Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3060-667/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-08
Bylos Nr.
1-3060-667/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22926-19-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
BK
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3060-667/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22926-19-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 8 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Dalios Pangonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. R., gimęs (duomenys neskelbtini)d. Anykščiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atlikęs, kaltinamas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. 2019 m. birželio 1 d. apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,24 % promilių girtumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), girtavimo metu su sugyventine E. Z. kilus konfliktui, tyčia rankų kumščiais ne mažiau kaip keturis kartus sudavė jai į galvą ir kojomis ne mažiau kaip tris kartus spyrė jai į kairį šoną, kas E. Z. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad kartu su sugyventine E. Z., jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvena daugiau kaip 3 metus ir veda bendrą ūkį. Dažnokai kartu su sugyventine E. vartoja alkoholį, būdami girti dėl smulkmenų ginčijasi ir dėl to tarp jų kyla konfliktai. 2019 m. birželio 1 d., šeštadienį, vakare, kartu su E. bute, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo vartoti degtinę. Apie 22 val. dėl ko (dėl girtumo neprisimena), tarp jo ir E. kilo žodinis konfliktas ir virtuvėje, būdamas piktas ant E., tyčia rankų kumščiais sudavė jai kelis nestiprius smūgius ir kojomis kelis kartus spyrė, tačiau kur pataikė, dėl girtumo neprisimena. Galėjo smūgiuoti tiek kartų, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Savo veiksmais galėjo E. sukelti fizinį skausmą, tačiau jis jos nesužalojo, ji pati, kažkuriuo metu dėl girtumo neišlaikiusi pusiausvyros, nuo spintelės ant grindų numetė stiklainį, kuris sudužo bei pati užlipo ant stiklo šukių ir persipjovė kažkurios kojos kulną, iš kurio kraujavo. Jis E. tuo metu nesmūgiavo ir jos nestūmė. Nuoširdžiai gailisi E. sukėlęs fizinį skausmą. E. atsiprašė ir su ja susitaikė. Sutiktų, kad ši baudžiamoji byla būtų pabaigta baudžiamuoju įsakymu, tai yra jam paskirtas laisvės apribojimas. Sutiktų gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 87–89).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę padarius šį nusikaltimą įrodo kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusioji E. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. R. yra jos sugyventinis, tačiau ji sutinka duoti parodymus ir parodo, kad kartu su juo gyvena ir veda bendrą ūkį 3,5 metų. Abu gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), Kaune. R. R. anksčiau yra jos atžvilgiu naudojęs fizinį smurtą, dėl to buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau vėliau jis nutrauktas, nes jie tarpusavyje susitaikė. 2019 m. birželio 1 d. apie 22.28 val. abu šiame bute buvo neblaivūs. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio priežasties ji nenori įvardinti. Šio konflikto metu buto virtuvėje R. R. staiga, jai stovint prie kriauklės, pradėjo ją mušti. Jis trenkė kumščiu mažiausiai 4 smūgius į galvą. Nuo šių smūgių ji visu kūnu atsitrenkė į kriauklę, bet nenukrito. Nukrito nuo spintelės, stovėjusios šalia kriauklės stiklainis, kuris sudužo, ir ji į šukes susipjaustė kairės kojos kulną. Po to R. R. spyrė koja mažiausiai tris kartus jai į kairįjį šoną. Nuo smūgių kraujas nei iš nosies, nei iš burnos nebėgo, bet ji jautė fizinį skausmą. Nuo smūgių į veidą ištino paakiai, atsirado kraujosruvos. Nuo spyrių į šoną neliko jokių žymių, smūgiai nebuvo itin stiprūs, bet dėl jų ji taip pat jautė fizinį skausmą. Kraujas bėgo tik iš kojos kulno. Pati ji neskambino ir net neketino skambinti bendruoju pagalbos telefonu, nes nenorėjo turėti jokių reikalų su policija, nenorėjo pakenkti R. R., apie šį įvykį net neketino pranešti ir rašyti pareiškimą. Kas paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus, ji nežino. Atvykus pareigūnams R. R. buvo sulaikytas, o ji greitosios med. pagalbos automobiliu buvo nuvežta į Kauno Klinikas, kur buvo apžiūrėta ir tą pačią naktį išleista namo. Daugiau į jokią gydymo įstaigą nesikreipė ir niekur nesigydė. Daugiau atsisako duoti bet kokius parodymus, išskyrus tai, kad šio įvykio metu dėl R. R. suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą, dėl to jai buvo padaryta fizinė žala. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Dėl šio įvykio R. R. ji neturi jokių pretenzijų, su juo tarpusavyje susitaikė, ji toliau nori kartu su juo gyventi ir jo visai nebijo (b. l. 25–27). Papildomai apklausta nukentėjusioji E. Z. parodė: kad tik atsako į klausimą, kad pjautinė žaizda kairio kulno srityje jai galėjo gautis pačiai, nes konflikto metu buvo labai girta ir virtuvėje nuo spintelės pati netyčia numetė stiklainį ant grindų, kuriam sudužus, pati užlipo ant stiklo šukių ir tokiu būdu pati susižalojo kairį kulną. Sugyventinis R. R. tyčia stiklainio nenumetė ant grindų bei tyčia jos nestūmė, jog susižalotų ant stiklo šukių. Dėl ankstesnėje apklausoje nurodytų Ramūno suduotų smūgių jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, jokių kūno sužalojimų jis nepadarė. Jokioje gydymo įstaigoje ji nesigydė, tik po dviejų savaičių šeimos klinikoje „Vita Longa“ jai iš kojos kulno buvo ištraukti siūlai. Civilinio ieškinio byloje nereiškia ir Ramūnui jokių pretenzijų neturi, nes su juo susitaikė (b. l. 56–58).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1750/2019(02) konstatuota, kad E. Z. mechaninės traumos požymių (sužalojimų) nekonstatuota (b. l. 38–39).

