Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutarimo M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad M. K. 2009 m. gruodžio 14 d., apie 16 val., Šilutėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5, 6, 106, 231.1, 231.2 ir 234 punktų reikalavimus.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja: III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

M. K. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Apeliantas neigia padaręs nurodytus pažeidimus. Iš jo paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 16) matyti, kad M. K. neneigė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu pažeidimų padarymo metu buvęs pažeidimų užfiksavimo vietoje, važiavęs atbuline eiga, tačiau nurodė, jog automobilių kontakto nebuvo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (žr. pvz. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį byloje Nr. N16-2330/2007). Tuo tarpu byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotinos išvados dėl M. K. veikos kaip sąmoningo tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Sprendžiant, ar apelianto veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties M. K. elgesį po eismo įvykio. Šių aplinkybių išaiškinimui yra svarbūs tiesiogiai įvykį stebėjusių liudininkų parodymai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. B. rašytiniame paaiškinime nurodė matęs įvykį (b. l. 11), tačiau minėtas asmuo pirmosios instancijos teisme apklaustas nebuvo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai pažeidimų padarymą mačiusio asmens bei nukentėjusiojo V. Č., nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz., nutartį byloje Nr. N1-1333/2007), jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Byloje teismo posėdžio protokolo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius parodymus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo davė teisme, ar jo paaiškinimai nuoseklūs. Neaišku, ar byloje buvo tiriami esantys rašytiniai įrodymai ir ar M. K. buvo sudaryta reali galimybė juos ginčyti, pateikti pastabas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo Šilutės rajono apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.