Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2025-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-561-1143/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-04-14
Bylos Nr.
e1-561-1143/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01865-2025-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Kaltinamasis
M. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-561-1143/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01865-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2002 m. lapkričio 18 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį – paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 47 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant atlikti 200 valandų nemokamų darbų;

2) 2002 m. gruodžio 21 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį – paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2002 m. lapkričio 18 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimams 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 1 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuo bausmės atleistas;

3) 2005 m. gegužės 17 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – paskirta bausmė 75 parų areštas;

4) 2005 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (2 veikos) – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. 2011 m. kovo 2 d. nutartimi, 2005 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 75 paromis arešto ir paskirta galutinė bausmė 6 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo;

5) 2012 m. lapkričio 16 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

6) 2015 m. birželio 11 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė bausmė 11 metų laisvės atėmimo. 2015 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 11 metų laisvės atėmimo. 2023 m. gegužės 26 d. paleistas atlikus bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. R., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2025 m. sausio 14 d., apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš kartu gyvenantį savo žmonos T. R. sūnų N. S., t. y. dešinės rankos kumščiu tyčia vieną kartą trenkė N. S. į kairės pusės smilkinio sritį, dėl ko N. S. nukrito veidu į žemę ir susimušė nosį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam N. S. fizinį skausmą. M. R. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Apklaustas įtariamuoju M. R. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Jo santykiai su žmonos T. R. sūnumi N. S. pablogėjo, kai pastarasis sugrįžo namo iš užsienio. N. apie 4 mėnesius dirbo užsienyje, kur tiksliai nežino. Kai grįžo į Lietuvą atvažiavo gyventi pas savo motiną, jo žmoną T. Jie su T. nuomoja butą pirmame aukšte, bute yra 3 kambariai. Viename kambaryje gyvena jis su T., kitame apsigyveno N., trečiame kambaryje kol kas niekas negyvena. Jo žmona dirba (duomenys neskelbtini), sunkiai uždirba pinigus. Kai N. grįžo iš užsienio, jie su pastaruoju pradėjo dirbti kartu. N., kaip ir jis, gauna atlyginimą, bet niekada neturi pinigų, galima sakyti gyvena iš savo motinos pinigų, tai jam nepatinka. Jis kelis kartus sakė N., kad pastarasis turi gyventi iš savo lėšų, bet šis neklauso. T. nuolat duoda sūnui pinigų tai maistui, tai cigaretėms. Dėl to, tarp jo su N. buvo konfliktų, smurto nebuvo. 2025 m. sausio 14 d. ryte jis su N. nuvažiavo pastarojo automobiliu „ į darbą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) kaime. Jiems nepavyko nuvažiuoti iki darbo, nes baigėsi kuras. Sugrįžo namo pėsčiomis. Žmona tuo metu buvo darbe. Jis nuėjo pas žmoną ir paprašė duoti 10 Eur kurui. T. davė jam 20 Eur ir pasakė, kad kai jie įpils kuro, raktelius nuo automobilio atiduotų jai, kad be reikalo niekur nevažinėtų. Jis grįžo namo, kur tuo metu jo laukė N. Jis padavė N. 20 Eur ir pradėjo ant jo šaukti, kad jis niekada neturi pinigų, pastoviai reikia skolintis iš mamos, taip pat apkaltino, kad gyvena ir maitinosi iš jų su žmona pinigų. N., išgirdęs tokius jo kaltinimus, atėjo į jo kambarį laikydamas rankoje peilį. Pastarasis pasakė jam: „Tu ant manęs nešauk, man nėra ką prarast“. Jie abu