Liudytoja E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog gyvena bute (duomenys neskelbtini), Kaune. Priešais minėtą namą yra gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Minėtame name penktame aukšte esančiame bute, kurio tikslaus Nr. ji nežino, gyvena jos buvusi bendradarbė E. Z. su savo ar tai sugyventiniu, ar tai sutuoktiniu, tiksliai nežino. Jos (E. Ž.) butas yra ketvirtame namo aukšte. E. Z. buto ir jos buto langai yra vienas priešais kitą. Ne vieną kartą yra girdėjusi iš E. Z. buto sklindantį triukšmą, tiksliau, muzikos grojimą, iš ko būdavo galima spręsti, kad šiame bute vyksta pasilinksminimai. Šie triukšmai trukdydavo kaimynams ramybę ir vis periodiškai pasikartodavo. Dėl sklindančio triukšmo, muzikos garsų iš E. Z. buto ji (liudytoja) niekada anksčiau nėra skambinusi bendruoju pagalbos telefonu. Pati ji nei su E. Z., nei su jos vyru jokių artimesnių tarpusavio santykių nepalaiko, ją pažįsta tik kaip buvusią bendradarbę, o jos vyro nežino nei vardo, nei pavardės. 2019 m. birželio 1 d. vakare, tikslios valandos nepamena, bet galėjo būti kažkur 22 val., išgirdo iš E. Z. buto garsiai sklindančią muziką, kas trukdė ilsėtis. Tuomet paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie iš šio buto sklindantį triukšmą. Netrukus triukšmas ir muzika šiame bute pritilo, tačiau maždaug po pusvalandžio išgirdo iš šio buto sklindančius keiksmažodžius, girdėjosi dūžtančių indų garsai ir suprato, kad šiame bute galimai vyksta kažkoks konfliktas, galimai muštynės. Tada vėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir atsiliepusiai operatorei pranešė, kad minėtame bute galimai vyksta muštynės. Dar vėliau triukšmas nutilo ir daugiau nebesikartojo. Kas vyko minėtą vakarą bute, ji tiksliai nežino, atvykusių policijos pareigūnų nematė, ir kaip minėjo, į bendrąjį pagalbos centrą skambino tik dėl triukšmo minėtame bute (b. l. 22–23).

Iš ROIK 0119000277764 duomenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. 22.32 val. policijos įstaigoje gautas E. Ž. telefoninis pranešimas dėl triukšmo (b. l. 6).

Iš ROIK 0119000277935 duomenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. 23.24 val. gautas pakartotinis skambutis dėl sklindančio triukšmo tame pačiame bute (b. l. 7).

2019 m. birželio 2 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos nusikalstamos veikos aplinkybės (b. l. 10–11).

Alkotesterio patikros duomenimis, kuriuo fiksuota, kad 2019 m. birželio 2 d. 00.48 val. E. Z. nustatytas 2,26 promilių girtumas (b. l. 18).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokoou Nr. 1064 matyti, kad R. R. 2019 m. birželio 2 d. 00.02 val. nustatytas 3,24 promilių girtumas (b. l. 59).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. R. smurtavo savo šeimos nario – sugyventinės E. Z. atžvilgiu: girtaujant kilus konfliktui su sugyventine E. Z., tyčia rankų kumščiais ne mažiau kaip keturis kartus sudavė jai į galvą ir kojomis ne mažiau kaip tris kartus spyrė jai į kairį šoną, kas E. Z. sukėlė fizinį skausmą. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

R. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 132).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

R. R. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tai yra už smurtavimą sugyventinės atžvilgiu (dvi veikos). Taip pat kaltinamasis R. R. nesutiko su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta bausme, pateikė prašymą surengti bylos nagrinėjimą, byla neišnagrinėta (b. l. 99–112), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 113–115), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 122), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 125), dirba (b. l. 116, 117–118, 119).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant didesnį už sankcijoje numatytą vidurkį bausmės dydį. Siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą kartu su bausme skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei kaltinamajam sutikus - įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktai). Prokurorės siūlomas draudimas kaltinamajam turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam alkoholinius gėrimus, keistinas įpareigojimu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi kaltinamasis jau ne pirmą kartą smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis R. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 1 d. 23.40 val. iki 2019 m. birželio 3 d. 15.17 val. (b. l. 60, 67), tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. R. skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, įpareigoti R. R.:

-būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

-gydytis nuo alkoholizmo;

-nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 5 (penkis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti R. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 1 d. 23.40 val. iki 2019 m. birželio 3 d. 15.17 val., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

R. R. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius