- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-05
- Bylos Nr.
- 1-11-503/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00346-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Kaltinamasis
- K. J., V. T.
- Nukentėjusysis
- I. B., D. G.
- Advokatai
- Audronė Neniškienė
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
- kaltinamasis K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, teistas: 1) 2007-01-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį 6 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2) 2008-09-24 pagal BK 164 straipsnį 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 3) 2013-10-10 Ukmergės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, baustas arešto bausme; 4) 2013-10-24 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, šią atliekant pataisos namuose; 5) 2014-01-30 Kauno apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, paskirta bausmė subendrinta su 2013-10-24 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo; 6) 2014-02-26 Kėdainių r. apyl. teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė, kuri, sumažinta 1/3, iš dalies subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 2 m. 1 mėnesiai laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaičiuota bausmės dalis, atlikta pagal 2014-01-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendį; 7) 2014-05-27 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2014-02-26 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams; į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atliktą pagal 2014-02-26 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį; 8) 2014-10-20 Prienų rajono apylinkės teismo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2014-05-27 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių; į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2014-05-27 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį; bausmė paskirta atlikti pataisos namuose; bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos,
kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos);
kaltinamoji V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, našlė, dekl. Gyv. (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, teista: 1) 2009-06-29 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1300 Lt bauda, 2011-03-16 pakeista į 5 parų arešto bausmę; 2) 2011-11-02 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 2600 Lt bauda; 3) 2011-12-14 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme; 4) 2013-10-24 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 m. 5 mėn. laisvės atėmimo, šią bausmę atliekant pataisos namuose; 5) 2014-02-04 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 4 m. laisvės atėmimo bausme; 6) 2014-02-26 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį – galutine 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 7) 2014-06-09 Alytaus rajono apylinkės teismo pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 213 straipsnio 1 dalyje, ir 182 straipsnio 2 dalyje, paskirta subendrinta galutinė bausmė - 2 m. laisvės atėmimo, kuri iš dalies subendrinta su 2014-02-26 Kaišiadorių r. apyl. teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 5 m. 5 mėn. terminuoto laisvės atėmimo; 8) 2014-11-03 Kauno apylinkės teismo pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteista pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis subendrinta bausme - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė trečdaliu sumažinta ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams; paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2014-06-09 Alytaus rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme, bausmes dalinai sudėjus prie griežtesnės 5 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 6 mėnesius šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių; bausmę atlikti pataisos namuose; bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įskaitant bausmę, atliktą pagal 2014-06-09 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį,
kaltinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji K. J. ir V. T., veikdami kartu, apgaule savo naudai įgijo svetimą I. B. turtą, o būtent:
jie, 2013 m. gegužės 24 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, apie 11:30 val. (duomenys neskelbtini), kartu derantis dėl automobilio AUDI A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo ir pardavimo, melagingai pasakius, kad negali iš karto sumokėti 10 000 litų, ir pažadėjus sumokėti vėliau, o kaip pažado įvykdymo patvirtinimą išrašyti paprastąjį vekselį, bei jį išrašius, ir įsipareigojus 10 000 litų už automobilį AUDI A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti iki 2013-06-24, taip apgaule suklaidintai I. B. perdavus įgijo automobilį AUDI A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu bendrai savo naudai įgijo 10 000 Lt vertės I. B. priklausančio turto.
Be to, K. J. ir V. T., veikdami kartu, apgaule savo naudai įgijo svetimą D. G. turtą, o būtent:
jie, 2013 m. gegužės 30 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), kartu derantis dėl automobilio JEEP Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo ir pardavimo, jiems melagingai pasakius, kad negali iš karto sumokėti 10500 litų, pažadėjus sumokėti vėliau, o kaip pažado įvykdymo patvirtinimą išrašyti paprastąjį vekselį bei jį išrašius ir įsipareigojus 10500 litų už automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti vėliau iki 2013-06-15, taip apgaule suklaidintai D. G. perdavus įgijo automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu bendrai savo naudai įgijo 10500 Lt vertės D. G. priklausančio turto.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. J. teismui paaiškino, atsakė, kad V. T. buvusi jo sugyventinė. Pats sugalvojo tokį veikimo būdą. Automobilį Audi A4 surado per internetą, o bendravo su automobilio pardavėju, tai buvo vyras. Su juo sutarėu apžiūrėti automobilį. Apžiūrėti automobilio važiavo jis, T. ir jos draugė su draugu. T. draugė juos atvežė, o jai aiškino, kad važiuoja pirkti automobilio. T. paaiškino, kad važiuoja apžiūrėti mašiną. T. važiavo dėl kompanijos. Važiuodamas apžiūrėti automobilio pinigų su savimi neturėjo. Pardavėjas automobilį vertino 10000 Lt. Važiavo automobilį pirkti išsimokėtinai. Tuo metu jokių pajamų neturėjo. Automobilį Audi A4 apžiūrėjo jis ir automobilio pardavėjas, t. y. transporto priemonės savininkės sūnus. Apžiūrėjus mašiną, sutarė, kad jam duos automobilį išsimokėtinai. Jis gavo automobilį ir jo dokumentus. Sutarė, kad per mėnesį atiduos pinigus. Jis vienas su nukentėjusiosios sūnumi kalbėjosi. Tuo metu T. stovėjo prie automobilio. Neturėjo jokios galimybės sumokėti už automobilį. Po kelių dienų tą automobilį pardavė už 3000 Lt. Taip pasielgė, nes spaudė skolos. Jis apgavo automobilio Audi A4 pardavėją, melagingai pasakęs, kad iš karto negali sumokėti 10000 Lt. Pažadėjo pinigus sumokėti vėliau. Jis automobilio pardavėjui pasiūlė surašyti vekselį. Vekselį surašė T., nes jis su savimi neturėjo pasiėmęs akinių. Vekselis buvo rašomas susėdus į automobilį Audi A4. Automobilio pardavėjas atnešė vekselio ir pirkimo ir pardavimo sutarties formas. T. buvo prie automobilio. Nežino, ar ji girdėjo apie ką jie tarėsi su automobilio pardavėju. Nepamena dėl kokių priežasčių dokumentus pildė ne pardavėjas o T.. Automobilio pardavėjas nesidomėjo, kas tokia T.. Vekselyje ir pirkimo ir pardavimo sutartyje pasirašė jis ir pardavėjas. Tiek pardavėjas, tiek jis turėjo po sutarties ir vekselio egzempliorius. T. nežinojo, kad turi skolų ir kad neturi pinigų. Jis T. melavo, kad jam reikia mašinos į darbą važinėti. Sakė, kad susirado darbą ir reikia mašinos. Jis tuo metu gyveno pas T.. Sugyventinė pagalvojo, kad jis dirbs, uždirbs ir grąžins pinigus už automobilį. Po sandorio buvo atėjusi automobilio savininkė, bet jis su ja nesikalbėjo. Automobilis buvo registruotas moters vardu, jos sūnus vedė derybas. Kiek pamena sūnus nepasirašinėjo, nunešė motinai pasirašyti. Po sandorio automobilio savininkės sūnus jam padavė automobilio dokumentus ir jie išvažiavo. Suvokė, kad automobilis priklauso B.. Po kelių dienų pardavęs įgytą automobilį, pinigus gavo grynais. Sugyventinė nežinojo, kad pardavė automobilį už 3000 Lt. Nežinojo automobilio Audi A4 vertės, bet už jį prašė 10000 Lt. Iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) važiavo jau turėdamas tikslą apgauti. T. nežinojo apie jo tikslą. Tiksliai negali pasakyti kokia buvo nurodyta automobilio Audi A4 suma (vertė) internete, nes nepamena. Prie automobilio sutarė, kad jį galės pirkti išsimokėtinai. T. apie ketinimą pirkti automobilį pasakė tą pačią dieną, kai važiavo jo apžiūrėti. Tuo metu jie automobilio neturėjo. T. draugės paprašė, kad juos nuvežtų į V. T. draugė B., jos pavardės nežino. B. turėjo automobilį, ji paprašė savo draugo kartu važiuoti. Tuo metu su T. gyveno (duomenys neskelbtini). B. gyveno (duomenys neskelbtini). T. paparašė B., šie atvažiavo pas juos į namus. Jis su B. nešnekėjo, nežinojo ką jie veikia, bendrų reikalų neturėjo. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio tik jis su pardavėju kalbėjosi. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas kelis kartus, negaliu pasakyti ką aiškino tyrėjai. Pamena paskutinę apklausą, ko klausė tyrėja, tą ir atsakė. Niekas jo nevertė duoti tokių (ikiteisminio tyrimo metu surašytų) jo parodymų. Automobilio pardavėjui padavė pasą. Nepamena kokia jo gyvenamoji vieta buvo įrašyta į sutartį. Jis niekada nesakydavo tikslios gyvenamosios vietos. Ką pasakodavo automobilių pardavėjams, viską sugalvodavo vienas. Jis T. draugei atsiskaitė už nuvežimą į (duomenys neskelbtini) ir parvežimą. O pinigų atsiskaityti už automobilį su jo pardavėju neturėjo. Kaip minėjo, automobilį pardavė už 3000 Lt. Šį pardavė moteriai. Negali pasakyti, kaip rado pirkėją automobiliui. Patikslino, Audi pardavė vyrui, džipą – moteriai. Sugyventinė turi keturis sūnus. Vaikai gyvena atskirai. Į (duomenys neskelbtini) nevažiavo nei vienas iš sugyventinės vaikų. Jis turi dukras, jos užsienyje. Jis turėjo daug skolų, skolinosi iš žmonių. Jis keturis kartus teistas už tuos pačius dalykus. Negali pasakyti kelintas buvo Audi A4 įsigytas automobilis, gal trečias, ar ketvirtas. Tuos visus keturis kartus įsigyjant automobilį, dalyvavo ir T.. Pardavęs automobilį atidavė šiek tiek skolų, reikėjo už alimentus atidavinėti. Buvo įsiskolinęs už vaikų išlaikymą. Dalį pinigų sumokėjo dukrai, nes ji norėjo išvažiuoti į užsienį. Dukrai davė apie 1500 Lt. Atsakė, kad V. T. teisiamojo posėdžio metu sakė tiesą, neprieštarauja jos paaiškinimams. Be to jis sūnaus neturi. Įrodymų tyrimo pabaigoje K. J. atsakė, kad pripažįsta kaltę visiškai, veikė kartu su V. T. ir apgaule įgijo G. ir B. priklausantį turtą taip, kaip nurodyta kaltinime.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamoji V. T. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kalta padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas prisipažįsta visiškai. Teismui paaiškino, atsakė, kad ji tuo laiku gyveno pas B.. J. paskambino ir pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini) automobilio, nes jis perparduodavo mašinas. Ji sutiko važiuoti. Paprašė B. pavežti. Pasiėmė D. ir nuvažiavo. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ji užpildė dokumentus, o J. ir automobilio pardavėja pasirašė. Mašiną parvairavo D.. Tą mašiną J. pardavė, nežino tik kur jis pinigus dėjo. Pripažįsta, kad veikė su J. ir apgaule įgijo Audi A4. Jiedu su B. nekalbėjo, kalbėjo su jos sūnumi. Ji dalyvavo derybose. Prie mašinos priėjusi moteris pasirašė dokumentus. J. su savimi neturėjo pinigų. žinojo, kad jis meluoja pardavėjams. J. pinigus jiems žadėjo sumokėti vėliau. Suvokė, kad jis apgaudinėja. Vekselį ji surašė, J. pasirašė. Nežino kam J. automobilį pardavė. Ji už Audi A4 pinigų iš jo negavo. Tačiau jam anksčiau gerai sekdavosi perparduoti mašinas. Dėl Džipo su pardavėju derėjosi taip pat abu - ji su J.. Abu melagingai sakė, kad iš karto negali pinigų sumokėti, kad pinigus sumokės vėliau. Vekselį surašė D.. Ji buvo tam, kad padėti įtikinti mašinų pardavėjus. Džipu išvažiavo D. ir J.. Ji žinojo, kad J. už automobilį pinigų neatidavė ir neatiduos. Negali pasakyti kelis kartus tokiu būdu buvo nupirktas automobilis. Atsakė, kad jos sūnus mašinų neremontuoja. Tą Džipą jie su B. nuvarė prie (duomenys neskelbtini). B. J. padavė 1000 Lt, ji dar pradėjo rėkti, kad per mažai.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamųjų K. J., V. T. prisipažinimo, padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, jų kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis.
Nukentėjusiosios I. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškinimais (parodymais), jog sūnus įdėjo į internetą skelbimą, kad parduoda mašiną. Paskambino pirkėjas - vyras, pradėjo bendrauti. Automobilis buvo registruotas jos vardu. Sūnus jai pasakė, kad žmonės nori pirkti mašiną, kad neturi pinigų ir nori surašyti vekselį. Sūnus dar dėl vekselio pasitarė su pažįstamais. Pirkėjai iš anksto sūnui buvo sakę dėl vekselio. Sūnus dėl vekselio kalbėjosi su advokato padėjėja. Sūnus sutiko. Tą dieną ji buvo mieste. Sūnus paskambino, kad grįžtų, nes reikės jos parašo. Važiuodama prie namų, matė stovintį automobilį. Šiame sėdėjo moteris, o vyras stovėjo prie vartų ir nervingai rūkė. J. sėdėjo gale parduodamo automobilio, sūnus sėdėjo prie vairo, o T. – keleivio pusėje. Ji nuėjo į namus. Sūnus jai atnešė pasirašyti. Įsidėmėjo T. ir J.. Viskas vyko gegužės 24 d. Gegužės 29 d. gavo žinutę iš moters „sveiki, kada sutvarkysit Audi dokumentus“. Paskambino tai moteriai. Ši pasakė, kad automobilį pirkusi už 7000 Lt. Sekančią dieną ėjo į policiją. Ta moteris sakė Audi pirkusi iš dviejų moterų, nupasakojo, kaip tos moterys atrodė. Ji suprato, kad tai buvo T. ir liudijusi jos draugė. Siuntė laiškus K. J., jie grįždavo neįteikti. Suprato, kad ji su sūnumi apgauti. Sūnus sakė, kad tas vyras, kuris rūkė ant gatvės, kaltinamųjų buvo pristatytas kaip jų sūnus. Be to, jos sūnus dabar dirba Švedijoje. Atsakė, kad sūnus jai pasakė, kad surašytas vekselis, kad viskas bus gerai. Jie matomai įtikino sūnų. Sūnui pasakė, kad tai jo turtas ir jis sprendžia. Pareiškimą ji rašė, nes automobilis buvo registruotas jos vardu.
Nukentėjusiosios D. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškinimais (parodymais), kad tai buvo 2013-05-30. Prieš tai įdėjo skelbimą į internetą apie parduodamą automobilį, nurodė šio kainą 9500 Lt. Vieną kartą paskambino T., paklausė dėl mašinos. Kitą kartą paskambinusi klausė, ar gali atvažiuoti. Kai atvažiavo, klausė, ar palauktų pinigų, kad už tai pridės 1000 Lt. Pinigus žadėjo atiduoti po savaitės, dviejų. Po to ji iš darbo išsikvietė savo sugyventinį. Atsakė, kad iš pradžių kalbos apie vekselį nebuvo. J. mažiau kalbėjo, daugiausiai kalbėjo T.. Ji sakė, kad J. praradęs sveikatą, kad peršautas Afganistane. Iš tiesų matėsi, kad jis sunkiau judėjo. Patikėjo žmonėmis, sutiko, nes labai reikėjo pinigų. Automobilio dokumentus ir raktelius atidavė J.. Jis sėdo į automobilį, T. šalia. Pavažiavę jie sustojo prie kitos stovėjusios mašinos gal už 100 metrų ir kalbėjosi su žmogumi, kurį pristatė, kaip savo sūnų. Tvirtina savo paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjui pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus paaiškinimus, atsakė, kad sutiko pinigų palaukti. Pamena, kad T. J. „tėvyčiu“ vadino, jai prisistatė kaip šeima. Vekselyje buvo nurodytas jo adresas Pilviškiuose. Jis pateikė asmens tapatybės kortelę. Pirkimo ir pardavimo sutartį jie surašė vienu egzemplioriumi ir padavė jai. Pinigus už automobilį jie žadėjo atvežti į namus. Jie jai žinutes rašinėjo gal mėnesį. Buvo taip, kaip aiškino ikiteisminio tyrimo metu. Be to, tas vyras, kurį pristatė savo sūnumi, rašydamas labai skubino, lyg veidą nuo jos slėpė. Vekselį rašė vadinamas jų sūnus. Kai ji pasirašė, jis jau buvo nuėjęs.
Liudytojos I. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškinimais (parodymais), atsakymais, kad kaltinamieji atvažiavo pas jos mamą pirkti mašinos gegužės 30 d., gal prieš du metus. Skelbimas apie parduodamą automobilį buvo įdėtas internete. Automobilis buvo registruotas mamos vardu. Jie apžiūrėjo mašiną, tiko ir ėjo rašyti kažkokį vekselį. Į kiemą atėjo trise – kaltinamieji ir vienas iš esančių liudytojų. Kaltinamieji prisistatė vyru ir žmona, o liudytoją įvardijo, kaip sūnų. Nors ji prie jų visą laiką nebuvo, tačiau girdėjo, kaip K. J. sakė, kad dirba statybose, kad gaus pinigus ir atiduos. Už automobilį žadėjo sumokėti 10000 Lt. Automobilis Jeep Grand Cherokee. Nepamena kokia automobilio kaina buvo nurodyta skelbime, bet mažesnė. Dokumentus pildė kaltinamieji ir mama. Nepamena tiksliai kas rašė, lyg tas vyras, kurį pristatė kaip savo sūnų, ir jos mama. Atėjus sutartam laikui, pinigai už automobilį nebuvo pervesti. Važiavo ieškoti į (duomenys neskelbtini), kur jie buvo nurodę adresą, dar važiavo į (duomenys neskelbtini). Pagal tą adresą nieks negyveno, namas nugriautas. Suprato, kad apgavo. Mama kaltinamiesiems skambino telefonu, ir vyras, ir moteris žadėjo netrukus pinigus pervesti. Atsakė, kad nepamenu, kuris mašina išvažiavo.
Liudytojo V. E. teisiamojo posėdžio metu paaiškinimais (parodymais), kad kaltinamuosius atpažino. Jie atvažiavo į jų namus, norėjo pirkti sugyventinės automobilį. Tai buvo gegužės 30 d. Jam paskambino sugyventinė, kad grįžtų į namus. Grįžęs kieme rado kaltinamuosius. Jie apžiūrėjo automobilį, sutarė kainą. Jie sakė, kad vaikai baigia remontą ir tuoj pinigus grąžins. Sakė, kad vyras pristatinėja prekes, vaikai remontuoja, kad skubiai reikalingas automobilis medžiagoms vežioti. Abu įtikinėjo, daugiausiai moteris. Sakė, kad po poros savaičių baigia objektą ir pinigus sumokės, atveš į namus. Paskui parašė žinutę į telefoną, kad atsiųstų sąskaitą, kad pinigus perves į sąskaitą. Kai sugyventinė rašė dokumentus, jo jau nebuvo namuose. J. įtikinamai kalbėjo, kad jau turėjęs reikalų, kad pasirašinėjęs vekselių, kad viskas teisingai. Įkalbėjo surašyti vekselį, žadėjo sumokėti daugiau pinigų už palaukimą. Nematė kuris išvairavo automobilį, nes buvo išėjęs į darbą. Atsakė, kad jam G. sakė, kad jai pinigų nepervedė. Kiek sugyventinė kaltinamiesiems skambindavo prie jo, tiek jie neatsiliepdavo. Sugyventinė buvo sakiusi, kad yra pavykę prisiskambinti, kad žadėjo pervesti pinigus, kad skambino nepažįstamas, prisistatęs jų vaiku, kuris taip pat žadėjo pervesti pinigus. Buvo nuvažiavę į (duomenys neskelbtini), ten ieškojo kaltinamųjų, buvo (duomenys neskelbtini). J. buvo nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Iš kitų sužinojo, kad J. registruotas (duomenys neskelbtini). Paskui suprato, kad apgauti.
Liudytojos B. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškinimais (parodymais), atsakymais, kad kaltinamuosius pažįsta. Iki tų įvykių juos pažinojo apie porą mėnesių. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Pirmą pažino T., kai ši paprašė jos pavežti pas gimines pinigų pasiskolinti. Paskui paklausė, ar galėtų pavežti dėl mašinos. Pasakė, kad reikia vairuotojo. Pasiūlė D. B.. Jiems pasiūlė sumokėti už kelionę ir jiedu važiavo. Nepamena, gal J. šiuo atveju skambino. J. buvo mačiusi kartu su T.. Juos dėl mašinų vežė kelis kartus. Jie pasiūlė už atlygį juos pavežti ir važiavo. Gal šešis kartus juos vežė mašinų pirkti. Buvo, kad nusipirko mašinas. Finansinių jų klausimų ji nežinojo. Prieš važiuojant į (duomenys neskelbtini), kiek pamena, J. prašė vežti. Ji paskambino D. B. ir paklausė, ar gali važiuoti. Be to, abu kaltinamieji nevairuojantys. Jie sakė jai, kad nevairuoja. Jie finansinėm temom nekalbėdavo. Buvo (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo mašiną, kiek pamena džipuką. Automobilį parvarė į (duomenys neskelbtini). Būdavo, kad mašinų neparduodavo. Porą mėnesių jie juos vežiojo. Jie jiems mašinų parduoti nepadėjo. (duomenys neskelbtini) jų (J., T.) sūnus mašinas paskui tvarkydavo, nes, kiek žino, dirbo prie automobilių. Važiuojant mašinų, ji su B. sėdėdavo priekyje, jie gale, apie mašinas nesikalbėdavo. (duomenys neskelbtini) sustojo gatvėje. B. paprašė, kad nueitų mašiną apžiūrėti. Ji liko laukti mašinoje. Apie kokius nors susitarimus nežinojo. Nebuvo to, kad kaltinamieji turėtų pinigų, kad lėbautų kavinėse. Kai T. susipykdavo su vyru, ją priimdavo pagyventi. Su T. susipažino turguje, kur daržovėmis prekiaudavo jos marti. D. B. pažįsta seniai, jis dirbo masažistu, pas jį masažuodavosi. Ji į (duomenys neskelbtini) grįždavo ta mašiną, kuria nuvažiuodavo, o B. parvairuodavo nupirktą mašiną. Po džipo pirkimo, ji grįžo namo, o B. mašiną paliko prie prekybos centro. Po to jų sūnus (J., T.) mašiną pasiėmė. Kur tiksliai paliko džipą, ji jau nepamena. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Prie jos namų D. B. su džipu neparvažiavo. T. pas ją gyveno keletą dienų. Iš jos namų T. išvažiavo mašinos pirkti. Nupirkus mašiną, T. nuvažė į (duomenys neskelbtini), pas sūnų. Po džipo pirkimo, dar vežė juos mašinų pirkti, o vežė į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Kaltinamieji gyveno (duomenys neskelbtini), D. B. – (duomenys neskelbtini) gatvėje. Negali pasakyti, kur buvo nuvarytas džipas. Ji (T.) sakė, kad sūnus mašinas patvarkęs perparduoda, tai suprato kaip verslą. Jų sūnus dirba garažuose, prie dažymo. D. B. ne jų sūnus. Kiek žino, D. B. mašiną paliko prie PC (duomenys neskelbtini), netoli kaltinamųjų namų. Atsakė, kad pačiame (duomenys neskelbtini) kaltinamieji pirko Audi automobilį. Jai paskambino dėl mašinos parvežimo, ji suderino su B.. Perkant Audi, ji liko laukti mašinoje. Nežino kokius dokumentus jie pasirašinėjo. Kad kaltinamieji neturėjo pinigų sprendžia iš to, kad jie pinigais nesimėtė. Apie automobilių pirkimus važiuojant kalbos nebūdavo. Vieną kartą grįžtant iš kliento, T. pasakė, kad gaila, kad nepasiėmė sąskaitos pinigus pervesti. Tačiau kai jie eidavo tartis, ji likdavo automobilyje. Susitikus su T., apie automobilius kalbos nebūdavo. Už automobilių parvarymą užpildavo kuro ir dar duodavo 100-120 Lt. Pinigus pasidalindavo su B.. T. pažinojo apie du mėnesius. T., kiek suprato, padėdavo marčiai turguje prekiauti. Nesigilino, ką veikė J..
Liudytojo D. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškinimais (parodymais), kad kaltinamuosius pažįsta. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o kaltinamieji tuo metu irgi gyveno (duomenys neskelbtini). Paskambino jam B. K., paklausė, ar nenori užsidirbti. Sakė, kad reikia parvairuoti mašiną. Sutiko. Važiavo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), neatsimena, nes daug teko važiuoti. Gal dešimt kartų teko vežti juos automobilių pirkti. B. K. – gera pažįstama, susipažino kai ją masažavo. V. (T.) pinigus duodavo už mašinų parvarymą. V. prašydavo B., o jam pinigus paduodavo V. arba B.. Pamena, kad atvažiavo prie (duomenys neskelbtini). Susiskambino, atvažiavo automobiliu pardavėjas, apžiūrėjo mašiną ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis su B. liko prie namo laukti, jie nuėjo surašyti popierių. Po to jis vairavo nupirktą mašiną. Grįžus į (duomenys neskelbtini), mašiną paliko prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prospekte. V. nurodė ten mašiną pastatyti. Automobilio raktelius atidavė, kiek pamena K. (J.). Už automobilio parvarymą V. davė 150 Lt. Atsakė, kad jo jie prašė apžiūrėti automobilį, nes turi bendrų žinių apie automobilius. Važiuodami kalbėdavo bendrom temom. Nepamena kuris, jis ar B., vairavo važiuojant į (duomenys neskelbtini). Nežino ar kaltinamieji veždavosi pinigų, važiuodami pirkti automobilio. Važiuodami labai nebendraudavo, kalbėdavo bendrom temom. Kiek pamena, kaip jam atrodė, tai Audi buvo normalus automobilis. Pirkti automobilių juos veždavo du ar tris kartus per mėnesį. Atsakė, kad pamena Džipo pirkimą. Tą kartą parvairuoti Džipą prašė ar B., ar V., tiksliai kuri nepamena. Būdavo, kad ir T. jam paskambindavo. Sutikdavo važiuoti, nes reikėjo pinigų. Suprato, kad kaltinamieji automobilius perka, o po to parduoda. Neklausinėjo jų, už kiek perka ir už kiek parduoda. Už automobilio parvarymą duodavo ant benzino ir papildomai dar nuo 100 Lt iki 150 Lt. Parvaręs Džipą, jį paliko prie prekybos centro, t.y. ten, kur pasakydavo palikti. Nežino, kur kaltinamieji gyveno. Atsakė, kad negirdėjęs, kad kaltinamieji jį būtų įvardinę jų sūnumi. Buvo girdėjęs, kad mašiną kaltinamieji perka sūnui. Perkant Džipą, jis pildė sutartį ir vekselį. K. (J.) pasikvietė jį ir prašė užpildyti, nes sakė, kad nepasiėmė akinių.
2013-05-30 I. B. protokole- pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kad 2013-05-24 jos sūnus S. B. su jos žinia ir leidimu pardavė jos automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo pasirašyta transporto priemonės pirkimo ir pardavimo sutartis bei paprastasis vekselis, buvo sutarta, kad pinigai - 10 000 litų - bus sumokėti mėnesio laikotarpyje. 2013-05-29 sužinojo, kad automobilis perparduotas (duomenys neskelbtini) mieste (1 t., b.l. 1).
Protokolu, kuriame užfiksuota, kad I. B. parodžius asmenį atpažinti pagal jo nuotrauką, ši atpažino nuotraukoje Nr. 2 esančią moterį V. T. atvykusią pirkti automobilio (1 t. b.l. 8-9).
Protokolu, kuriame užfiksuota, kad I. B. parodžius asmenį atpažinti pagal jo nuotrauką, ši atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį vyrą K. J., kuriam pardavė jai priklausantį automobilį (1 t. b.l. 10-11).
Pagarsinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio tvarka, liudytojo S. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnui paaiškinimais (parodymais), kad naudojosi motinai I. B. priklausančiu automobiliu, nutarė parduoti ir įdėjo skelbimą internete. Paskambino asmuo dėl automobilio pirkimo. Klausė dėl mokėjimo atidėjimo. 2013-05-24 atvažiavo automobiliu keturi asmenys, du atėjo į kiemą - vyriškis ir moteris. Pirkimo ir pardavimo sutartį ir vekselį jis turėjo. Jis pildė pirkimo ir pardavimo sutartį, o moteris - vekselį. Jie abudu sakė, kad automobilį perka sūnui, tačiau jis neatvažiavo, dėkojo, kad sutinka palaukti pinigų. Kol formino dokumentus, grįžo mama. Mamai pasirašyti pirkimo ir pardavimo sutartį jis nunešė į kambarį. Sutarė 10000 litų, internete buvo nurodęs 9800 litų vertę, tačiau skambinęs telefonu pasiūlė 10000 dėl sutikimo sumokėti vėliau. Dėl avanso nesitarė ir jo nemokėjo. 2013-05-29 sužinojo, kad automobilis perparduotas kitiems asmenims (1 t. b.l. 22-23). Papildomais paaiškinimais (parodymais), kad pirkimo ir pardavimo sandoris, susitarimas, įvyko telefoninio pokalbio metu, kalbėjo su vyriškiu, jau telefonu buvo sutartas apmokėjimo būdas, būtent pasirašant paprastąjį vekselį ( 2 t. b.l. 27).
Protokolu, kuriame užfiksuota, kad S. B. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 esantį K. J. ir parodė, kad šiam nurašė mamai priklausantį automobilį (1 t., b.l. 24-25).
Protokolu, kuriame užfiksuota, kad S. B. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 esančią B. K. ir parodė, kad ši buvo automobilyje Renault TWINGO, sėdėjo priekyje keleivio vietoje ir sėdo už jo parduoto automobilio vairo (2 t. b.l. 28-30).
Protokolu, kuriame užfiksuota, kad S. B. atpažino nuotraukoje Nr. 5 D. B. ir parodė, kad šis vaikščiojo prie jų gyvenamojo namo (2 t. b.l. 31-34).
Pagarsinus BPK 276 straipsnio tvarka, liudytojos A. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnui paaiškinimais (parodymais), kad internete rado skelbimą dėl AudiA4 Avant pardavimo, automobilį nupirko iš G. D. perpardavimui, o šis sakė, kad pirko (duomenys neskelbtini) iš moteriškių. Ji už automobilį mokėjo 7000 litų. Surado pirkėją ir pardavė už 7200 litų (1 t. b.l. 30).
Pagarsinus BPK 276 straipsnio tvarka, liudytojo G. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnui paaiškinimais (parodymais), kad 2013-05-25 (duomenys neskelbtini) nusipirko automobilį AudiA4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 3000 litų iš nepažįstamos moters. Buvo atvykę dvi moterys, iš kurių viena pasirašė sutartį su juo, tai ir sumokėjo pinigus. Tą pačią dieną pardavė A. D. (1 t. b.l. 33).
G. D. savo iniciatyva pateikta transporto priemonės AUDI Avant A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo ir pardavimo sutarties, sudarytos 2013-05-25 (duomenys neskelbtini), kopija ( 1 t. b.l. 34, 35).
I. B. savo iniciatyva pateikta 2013-05-24 transporto priemonės pirkimo ir pardavimo sutarties kopija, 2013-05-24 paprastojo vekselio kopija, kuriuose yra duomenys, kad pardavėja - I. B., pirkėjas - K. J., parduodamos transporto priemonės markė, modelis- AUDI A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalys parduodamą transporto priemonę įkainojo 10000 litų (dešimt tūkstančių litų), yra šalių parašai, paprastajam vekselį yra duomenys, kad vekselio davėjas K. J. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 10000 litų tiesiogiai I. B. , esančiai adresu (duomenys neskelbtini), vekselis turi būti apmokėtas 2013-06-24 (1 t. b.l. 38-41).
Rašytiniais VĮ „Regitra“ duomenimis, kad transporto priemonės AUDI A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas I. B. ( 1 t. b.l. 42).
2013-07-08 D. G. protokolu – pareiškimu, kuriame ji nurodė, kad 2013-05-30 K. J. pardavė savo automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi jis neturėjo prašomos 10500 lt sumos, jo pasiūlymu kartu su juo pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo sutarė, kad jis minėtą sumą sumokės iki 2013-06-15, tačiau pinigų nesumokėjo ( 1 t. b.l. 71).
Protokolu, kuriame užfiksuota, kad D. G. atpažino nuotraukoje Nr. 2 V. T. bei parodė, kad 2013-05-30 ši kartu su kitais asmenimis buvo atvykusi pirkti automobilį Jeep Grand cheroke ( 1 t. b.l. 81-82).
Protokolu, kuriame užfiksuota, kad D. G. atpažino nuotraukoje Nr. 4 K. J. bei parodė, kad jis 2013-05-30 kartu su kitais asmenimis buvo atvykęs pas ją į namus, pateikė savo asmens tapatybės kortelę ir užpildė vekselį 10500 litų sumai ( 1 t. b.l. 83-84).
D. G. savo iniciatyva pateikta 2013-05-30 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi ir paprastuoju vekseliu. Paprastajame vekselyje yra duomenys, kad K. J. besąlygiškai įsipareigoja D. G. skolos sumą, sudarančią 10500 Lt (dešimt tūkstančių penkis šimtus litų) iki 2013-06-15, mokėjimo vieta (duomenys neskelbtini), yra K. J. parašas ( 2 t. b.l. 57, 93, 95).
Protokolu, kuriame užfiksuota, kad I. G. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 D. B. ir parodė, kad šį asmenį pirkėjai įvardijo kaip savo sūnų ( 2 t. b.l. 59-61).
Protokolu, kuriame užfiksuota, kad I. G. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 V. T. ir parodė, kad ji prisistatė kaip pirkėjo žmona ir buvo šalia perkant iš mamos automobilį ( 2 t. b.l. 62-64).
Protokolu, kuriame užfiksuota, kad I. G. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4 K. J. ir parodė, kad jis pirko iš mamos automobilį ( 2 t. b.l. 65-67).
Protokolu, kuriame užfiksuota, kad V. E. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 5 V. T., kuri pirkimo metu pristatė save žmona vyriškio, kuriam automobilio reikėjo dėl statybų ( 2 t. b.l. 69-71).
Protokolu, kuriame užfiksuota, kad V. E. atpažino asmenį nuotraukoje r. 4 K. J., kuris aiškino, kad automobilis reikalingas vykti į statybas ( 2 t. b.l. 72-74).
Daiktai, turinčiais reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: paprastuoju vekseliu ir transporto priemonės pirkimo ir pardavimo sutartimi.
Nenustatyta, kad aukščiau nurodyti nukentėjusiosios - I. B., D. G., liudytojai - I. G., V. E. dėl kokių tai priežasčių teisiamojo posėdžio metu teismui, o liudytojai S. B., A. D., G. D. ikiteisminio tyrimo metu galėjo tyrėjui sakyti netiesą, todėl teismas šiais jų paaiškinimais tiki. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, neprieštarauja vieni kitiems ir kitiems byloje esantiems duomenims, vieni kitus papildydami patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Pagal tai teismas sprendžia (vertina), kad šie jų paaiškinimai yra kaltinamųjų K. J., V. T. kaltės įrodymai.
Iš esmės liudytojai D. B. ir B. K. pavirtino, kad I. B. automobilį Audi A4, o D. G. automobilį Jeep Grand Cherokee užvaldė K. J., V. T.. Šie jų paaiškinimai neprieštarauja aukščiau nurodytiems įrodymams. Todėl šie jų paaiškinimai taip pat K. J., V. T. kaltės įrodymai.
Aukščiau nurodytuose protokoluose ir aukščiau nurodytuose rašytiniuose dokumentuose surašyti duomenys, kurie nenustatyta, kad gauti, įforminti ne įstatymo nustatyta tvarka, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes bei neprieštarauja kaltinamųjų K. J., V. T., nukentėjusiųjų I. B., D. G. ir liudytojų I. G., V. E., S. B., A. D., G. D., D. B. ir B. K. aukščiau aprašytiems paaiškinimams. Todėl šie duomenys yra kaltinamųjų K. J., V. T. kaltės įrodymai.
Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtus duomenis, šiuos pripažinęs įrodymais, teismas sprendžia, kad šiais įrodymais įrodyta K. J., V. T. kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl apgaule savo naudai nukentėjusiosios I. B. 10000 Lt vertės turto įgijimo ir dėl apgaule savo naudai nukentėjusiosios D. G. 10500 Lt vertės turto įgijimo. K. J., V. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jų kaltę.
Aukščiau minėtais įrodymais neabejotinai įrodyta K. J., V. T. sukčiavimo esmė – jog jiedu panaudojo apgaulę I. B. turtui ir D. G. turtui užvaldyti.
Nukentėjusiųjų I. B., D. G. ir aukščiau minėtų liudytojų aktualūs paaiškinimai neabejotinai patvirtina, kad dėl kaltininkų K. J., V. T. objektyviosios tiesos iškraipymo (jog automobilis perkamas sūnui, jog K. J. dirba statybų versle, jam greitu laiku už atliktus darbus atsiskaitys, jog automobilio poreikį susiejo su važinėjimu į darbą ir kt.) minėtų nukentėjusiųjų sąmonėje susiformavo klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių faktų, kurie suklydusias šias nukentėjusiąsias paskatino nenaudingai disponuoti minėtu turtu, t.y. parduoti minėtus automobilius. Minėti proceso dalyvių paaiškinimai ir pačių kaltinamųjų paaiškinimai neabejotinai patvirtina, kad K. J., V. T., sudarydami minėtų automobilių pirkimo ir pardavimo sandorius, iškreipė objektyvią tiesą; iš anksto turėjo tikslą suklaidinti nukentėjusiąsias; veikė kartu tyčia , t.y. veikė, suvokdami, kad jie sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, be to, iš anksto žinodami, kad su nukentėjusiomis neatsiskaitys. Visa tai ir tai, jog minėtiems sandoriams užtikrinti buvo įforminti paprastieji vekseliai, patvirtina, kad kaltinamųjų aukščiau nustatyti veiksmai – aktyvus suklaidinimas, turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiųjų apsisprendimui parduoti (perduoti) minėtus automobilius. Byloje surinktais įrodymais patvirtinantys K. J. ir V. T. kryptingi, nuoseklūs, aktyvūs veiksmai, nupirktų iš nukentėjusiųjų automobilių pardavimas tretiesiems asmenims, aiškiai rodo, kad jie šiuos darydami suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, t.y. kad apgaule suklaidinę nukentėjusiąsias, jie neteisėtai ir neatlygintinai, savo naudai įgis jų turtą, numatė, kad dėl jų veikų nukentėjusiosioms atsiras turtinės žalos ir norėjo tokių padarinių.
K. J. ir V. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatyta. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje.
Kaltinamasis K. J. 8 kartus teistas, administracine tvarka baustas ( 2 t. b.l. 129-131), į psichiatro ir narkologo įskaitas neįrašytas ( 1 t. b.l. 140).
Kaltinamoji V. T. 8 kartus teista, administracine tvarka administracine tvarka nebausta ( 2 t. b.l. 170), į psichiatro ir narkologo įskaitas neįrašyta ( 1 t. b.l. 186).
Skirdamas K. J. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, į tai, jog jis oficialiai nedirbo, nusikalstamą veiką įvykdė teistumui neišnykus, dėl ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei. Pagal aukščiau paminėtas aplinkybes, bei vadovaudamasis BK 56 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant K. J. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.
Skirdamas V. T. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio nuostatas, į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, į tai, jog jis oficialiai nedirbo, nusikalstamą veiką įvykdė teistumui neišnykus, dėl ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei. Pagal aukščiau paminėtas aplinkybes, bei vadovaudamasis LR BK 56 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant V. T. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.
Dėl civilinių ieškinių.
I. B. pareiškė ieškinį dėl 10000,00 Lt turtinės žalos ir 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš K. J. (t.1, b. l. 14).
I. B. pateikusį į bylą 2013-08-09 Marijampolės 1-ojo notaro biuro notarės D. L. išduotą vykdomąjį įrašą (b.l. 1, b. l. 19), kuriuo ji reikalauja pagal šį įrašą išieškoti iš skolininko K. J. vekselio turėtojos I. B. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą 10000 Lt ir notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo darymą, pranešimo persiuntimo notarines išlaidas. Pagal šį vykdomąjį įrašą reikalauja iš skolininko K. J. išieškoti bendrai 10087,80 Lt. Šis vykdomasis įrašas turi būti vykdomas Notariato įstatymo 43 straipsnio pagrindu. Pagal nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad dėl 10000 Lt I. B. yra išduotas vykdomasis dokumentas, pagal kurį gali būti vykdomas priverstinis išieškojimas antstolio pagalba. Todėl nėra priežasties šią sumą iš K. J. priteisti I. B. naudai ir jai išduoti antrą vykdomąjį dokumentą dėl tos pačios pinigų sumos.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.
Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamojo K. J. kaltė padarius baigtą, tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Be to, jis padarė šį nusikaltimą prieš I. B., šiai esant neviešu asmeniu. Pagal tai, ir įvertinęs civiliniame ieškinyje I. B. surašytus bei teisiamojo posėdžio metu išsakytus argumentus reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįsti, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog I. B. dėl K. J. nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. I. B. jai padarytą neturtinę žalą įvertino 5000 Lt. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, bei kad K. J. nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių, jai nusikalstama veika padaryti padariniai nebuvo labai sunkūs, sprendžia, kad 5000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Be to, byloje nėra įrodymų, jog K. J. gauna, gaus dideles pajamas, turi brangaus nekilnojamojo, kilnojamojo turto. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai I. B. priteistina mažesnio dydžio, nei ji prašo neturtinės žalos atlyginimas, o būtent 1000 Lt / 289,62 EUR.
Nukentėjusioji D. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10500 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 10 procentų nuo šios sumos už kiekvieną praleistą mėnesį nuo 2013 m. birželio 15 d. priteisimo iš kaltinamųjų K. J. ir V. T. (1 t. b. l. 87).
Jos pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas iš dalies. D. G. pirmasis reikalavimas įrodytas byloje surinktais nenuginčytais įrodymais. Šiam reikalavimui (jo dydžiui) kaltinamieji K. J. ir V. T. neprieštaravo. Todėl ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.263 straipsnis, 6.279 straipsnis). Priteistina iš kaltinamųjų K. J. ir V. T. solidariai D. G. naudai 10500 Lt turtinės žalos atlyginimo. Antrajam reikalavimui (jo dydžiui) kaltinamieji K. J. ir V. T. prieštaravo. Iš esmės nurodė, jog jie tokio, o būtent: jei pagal paprastąjį vekselį laiku nesumokės 10500 Lt, tai už kiekvieną praleistą mėnesį mokės po 10 procentų nuo šios sumos, įsipareigojimo neprisiėmė. D. G. nepateikė nenuginčijamų įrodymų, jog su ja K. J. ir V. T. laisva valia sudarė susitarimą (sutartį), pagal kurią įsipareigojo jai sumokėti 10 procentų nuo 10500 Lt sumos už kiekvieną praleistą mėnesį nuo 2013 m. birželio 15 d. Todėl šis D. G. reikalavimas atmestinas.
Teisingam D. G. reikalaujamam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamųjų K. J. ir V. T. kaltė padarius baigtą, tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Be to, jie, bendrais veiksmais padarė šį nusikaltimą prieš D. G., šiai esant neviešu asmeniu. Pagal tai, ir įvertinęs D. G. teisiamojo posėdžio metu išsakytus argumentus reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįsti, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog D. G. dėl K. J. ir V. T. nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. D. G. jai padarytą neturtinę žalą įvertino 500000 Lt. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, bei kad K. J. ir V. T. nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių, D. G. nusikalstama veika padaryti padariniai nebuvo labai sunkūs, sprendžia, kad 500000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Be to, byloje nėra įrodymų, jog K. J. ir v. T. gauna, gaus dideles pajamas, turi brangaus nekilnojamojo, kilnojamojo turto. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai D. G. iš kaltinamųjų solidariai priteistina mažesnio dydžio, nei ji prašo neturtinės žalos atlyginimas, o būtent 1000 Lt / 289,62 EUR.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas saugomas Vilkaviškio r. PK (1 t., b.l. 70), įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintinas (BPK 94 straipsnis).
Dokumentai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: paprastasis vekselis ir transporto priemonės pirkimo ir pardavimo sutartis, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktini saugoti byloje.
Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo.
Ikiteisminiame tyrime Nr. 56-1-00346-13, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, prokurorės 2013-11-07 nutarimu taikytas K. J. turto laikinas apribojimas (1 t., b. l. 143). Pagal laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolą (t. 1, b. l. 144) K. J. aprašytino turto nerasta. Byloje nėra duomenų, kad minėtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas įstatymo nustatyta tvarka būtų buvęs pratęstas. Pagal aukščiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje pagal minėtą prokurorės nutarimą iš esmės nesamo turto laikinas nuosavybės teisės apribojimas tapo nebereikalingas. Dėl to laikinas nuosavybės teisių apribojimas naikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
Ikiteisminiame tyrime Nr. 56-1-00346-13, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, prokurorės 2013-11-07 nutarimu taikytas V. T. turto laikinas apribojimas. Pagal laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolą (t. 1, b. l. 190) V. T. aprašytino turto nerasta. Byloje nėra duomenų, kad minėtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas įstatymo nustatyta tvarka būtų buvęs pratęstas. Pagal aukščiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje pagal minėtą prokurorės nutarimą iš esmės nesamo turto laikinas nuosavybės teisės apribojimas tapo nebereikalingas. Dėl to laikinas nuosavybės teisių apribojimas naikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
padarius nusikaltimą numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje už apgaule I. B. turto įgijimą ir už tai jam paskirti vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikaltimą numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje už apgaule D. G. turto įgijimą ir už tai jam paskirti vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas K. J. bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti jam galutinę bausmę – dvejus metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2014-10-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti K. J. subendrintą, galutinę penkių metų laisvės atėmimo bausmę, šią atliekant pataisos namuose.
K. J. bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.
Į K. J. paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2014-10-20 nuosprendį atliktą bausmės dalį.
padarius nusikaltimą numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje už apgaule I. B. turto įgijimą ir už tai jai paskirti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikaltimą numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje už apgaule D. G. turto įgijimą ir už tai jai paskirti vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas V. T. bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti jai galutinę bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2014-11-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti V. T. subendrintą, galutinę septynių metų laisvės atėmimo bausmę, šią atliekant pataisos namuose.
V. T. bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.
Į V. T. paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2014-11-03 nuosprendį atliktą bausmės dalį.
I. B. pareikštą reikalavimą dėl 10000,00 Lt turtinės žalos atlygino priteisimo atmesti, o reikalavimą dėl ir 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš K. J. tenkinti iš dalies. Priteisti iš K. J. 289,62 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) neturtinės žalos atlyginimo I. B. naudai. Kitoje dalyje reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
D. G. pareikštą reikalavimą dėl 10500,00 Lt turtinės žalos atlygino priteisimo tenkinti visiškai. Priteisti iš K. J. ir V. T. solidariai D. G. naudai 3041,01 EUR (tris tūkstančius keturiasdešimt vieną eurą 01 ct) turtinės žalos atlyginimo. Reikalavimą dėl ir 500000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš K. J. ir V. T. tenkinti iš dalies. Priteisti iš K. J. ir V. T. solidariai D. G. naudai 289,62 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską saugomą Vilkaviškio r. PK (1 t., b.l. 70), įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.
Dokumentus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: paprastąjį vekselį ir transporto priemonės pirkimo ir pardavimo sutartį, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje.
Panaikinti ikiteisminiame tyrime Nr. 56-1-00346-13 prokurorės Agnės Kubiliūtės 2013-11-07 nutarimą laikinai apriboti K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į jam priklausantį turtą.
Panaikinti ikiteisminiame tyrime Nr. 56-1-00346-13 prokurorės Agnės Kubiliūtės 2013-11-07 nutarimą laikinai apriboti V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į jai priklausantį turtą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.