buvo blaivūs. Kadangi jis nežinojo, ko iš N. tikėtis, išėjo iš namų. Nuėjo pas pažįstamus, kur išgėrė. Vakare, kiek buvo laiko neprisimena, grįžtant namo, pamatė miškelyje N. „Volvo“, nors ryte minėtą automobilį paliko netoli N., šalia magistralės. Kadangi buvo išgėręs, nusprendė neatleisti N., kad pastarasis dienos metu gąsdino jį peiliu, todėl paskambino į 112 ir operatoriui pranešė, kad N. važinėja automobiliu neturėdamas teisės vairuoti, kad automobilis, kuriuo jis važinėja, be techninės apžiūros, be draudimo. Jam liepė palaukti prie šio automobilio policijos. Tada jis savo žmonai parašė SMS žinutę, kad jis yra prie automobilio „Volvo“ ir namo ateis penkiese, taip pat apkaltino žmoną, kad ji jam neištikima. Labai greitai prie „Volvo“ atbėgo N. Pastarasis pradėjo ant jo rėkti, kad jis grasina jam ir jo mamai. Tada jis kaire ranka sugriebė N. už drabužių krūtinės srityje, o dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą, kur pataikė, nežino, buvo tamsu. Kadangi buvo slidu abu pargriuvo. Tarp jų prasidėjo grumtynės. Iš jo striukės kišenės iškrito telefonas, jis pradėjo jo ieškoti, rado ir peilį. Peilis buvo ne tas, kuriuo N. jam grasino namuose. Nors peilis buvo kitas, suprato, kad jį atsinešė N. Minėtą peilį vasarą grybaudamas jis rado miške. Tuo metu prie jų privažiavo N. sesuo K. su jo žmona T. K. paėmė iš jo peilį ir išmetė į miško pusę. Peilį jis pats jai padavė. Jam paskambino pareigūnai ir pasakė, kad jie nevažiuos į jo iškvietimą, nes automobilis „Volvo“ nejuda, o stovi vietoje. Tada jis nuėjo namo. Kiek vėliau jam vėl paskambino policijos pareigūnai ir liepė sugrįžti prie automobilio „Volvo“, suprato, kad juos iškvietė N. Jis iškart grįžo prie „Volvo“ ir buvo sulaikytas. Jo veiksmams, dėl to, kad N. sudavė smūgį turėjo įtakos, kad buvo išgėręs. N. pretenzijų, kad pastarasis gąsdino jį peiliais, neturi, jokio pareiškimo nerašys. N. nesudavė jam nei vieno smūgio. Nuoširdžiai gailisi, kad trenkė N. Kol vyksta tyrimas gyvens pas draugą N. K. (duomenys neskelbtini), namo numerio neprisimena. Jis psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitose neregistruotas.2025 m. vasario 9 d. apie 17.00 val., būdamas neblaivus, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, kilusio žodinio konflikto metu su taip pat neblaivia sutuoktine J. S., tyčia dešine ranka paėmęs jai už kaklo ir prirėmęs prie sienos suspaudė jos kaklą, tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą. Įvykio metu buvo neblaivus, dėl ko kilo konfliktas su žmona, ir įvykio aplinkybių neprisimena, tik prisimena, kad suėmė jai už kaklo, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą ir iškvietė pareigūnus. Po įvykio išsiblaivęs jis žmonos atsiprašė ir su ja susitaikė. Ji jam atleido ir jokių pretenzijų jam neturi, todėl jie toliau kartu gyvena ir nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jiems su žmona susitaikius. Pažada, kad daugiau prieš žmoną nesmurtaus.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio N. S. pareiškimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01865-25 pradėtas gavus jo pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2025 m. sausio 14 d., apie 21 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), jo patėvis M. R., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, dešinės rankos kumščiu, vieną kartą trenkė jam į veido kairės pusės smilkinio sritį. Po smūgio jis nukrito veidu į žemę ir susimušė nosį. Po tokių patėvio veiksmų jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Gatvės atkarpa yra be dangos, pasidengusi sniego ir ledo sluoksniu. Abiejose kelio pusėse yra miško masyvas, pastatų šalia nėra, gatvė neapšviesta. Kairėje šalikelėje stovi automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Paėjus į dešinėje gatvės pusėje esantį miško masyvą, tarp medžių, sniege, ant žemės matomas gulintis metalinis peilis su juodos spalvos rankena. Peilis paimamas ir įdedamas į pakuotę Nr. 1. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ir objektų nerasta ir nepaimta. Vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nėra.

Nukentėjusysis N. S. parodė, kad M. R. yra jo patėvis, kuris yra oficialiai susituokęs su jo mama T. R.. Kartu jie gyvena jau 5 metus. 2025 m. sausio 14 d., apie 21 val. į jo kambarį atėjo mama, kuri jam pasakė, jog jai į mobilųjį telefoną paskambino M. R. ir pranešė, kad pastarasis netoliese ir tuoj pareis namo. Iškarto po to jis gavo vaizdo skambutį iš M. R. programėlėje „Messenger“, kurio metu pastarasis jam pasakė: „mes penkiese esam prie tavo mašinos ir tu pamatysi ką mes su ja padarysim“. Automobilis, apie kurį M. R. kalbėjo, yra „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį ketina pirkti. Kadangi M. R. pasakė, jog jie yra penkiese, be to iš patėvio balso suprato, jog pastarasis yra neblaivus, savigynai iš namų pasiėmė virtuvinį peilį ir, įsidėjęs jį į kišenę, nuėjo iki automobilio „Volvo“. Automobilis buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, miške, kadangi dėl slidaus kelio nebuvo galimybės su juo grįžti iki namų ((duomenys neskelbtini)). Atėjęs prie minėto automobilio, pastebėjo, kad M. R. prie automobilio stovi vienas, aplink daugiau jokių asmenų nebuvo. Jis priėjo prie jo ir paklausė: „kodėl man grasini?“, o M. R., nieko neatsakęs, iš karto dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jam į veido kairės pusės smilkinio sritį. Po smūgio jis nukrito veidu į žemę ir susimušė nosį. Sąmonės praradęs nebuvo. Po tokių patėvio veiksmų jis pajuto stiprų fizinį skausmą, kurį vertina 9/10. Būdamas ant žemės jis pajautė, kaip patėvis užkrito ant jo. Jis šį nuo savęs nustūmė, apsižergė pastarąjį savo kojomis ir keliais prispaudė šio rankas prie žemės. Smurtauti prieš M. nenorėjo, jį laikė su tikslu nuo jo apsisaugoti, tikėdamas, jog pastarasis nusiramins. M. R. gulėjo nugara į žemę. Laikydamas M. prispaustą, pamatė, kad atvažiuoja automobilis. Kai automobilis privažiavo arčiau, suprato, jog automobiliu atvažiuoja jo sesė K. P.. Privažiavus sesers automobiliui, jis paleido M., po ko, šis jo daugiau nepuolė. Kai M. paleido, žiūrėjo į atvažiuojantį automobilį. Tuo metu nematė ką daro M. R., o kai sesuo išlipo iš automobilio, jis atsisuko į M. R. pusę ir pamatė, jog pastarasis dešinėje rankoje laiko peilį. M. R. turėdamas peilį nei jam, nei sesei juo negrasino. Matė, kaip jo sesė priėjo prie M. R., sugriebusi iš pastarojo rankų peilį numetė į šoną, į miško pusę. Iškart po to jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Iki kol atvyko policijos pareigūnai jis su M. R. nebendravo. Jo santykiai su patėviu nėra geri, kadangi žino, jog pastarasis smurtauja prieš jo mamą. M. R. prieš jį smurtavo pirmą kartą. Jam yra žinoma, jog ankščiau jo mama yra kreipėsi į policiją pagalbos dėl smurto. Jis į med. ekspertus, medikus nesikreipė, kadangi sužalojimai buvo nežymūs. M. jam negrasino sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, ar nužudyti. Jis M. R. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš.

Liudytoja T. R. parodė, kad kartu su ja gyvena jos vyras M. R., gim. (duomenys neskelbtini), jos sūnus N. S., gim. (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 14 d., apie 21 val. 00 min. jai paskambino vyras ir telefonu pradėjo priekaištauti dėl jos nebūtų meilužių, grasino susidorojimu. Ji po skambučio nuėjo į sūnaus kambarį ir jam apie tai pasakė. Netrukus jos vyras paskambino sūnui, jie kažką kalbėjo ir po pokalbio sūnus apsirengė ir išėjo. Įtarusi, kad tarp vyrų gali įvykti incidentas, paskambino dukrai K. P., kuri netrukus atvažiavo, pasiėmė ją ir jos nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)., kur stovėjo sūnaus automobilis „Volvo“. Kai atvažiavo, ji sėdėjo automobilyje, iš jo nelipo. Sėdėdama automobilyje matė, kaip dukra nuėjo aiškintis su vyrais. Kas įvyko iki joms atvykstant, jai nežinoma. Jos vyras M. R. yra sunkaus charakterio, iš jo nuolat patiria psichologinį smurtą, grasinimus, buvę atvejų, kai jis prieš ją fiziškai smurtavo, tačiau į policiją pagalbos nesikreipdavo. Apie tai papasakodavo tik vaikams. Neseniai neapsikentusi kreipėsi pagalbos į pareigūnus, vyrui buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. M. R. nuolat priekaištauja jai dėl kartu su jais gyvenančio sūnaus N. S.. Dėl tokio vyro elgesio jaučiasi nesaugi. Alkoholį M. R. vartoja gan dažnai, pavartojęs alkoholio vyras tampa agresyvus.

Papildomai apklausta liudytoja T. R. parodė, kad 2025 m. sausio 14 d., apie 21.00 val. tarp jos vyro M. R. ir sūnaus N. S. įvyko konfliktas, kurio metu M. trenkė N. per veidą. Ji smūgio nematė, apie smūgį sužinojo iš sūnaus. Matė, kad iš sūnaus nosies bėgo kraujas. Kas įvyko tarp sūnaus ir M. dienos metu, nežino, ji buvo darbe. Kai ji jau buvo namuose, jai paskambino M. ir pasakė, kad eina namo su kompanija, t. y. pasakė, kad namo eina penkiese. M. pagrasino patraukti sūnaus automobilį „Volvo“, kuris liko stovėti miške ant kelio. Kodėl sūnus paliko automobilį miške, nežino, ar neužsivedė, ar kuro pritrūko. Iš M. balso suprato, kad pastarasis išgėręs. Jis telefonu pradėjo sakyti nesąmones dėl jos meilužių, pagrasino su ja susidoroti, ką sakė, neprisimena. M. yra be galo pavydus. Ji pažadino sūnų, kuris tuo metu miegojo, pasakė, kad M. nori patraukti jo „Volvo“ ir eina su kompanija į namus girtas. Sūnus, paėmęs iš namų peilį, kad galėtų apsiginti nuo girto M. ir jo draugų, nubėgo prie automobilio „Volvo“. Kai ji su dukra K. pastarosios automobiliu atvažiavo prie „Volvo“, peilis buvo M. rankose. K. paėmė šį peilį ir išmėtė į mišką. M. peiliu niekam negrasino. Šiuo metu ji M. jokių pretenzijų neturi, anksčiau kvietė jam policiją, tai buvo prieš metus, jis buvo žiemą išstūmęs ją iš namų. Tada atvyko policijos pareigūnai ir M. buvo išduotas apsaugos nuo smurto orderis. Jie su M. susitaikė. Daugiau jis jos nemušė. M. grasina tik tada, kai neblaivus, jo grasinimai yra pikto žmogaus pasakyti žodžiai. Ar jis galėtų ją užmušti, ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą atsakyti negali, nežino, mano, kad ne. Ji M. jokių pretenzijų neturi, šiuo metu jis su ja negyvena, kur jis gyvena, nežino, bendrauti su juo nenori.

Liudytoja K. P. parodė, kad M. R. yra jos mamos T. R. vyras, su kurio jos motina gyvena jau 5 metus. Jos mama gyvena kartu su savo vyru ir jos broliu N. S.. 2025 m. sausio 14d., apie 21 val. 16 min. jai paskambino mama ir pasakė: „M. vėl pradeda savo nesąmones“. Tai išgirdusi ji suprato, kad jos mamai reikalinga pagalba, kadangi mamos vyras M. R. yra ne kartą prieš mamą smurtavęs, pastarajai grasinęs. Tuo metu būdama parduotuvėje (duomenys neskelbtini), ji įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo, pasiėmė mamą ir kartu su ja važiavo iki automobilio „Volvo“, stovėjusio (duomenys neskelbtini) g. Privažiavusi pamatė, kad M. R. ir jos brolis N. S. stovi gatvėje vienas priešais kitą. Išlipusi iš automobilio ji pamatė, jog M. R. dešinėje rankoje laiko peilį. Iškart puolė prie jo ir sugriebusi peilį jį atėmė, o atėmusi numetė jį į šalia gatvės esančią miško pusę. M. R. nesipriešino, prieš ją nesmurtavo. Kas vyko tarp M. R. ir N. S. iki jai atvykstant, nežino. Pati įvykio metu jokios žalos nepatyrė.

2025-01-14 prietaisu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKA0022, kurio patikros sertifikato Nr. 2215497, M. R. 22.35 val. buvo nustatytas 1,25 ‰ girtumas.

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo apžiūra, padarant pokalbio stenogramą. BPC skambučio įrašas (ID 92353888633, skambučio pradžia_ 2025-01-14 21_30_10) skambučio trukmė 4 min. 30 sek. Operatorė: 112, klausau. Pareiškėjas: Laba diena, noriu pareiškimą parašyti sumušė mane. Operatorė: Sakykit adresą? Pranešėjas: Kokį adresą? Tai iš kur skambinu, toje vietoje dabar. Operatorė: Koks rajonas, kokia seniūnija? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). Operatorė: Gyvenvietė kokia? Pranešėjas: Pranešėjas neaiškiai kalba Operatorė: Tai kokia (duomenys neskelbtini), einant gatve, kur Jūs randatės? Pranešėjas: Einant gatve. Operatorė: Tai jus prieš kiek laiko sumušė? Pranešėjas: Va, dabar prieš 5 minutes. Operatorė: Tai mušeikos eina kartu? Pranešėjas: Yra Operatorė: Kiek jų? Pranešėjas: Vienas Operatorė: Greitoji reikalinga? Pranešėjas: Ne, kraujas teka biški, bet nereikia Operatorė: Nedėkit ragelio sujungsiu su policija. Pažįstat tą, kuris sumušė? Pranešėjas: Jo, mamos vyras, girtas. Operatorė: Tai dabar sulaikot? Pranešėjas: Jo, laikom dabar. Operatorė: Jūs laikot? Pranešėjas: Va, sesė. Operatorė: Laikot tą mušeiką? Pranešėjas: Taip, stovi prie mūsų. Operatorė: Kur jūs gyvenat, kur jūs eisit? Pranešėjas: Namo eisiu. Operatorė: Nedėkit ragelio. Kviesti grietąją? Pranešėjas: Ne, nereikia, lūpą skaudą biški, nereikia. Operatorė: Į veidą trenkė Jums? Pranešėjas: Jo. Pranešėjas kalba su policijos pareigūnu. Pranešėjas: Laba diena. Pareigūnas: Klausome, sveiki. Pranešėjas: Noriu pareiškimą parašyt Pareigūnas: Supratau, kas atsitiko sakykit? Pranešėjas: Sumušė mane, iš karto grasino mano mašiną nutempti, aš priėjau prie mašinos, užpuolė mane. Pareigūnas: Pažįstamas? Pranešėjas: Jo, mamos vyras. Pareigūnas: Kurioje vietoje esate? Pranešėjas: Važiuojant 102 keliu, pravažiavus Nemenčinės žiedą, pirmas posūkis į dešinę, į Gėlos ežerą važiuojant, tikslaus adreso nežinau. Pareigūnas: Ten namas bus? Pranešėjas: Gatvėje. Pareigūnas: Nemenčinės pirmas žiedas, ar antras? Pranešėjas: Pirmas, Švenčionių keliu važiuojant. Pareigūnas tikslina adresą Pareiškėjas: Sesė prie žiedo pasitiks. Pareigūnas: Gerai laukit. (Pokalbis baigtas).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą kūno kamerų (body) apžiūra.

Analogiški vaizdo įrašai iš dviejų pareigūnų body kamerų pavadinimais: PSS-20250114-215833UTC+0200, įrašo trukmė 7 min. 37 sek., PSS-20250114-215834UTC+0200, įrašo trukmė 13 min. 47 sek.

Įjungus vaizdo įrašą girdimas pareigūno balsas, kuris klausia, kas kvietė policiją. Siūlo asmeniui, kuris kvietė policiją, atsisėsti į tarnybinį automobilį. Matoma, kad į tarnybinį automobilį atsisėda N. S.. Į pareigūno klausimą, kas atsitiko N. S. pasakoja, kad jis gulėjo namuose, jį pažadino motina, pasakė, kad jos girtas vyras (M. R.) jai grasina. M. R. paskambino ir jam, ir pasakė, kad: „tuoj ištemps mašiną“. Kadangi jis netoli gyvena, nusprendė nueiti prie automobilio „Volvo“ pažiūrėti, kas vyksta. Prie automobilio „Volvo“ jį „užsipuolė“ M. R.. Į klausimą kaip „užsipuolė“, N. S. atsako, kad jis priėjo prie M. ir paklausė, kodėl šis jo mamai grasino, o M. sugriebė jam už kaklo ir trenkė ir jie su M. susigrūmė. Į pareigūno klausimą, ar jis nukentėjo N. S. atsako: „Matosi iš veido, kad į nosį gavau“ ir ranka rodo nosį. Pareigūnas atsako: „Kažkas matosi, čia pas jus yra lygtais“. Ekrane sužalojimų nesimato. Į klausimą ar patyrė fizinį skausmą, N. S. atsako, kad patyrė ir ranka rodo į smilkinio sritį kairėje veido pusėje. N. S. sako, kad greitosios pagalbos jam nereikia. Į pareigūno klausimą, kur viskas įvyko, N. S. atsako, kad ant kelio „šioje vietoje“. N. S. sako, kad šioje vietoje stovėjo jo automobilis „Volvo“ ir jis prie automobilio atėjo pėsčiomis, sako, kad M. R. irgi kažkur vietoje. Vienas iš pareigūnų išlipa iš automobilio ir šviesdamas žibintuvėliu apžiūrinėja kelią, sako, kad nieko nėra, bet matosi, kad kažkas sėdėjo šalia kelio. Policijos pareigūnai važiuoja ieškoti M. R.. Pokalbio metu N. S. pasakoja, kad M. R. yra jo motinos vyras, jie susituokę. Pasakoja, kad M. R. neblaivus neprognozuojamas. Sako, kad jis M. R. nemušė. Toliau pasakoja, kad automobilį „Volvo“ jis norėjo nusipirkti iš Rusijos piliečio, dar nesumokėjo, kad ryte nepavyko užvilkti automobilio į kalniuką, todėl paliko ant kelio. Sako, kad šį automobilį reikia priduoti į metalo laužą. N. S. klausia pareigūnų: „O jeigu aš pareiškimo nerašysiu, aš reikalingas?“. Pareigūnas N. S. aiškina, kad kadangi jis patyrė fizinį skausmą reiškia tai yra smurtas artimoje aplinkoje, kadangi M. R. jo patėvis.

Įrašo pavadinimas PSS-20250114-222449UTC+0200, įrašo trukmė 7 min. 39 sek.

Įjungus vaizdo įrašą matomi pareigūnai prie tarnybinio automobilio, prie jų prieina civiliais rūbais apsirengęs vyras, jo veido nesimato. Pareigūnai klausia vyro, kodėl jis pasišalino iš įvykio vietos. Vyras atsako, kad jis jų nematė, o budintis pareigūnas leido jam eiti namo. Šalia tarnybinio automobilio matomas lengvasis automobilis, už jo vairo sėdi moteris. Ji sako pareigūnui, kad jos motina bijo ir pirštu rodo į tą pusę, kur stovi civiliais rūbais apsirengęs vyras. Ji klausia pareigūno, ar gali atvežti šio vyro daiktus, jeigu pareigūnai jį išveš. Pareigūnas atsako, kad dabar nieko pasakyti negali. Vyras, kuris stovi su pareigūnais ranka rodo į miško pusę ir sako, kad reikia surasti peilį. Į pareigūno klausimą koks peilis, atsako: „Jos brolis prieš mane šoko su peiliu, išmetė į krūmus“. Pareigūnai sodina vyrą į automobilio sulaikymo „kapsulę“. Matoma, kad sulaikytas yra M. R.. M. R. sako, kad jis pirmas iškvietė policiją. Pareigūnas prašo M. R. papūsti į alkotesterį. M. R. nesutinka, reikalauja patikrinti jo telefoną. Pareigūnai tikrina jo telefoną, mato skambutį į 112. Klausia, kodėl jis skambino 112. M. R. atsako, kad jis pranešė 112 apie stovintį ant kelio automobilį „Volvo“, kuris neturi techninės apžiūros, draudimo ir jį vairuoja (asmuo) neturintis tesės vairuoti. M. R. sako, kad su juo susisiekė budintis pareigūnas ir paaiškino, kad kadangi automobilis „Volvo“ nejudantis, nevažiuojantis, todėl niekas iš pareigūnų neatvažiuos, o jam liepė eiti namo, ką jis ir padarė. M. R. pučia į alkotesterį ir pripažįsta, kad išgėręs, jis sako: „ aš atėjau iš karto prie „Volvos“, o jis paskui tik atėjo, šoko prieš mane su peiliu“.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje: 2025 m. sausio 14 d., apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš kartu gyvenantį savo žmonos sūnų N. S., t. y. dešinės rankos kumščiu tyčia vieną kartą trenkė į kairės pusės smilkinio sritį, dėl ko N. S. nukrito veidu į žemę ir susimušė nosį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam N. S. fizinį skausmą. Be M. R. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kur jis nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jam fizinį skausmą sukėlė M. R.; vaizdo įrašuose nufilmuotuose policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti duomenys dėl įvykio aplinkybių, kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad M. R., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, sukėlė šeimos nariui N. S. fizinį skausmą.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. R. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis).

M. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo.

M. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu

Kaltinamasis anksčiau 6 kartus, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, nusikalto turint nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, administracine tvarka penkių metų laikotarpiu baustas, turi galiojančių nuobaudų, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie M. R. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kilusias pasekmes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. R. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose, taip pat įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

M. R. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 8 (aštuonių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose, taip pat įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti M. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

M. R. įvykdyta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – prieš kartu gyvenantį savo žmonos T. R. sūnų N. S.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešis ) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

VI. Kiti klausimai

Į M. R. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. sausio 14 d. 22.30 val. iki 2025 m. sausio 16 d. 11.00 val., vieną laikino sulaikymo dieną, vadovaujantis teismo baudžiamojo įsakymo dieną galiojančia kaltinamosios teisinę padėtį švelninančia BK 66 straipsnio 2 dalies redakcija, prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

M. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, paliktini saugoti prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skiri 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose, taip pat įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. R. paskirti 8 (aštuonių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose, taip pat įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti M. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdytą per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į M. R. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 14 d. 22.30 val. iki 2025 m. sausio 16 d. 11.00 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti M. R. recidyvistu.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.

M. R. išaiškinti, kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

M. R. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Augustė Juozapavičienė