, uždarius automobilio duris, tarpusavy, pasakodamas kitiems kolegoms, kur pareiškėjas jį buvo sugriebęs E. R. pavartojo žodį „gyvatė“, taip pat kad buvo „kirvis, kurva“. Iš šių pasakymų bei vaizdo įrašo (įvykio aplinkybių) matyti, kad šie pareigūnų (iš esmės vieno E. R.) žodžiai nebuvo skirti (adresuoti) tiesiogiai pareiškėjui, jie buvo išsakyti kaip priežodžiai (tačiau jokiu būdu nepateisinami) situacijai apibūdinti. Kita vertus, iš pareiškėjo pusės įžeidimai ir keiksmažodžiai buvo vartojami būtent pareigūnų, dalyvavusių sulaikyme, atžvilgiu, ne vieną kartą, aiškiai ir nedviprasmiškai siekiant juos pažeminti dėl savo pareigų vykdymo. Priešingai nei baigiamojoje kalboje nurodo pats V. K., prieš jį panaudota fizinė prievarta nebuvo perteklinė, ji naudota tik pareiškėjo sulaikymui, jo pasipriešinimui įveikti, specialiai, be priežasties jis nebuvo mušamas, daužomas, kankinamas ar kitaip žalojamas, pats pareiškėjas sulaikymo metu ir iš karto po jo juokėsi, rodėsi drąsus, priešinosi, o prieš pat sulaikymą aiškiai suprato, kas atvyko ir dėl ko, atsikalbinėjo ir atsisakė išeiti iš buto. Pažymėtina, jog pagal Policijos įstatymo nuostatas prievartos panaudojimas galimas tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai; kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi); atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, sprogmenis, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti; atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas; patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį arba kai turimais duomenimis jose gali būti laikomi įkaitai arba slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas; stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (tarnybinio būtinumo atvejais); užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmieji patruliai buvo pakviesti, kadangi antstoliui buvo kliudoma vykdyti vykdomąjį dokumentą, vėliau pasitelktos papildomos policijos pareigūnų pajėgos, įvertinus situaciją, kad pareiškėjas agresyvus, išvarė ir neįsileidžia antstolių, turi kirvį, peilį, t. y. pavojinga pareigūnų bei kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, o pareigūnams atvykus ir situacijai nepasikeitus, pareiškėjui nevykdant pareigūnų reikalavimų, buvo pasitelkta fizinė prievarta. Kaip minėta, ypač iš vaizdo įrašo matyti, kad fizinė jėga, prievarta nebuvo perteklinė ir neproporcinga.

Netikėti pareigūnų, įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duotais parodymais teismo posėdžio metu, teismas neturi pagrindo. Duoti parodymai patvirtina tarnybiniame pranešime surašytas tos dienos įvykio aplinkybes, juos patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga (vaizdo įrašas ir pan.). Teismas nenustatė, kad pareigūnai turėtų pagrindą specialiai apkalbėti asmenį (pareiškėją), nenustatytas jų asmeninis suinteresuotumas specialiai melagingai apkaltinti pareiškėją administracinių nusižengimų padarymu. Pačiame Nutarime taip pat aiškiai nurodyta, kad pagrindinis reikalavimas, kurio nevykdė pareiškėjas, buvo išeiti iš buto, jis kategoriškai atsisakė vykdyti tokį reikalavimą, o panaudojus fizinę prievartą bei ištempus jį į bendro naudojimo koridorių, jis įžeidinėjo policijos pareigūnus. Kaip tiksliai ir detaliai pasireiškė pareiškėjo atsisakymas vykdyti minėtą reikalavimą bei pareigūnų įžeidinėjimas, matyti iš jau aptartų byloje esančių įrodymų. Teismas sutinka su liudytojais apklaustų pareigūnų paaiškinimais, kad nesvarbu kuris konkrečiai pareigūnas išsakė reikalavimą pareiškėjui išeiti iš buto, visi jie lygiaverčiai, pareiškėjas suprato, kas jam reiškia reikalavimą ir kokį, todėl turėjo jį vykdyti, bet nevykdė, taip pat nesvarbu, kurio pareigūno atžvilgiu išsakyti įžeidžiantys žodžiai (šiuo atveju tiek vieno, tiek visų atžvilgiu), kadangi įvykyje dalyvavo ne vienas pareigūnas, svarbu, kad buvo nukreipti į asmenis, kurie turi statutinio valstybės tarnautojo statusą, vykdė savo tarnybines funkcijas, įžeidžiantys žodžiai buvo paniekinantys, neatitinkantys moralės normų. Todėl, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Taigi, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad V. K. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta tinkamai individualizuota subendrinta administracinė nuobauda – 115 Eur dydžio bauda. Nuobauda parinkta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio reikalavimais, atsižvelgus į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skiriant vidurkį atitinkančius baudų dydžius. Taigi Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą. Todėl V. K. skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

pareiškėjo V. K. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5284-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.